Artėjant bibliotekos atidarymui socialiniame tinkle „Facebook” buvo pradėti organizuoti savanoriai, kurie kasdien rytinėje ir vakarinėje pamainoje pakuoja, nešioja ir dėlioja knygas.
Kaip DELFI informavo Vilniaus universiteto bibliotekos vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėjas Vincas Grigas, į naująją biblioteką planuojama perkelti 2 mln. 110 tūkst. leidinių.
Pasidomėjus, kaip tai įmanoma, bibliotekos darbuotojas juokėsi: „Iš pradžių galvojome, jog nerealu, bet perskaitę knygą „Skruzdėlių visuomenės organizavimo pagrindai“ supratome, kad įmanoma ir ėmėmės darbo”.
Jei rimtai, viskas buvo planuota ir modeliuota iš anksto, pradedant nuo dėžių tūrio skaičiavimo, knygų pakavimo bei dėliojimo lentynose greičio įvertinimo.
„Perkraustymas truko beveik 10 mėnesių, jame dalyvavo visi bibliotekos darbuotojai nuo generalinės direktorės iki naktinių apsaugos darbuotojų. Ypač smagu, kad prie persikraustymo veiklų savanoriškai prisidėjo Vilniaus universiteto studentai ir kolegos iš kitų bibliotekų, pavyzdžiui Lietuvos aklųjų bibliotekos, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos”, – pasidžiaugė V. Grigas.
Į moderniąją VU biblioteką leidiniai perkelti iš VU bibliotekos saugyklų centriniuose universiteto rūmuose, taip pat Saulėtekyje įsikūrusių Fizikos, Ekonomikos, Teisės ir Komunikacijos fakultetų. Visi jie apsaugoti modernia radijo dažniais grįsta leidinių identifikavimo ir apsaugos sistema.
Įrengti individualūs darbo kambariai
Didžiausia visą parą veikianti biblioteka bus vienintelė biblioteka Lietuvoje, kurioje įrengtos moderniausios apsaugos sistemos, pirmą kartą Lietuvoje sertifikuota ir įrengta gaisro gesinimo rūku sistema, vienintelė biblioteka, kurioje sumontuota pilno ciklo (grąžinimų rūšiavimo ir transportavimo, pristatymo į skaityklas ir saugyklas) leidinių transportavimo sistema, pagrįsta radijo dažnių technologijomis.
Ši biblioteka taip pat bus pirmoji, kurioje kompiuterinės darbo vietos sukurtos naudojantis debesų kompiuterijos teikiamais privalumais. Be to, VU biblioteka – vienintelė akademinė biblioteka, kuri atvira visai visuomenei, ne tik universiteto bendruomenės nariams.
V. Grigas išskyrė akademinės bibliotekos universalumą: jos paslaugos bus pritaikytos įvairiems ir nuolat besikeičiantiems poreikiams. Šalia akademinės literatūros čia bus ir laisvalaikio skaitinių, stalo žaidimų, prie individualaus darbo kambarių įrengtos jaukios komunikavimo erdvės, greta patogių ir ergonomiškų darbo vietų – atsipalaidavimui skirtos zonos.
Architektų sąjunga apdovanojo VU bibliotekos autorius
Lietuvos architektų sąjunga naująjį Vilniaus universiteto bibliotekos projektą pripažino vienu iš penkių geriausių dvejų metų projektu ir jo autoriams - vilniečio Rolando Paleko suburtam kolektyvui - įteikė tradicinę „1/5 metro“ statulėlę.
Atokiau nuo judrios gatvės Saulėtekio slėnyje įsikūrusi biblioteka yra pirmas iš planuojamų kelių naujų universiteto pastatų, kontrastuojantis su šalia stovinčiais sovietiniais korpusais.
Projektą finansavo Europos regioninės plėtros fondas, Vilniaus bibliotekai skyręs 85 milijonus litų. Lietuvos Respublikos biudžetui projektas kainavo 15 milijonų litų.