Tyrėjams nerimą sukėlė tai, kad tik 17 iš 332 gimnazijų visi dvyliktokai išlaikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Daugiausiai neišlaikiusiųjų – sostinėje. Tarp jų – ir elitinių gimnazijų abiturientai.

Pristatė dalykinį gimnazijų reitingą

Reitingų sudarytojų teigimu, dalykinis gimnazijų reitingas padeda moksleiviams pasirinkti mokyklą, kuri geriausiai išmoko tų disciplinų, kurios jiems bus reikalingos stojant į aukštąsias mokyklas bei studijuojant.

Jie išskyrė po 50 iš maždaug 350 šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus (VBE).

Taip pat nurodė, kad šiais metais esmingai pasikeitė dalykinio gimnazijų reitingo sudarymas, mat žurnalui „Reitingai“ nepavyko iš Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) gauti 2020 m. valstybinių brandos egzaminų, pagal dalykus, rezultatų vidurkių. Todėl šįkart buvo remtasi viešai visuomenei prieinama informacija: kiek kiekvieną egzaminą kiekvienoje šalies mokykloje laikė mokinių ir kiek visų laikiusiųjų išlaikė silpnai, tai yra surinko nuo 16 iki 35 balų (šis parametras nebuvo vertintas, kadangi, pasak sudarytojų, mokyklos tikslas neturėtų būti išmokyti mokinius dalyko viso labo silpnai), todėl šis parametras yra pateikiamas tik visuomenei susipažinti.

Taip pat mokykla, kurios didžiausias nuošimtis (nuo visų konkretų egzaminą) laikiusių mokinių išlaikė balais nuo 36 iki 85 (tai yra pagrindiniu lygiu) gavo 4 taškus. Tiesa, čia sudarytojai atkreipia dėmesį, kad NŠA priskiria pagrindiniam lygiui itin platų įverčių spektrą.

„Iš tiesų pagrindiniam lygiui neturėtų būti priskiriama balai nuo 36 iki 85, nes intervalas tarp silpno ir stipraus pagrindinio lygio įverčio yra net 49 balai. Todėl toks išskyrimas yra nekorektiškas. Bet vėlgi, kas galėtų paneigti, kad šitai nėra susiję su noru nuslėpti nuo visuomenės informaciją, kad didžiuma visų abiturientų pasiekia vos kiek aukštesnį nei silpną lygį, tai yra surenka tarp 36 ir 50 balų“, – komentavo reitingų sudarytojai.

Pasak jų, tėvai turėtų reikalauti, kad NŠA pateiktų duomenis, pagal mokyklas, korektiškiau ir aiškiai išskirtų silpną pagrindinį lygį ir stiprų pagrindinį lygį, dabar gi vienoje gretoje yra ir ketvertukininkai ir devintukininkai.

Mokykla, kurios didžiausias nuošimtis (nuo visų konkretų egzaminą) laikiusių mokinių išlaikė aukščiausiu lygiu, tai yra balais nuo 86 iki 100 gavo 6 taškus. Tos mokyklos, kuriose nebuvo neišlaikiusių konkrečios disciplinos abiturientų, gavo po vieną papildomą tašką.

„Atkreipsime dėmesį, kad į dalykinį reitingą pateko tik tos mokyklos, kuriose lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir anglų kalbos VBE laikė daugiau nei 5 abiturientai, o kitus egzaminus, jei laikė ne mažiau nei 3 abiturientai.“

Mokyklos, kurios atsirenka mokinius atskirai pažymėtos. Tačiau dėl to, kad šiais metais ženkliai keitėsi reitingavimo metodika, nėra pateikiama ankstesnių metų mokyklų vietų dalykiniame reitinge. Jas galima rasti ankstesnių metų žurnalo „Reitingai“ gruodžio mėnesių numeriuose.

Ypatingas dėmesys – matematikai

Reitingų sudarytojai prašė labai atkreipti dėmesį į matematiką, mat šio valstybinio brandos egzamino šiais metais neišlaikė apie 1/3 visų šalies mokinių.

„Jei žvelgtume dar giliau, pamatytume, kad tik 17-oje iš 332 gimnazijų (kurių mokiniai laikė matematikos VBE) visi dvyliktokai išlaikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Daugiausiai neišlaikiusiųjų – sostinėje. Tarp jų – ir elitinių gimnazijų abiturientai.

Skaičiuojant absoliučiaisiais skaičiais daugiausiai – net 70 abiturientų – neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino Vilniaus „Žemynos“ gimnazijoje. Šiai gimnazijai iki šių metų pavasario vadovavo Rūta Krasauskienė, balandį laimėjusi konkursą eiti Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorės pareigas“, – akcentavo reitingų sudarytojai.

Pasak jų, jei reiktų pažvelgti į gimnazijas, kuriose šiemet mokėsi daugiau nei 20 abiturientų, būtų galima pamatyti, kad Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje matematikos VBE neišlaikė 75,6 proc. visų abiturientų, Telšių „Džiugo“ – 72,22 proc., Panevėžio „Minties“ ir Vilniaus lietuvių namuose matematikos egzamino nepavyko išlaikyti 66,7 proc. visų dvyliktokų, Ignalinos gimnazijoje – 62,5 proc., Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijoje – 62,2 proc., Kelmės J. Graičiūno gimnazijoje – 60,5 proc., Vilniaus Radvilų gimnazijoje – 59,1 proc., Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje – 57,4 proc., Prienų „Žiburio“ gimnazijoje – 56 proc., Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijoje – 54,9 proc., Švenčionių r. Švenčionėlių Mindaugo gimnazijoje – 53,5 proc., Vilniaus Antakalnio gimnazijoje – 52,7 proc., Šiaulių universiteto gimnazijoje – 52,4 proc., Alytaus Putinų gimnazijoje – 52,3 proc., Kretingos J. Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – 52,04 proc., Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje – 50 proc.

