Susitikime dalyvavo Seimo, Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų, savivaldos, taip pat švietimo įstaigų atstovai, nevyriausybinės organizacijos.
Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė po susitikimo atkreipė dėmesį, kad Lietuvos gerovė priklauso nuo švietimo, o Lietuvoje vaikai santykinai per vėlai įtraukiami į švietimą, todėl norima suteikti lygiavertį startą visiems Lietuvos vaikams.
Jos teigimu, reikia užtikrinti ikimokyklinį ugdymą vaikams, kurie patiria atskirtį, taip pat paruošti sąlygas įtraukti ir visus vaikus. Socialiai pažeidžiamiausiems vaikams norima įvesti ikimokyklinį ugdymą ir tai turėtų būtų ne tik savivaldybių klausimas, bet ir valstybės.
„Šitas veiksmas, kurį šiandien su prezidentu pradedame, yra ilgas procesas, jo vaisius pamatysime po aštuonerių arba dešimties metų. Mūsų jaunimas greitai sensta, jo akseleracija didžiulė, todėl ilgai jį laikyti neįsiliejant į valstybės gyvenimą yra neleistina. Ši idėja yra gera, ji yra atidi pasirengimo požiūriu. Pagrindiniai punktai – infrastruktūra, mokytojai, vadovėliai, teikiantys pagalbą specialistai, džiaugiuosi, kad turime tokį stiprų rėmėją – prezidentą, tikiuosi, kad visas veiksmų grafikas bus greitai suderintas“, –prezidento vyr. patarėjai antrino Seimo narys Eugenijus Jovaiša.
Pasak jo, finansiniai ištekliai yra suderinti ir visiems šešeriems metams šiuo metu reikėtų 90 miljonų eurų nuo 2021 metų.
„Per šešerius metus ta suma nėra tokia didelė. Ji bus skirta infrastukrūrai, pedagogų rengimui, pavėžėjimo reikalams. Ikimokykliniam ugdymui reiktų 57 mln. eurų., o likusi suma būtų skirta priešmokykliniam ir pradiniam mokymui“.
Jis taip pat pridūrė, kad tai galbūt kol kas kuklūs skaičiavimai, gali reikėti ir daugiau pinigų.
Teisė į kokybišką išsilavinimą
Anot Lietuvos švietimo tarybos pirmininkės Saulės Mačiukaitės-Žvinienės, tai yra sisteminis žingsnis ir turi būti suteikta galimybė visiems Lietuvos vaikams gauti kokybišką išsilavinimą. Jos teigimu, Lietuvos švietimo taryba jau anksčiau siūlė privalomą ikimokykiklinį ugdymą socialinę riziką patiriantiems vaikams.
„Kelia nerimą, kad atotrūkis tarp vaikų gali būti iki dvejų metų ir vaikai iš socialinę atskirtį patiriančių šeimų rečiau renkasi vidurinį ugdymą arba aukštąjį išsilavinimą. Galimybė šiandien, ar vaikas pasirengęs eiti į mokyklą, yra vienareikšmiškai tas žingsnis įgyti kokybišką išsilavinimą ateityje, palaikome prezidentą dėl inicijuojamų pokyčių“.
Pirmininkė į klausimą, ar orientuojamasi į sėkmingą patirtį turinčias šalis šiuo klausimu, atsakė, kad apskritai, jeigu būtų imamos įvairios šalys, sunkiai būtų galima rasti identiškas švietimo sistemas.
„Belgijoje arba Prancūzijoje privalomas ankstyvas ugdymas duoda teigiamus rezultatus“.
Pasak jos, įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo aiškią koreliaciją tarp vaikų pasiekimų ir kada jie pradeda mokytis ankstyvojo ugdymo įstaigoje.
„Aš noriu atkreipti dėmesį, kad ne apie vaiko amžių turime kalbėti, o apie turinio pakeitimą. Ikimokyklinio ugdymo sistema turi artėti prie bendrojo ugdymo. Nekalbame apie pokytį rytoj, bet turime žiūrėti, kaip turi keistis turinys ikimokyklinio ugdymo. Mes kalbame apie turinį, apie žinias, apie ugdymo programą, bet neakcentuojame vaiko amžiaus, vaikas turi ateiti pasiruošęs“ .
Ji taip pat akcentavo, kad sprendžiant socialinės nelygybės klausimą privalomas ikimokyklinis ugdymas turėtų būti privalomas visiems vaikams, kurie patiria socialinę riziką.
„Tai turės ateityje pokytį visai valstybės gerovei, jeigu dabar nekreipsime dėmesio į šiuos vaikus. Svarbu palaipsniui, per kelerius metus, įgyvendinti ankstyvojo švietimo pakeitimus“.
Siūlomas Švietimo pataisų įstatymo pataisų paketas būtų pradėtas svarstyti rudens sesijoje, socialinę riziką patiriantiems vaikams ankstyvasis ugdymas turėtų būti privalomas.
Patikslino, kam bus skirti pinigai
Prezidento patarėjas Paulius Baltokas patikslino, kad jeigu būtų įgyvendintas toks prezidento inicijuotas švietimo modelis, 90 mln. būtų skirta įgyvendinimui per šešerius metus.
„Ikimokyklinio ugdymo užtikrinimui socialinės rizikos vaikams yra iki 10 mln. per mokslo metus, pasirengimas priešmokykliniam yra šiek tiek daugiau nei 11 mln., pasirengimas pradiniam yra 7,5 mln., taip pat reikia dar apie 7 mln. pedagogų kvalifikacijai kelti, rengimui, tobulinimui ir, kitaip tariant, parengimui, kad jų būtų. Vadinasi, dėliojant šias sumas per šešerius metus, mes gauname apie 90 mln. per šešerius metus“.
Prezidentas taip pat siekia įvesti privalomą darželių lankymą socialinės rizikos šeimų vaikams. Prezidentūros teigimu, apie trečdalis iš 4,5 tūkst. tokiose šeimose gyvenančių vaikų niekada nelankė darželio, o iniciatyvai užtikrinti reikėtų maždaug 9 mln. eurų.