O kokiose gimnazijos mokiniai geriausiai išlaikė tiek matematikos VBE, tiek kitus?

Matematikos geriausiai išmoko:

1. KTU gimnazija
2. Vilniaus licėjus
3. Klaipėdos licėjus
4. Vilniaus Jėzuitų gimnazija
5. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

Lietuvių kalbos geriausiai išmoko:

1. Ukmergės r. Želvos gimnazija
2. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
3. Klaipėdos licėjus
4. Kauno jėzuitų gimnazija
5. LSMU gimnazija

Istorijos geriausiai išmoko:

1. Vilniaus licėjus
2. Klaipėdos licėjus
3. KTU gimnazija
4. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija

Biologijos geriausiai išmoko:

1. Klaipėdos licėjus
2. Šalčininkų r. Eišiškių S. Rapolionio gimnazija
3. KTU gimnazija
4. Vilniaus licėjus
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija

IT geriausiai išmoko:

1. Vilniaus jėzuitų gimnazija
2. Klaipėdos licėjus
3. KTU gimnazija
4. LSMU gimnazija
5. Telšių V. Borisevičiaus gimnazija

Chemijos geriausiai išmoko:

1. Vilniaus Žvėryno gimnazija
2. Prienų „Žiburio“ gimnazija
3. Šiaulių J. Janonio gimnazija
4. Vilniaus licėjus
5. Klaipėdos „Ažuolyno“ gimnazija

Fizikos geriausiai išmoko:

1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. Klaipėdos „Ažuolyno“ gimnazija
5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

Anglų kalbos geriausiai išmoko:

1. Vilniaus licėjus
2. Klaipedos licėjus
3. Kauno technologijos universiteto gimnazija
4. Vilniaus jezuitu gimnazija
5. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija

Geografijos geriausiai išmoko:

1. Kauno jėzuitų gimnazija
2. KTU gimnazija
3. Kėdainių šviesioji gimnazija
4. Vilniaus licėjus
5. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija

Situacija dėl matematikos – labai prasta

J. Kučinskaitė akcentavo, kad situacija dėl matematikos šalies mokyklose yra labai prasta.

„Mūsų mokiniai neišmoko mokytis. Tas karantinas viską tik dar labiau pablogino. Kai nėra gero mentoriaus, tai vaikai ir nesimoko“, – teigė žurnalistė J. Kučinskaitė.

Pasak jos, per nuotolinį mokymą vaikai matė daugiausia „kalbančias galvas“, kurios anksčiau ar vėliau pradeda nusibosti. Formaliai mokinys prisijungęs, bet jis nieko nesiklauso ir tiesiog pavargsta, ypač jeigu daugiau pamokų, jeigu balsas yra nepatrauklus.

„Tas mokytojas, jis yra statiškas. Taigi, komunikacija yra labai svarbu. Tiesa, šiek tiek nuotolinio pramokome, bet neužtenka taip statiškai sėdėti. Juo labiau, dabartinei kartai, kurios ir pirštai dirba, ir ji nenustygsta vietoje.“

Toks reitingas, sako ji, turėtų tėvams padėti susiorientuoti, kuri mokykla yra stipriausia pagal atskirus dalykus.

J. Kučinskaitė pristatė, kad matematikos egzaminą, kur visi abiturientai jį išlaikė, buvo tik 17 gimnazijų ir jos būtų tokios: Vilniaus Biržiškos gimnazija, Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Kauno Jėzuitų gimnazija, Vilniaus Jėzuitų gimnazija, LSMU gimnazija, Klaipėdos licėjus, Vilniaus Pagirių gimnazija, Vilniaus Šalomo Aleichemo gimnazija, Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija, Rietavo Tverų gimnazija, VIMS tarptautinė mokykla, Vilniaus Maišiagalos LDK Algirdo gimnazija, Klaipėdos „Vaivorykštės“ gimnazija, Šilutės Vainuto gimnazija, Kalvarijos Sangrūdos gimnazija, Biržų r. Vabalninko B. Sruogos gimnazija.

Prasti rezultatai – ir Vilniaus centre

Pasak G. Sarafino, nuotolinis mokymas remiantis tyrimais tinkamas tik pusei besimokančiųjų, mat tiek profesinėse mokyklose, tiek kai kuriose aukštųjų mokyklų studijų programose toks mokymosi būdas yra netinkamas. Pasak jo, Lietuvoje matematikos pavyksta išmokyti tik 3 tūkst. jaunuolių iš 24 tūkst. Jis taip pat pateikė konkrečius faktus iš regioninių mokyklų.

„Radviliškio r. Šeduvos gimnazijoje 2019 valstybinį matematikos egzaminą iš 30 laikiusių dvyliktokų šio egzamino 16 neišlaikė, o kiti 13 – silpnai. Kitas atvejis – Ukmergės Basanavičiaus gimnazijoje matematikos egzaminą laikė 75 dvyliktokai, bet net 38 neišlaikė. Tai yra tiesiog nesuvokiamas skaičius, nes Ukmergė nėra nei paribio savivaldybė, nei kažkokia atsilikusi, nei joje socialinis-ekonominis kontekstas yra prastas.“

Žurnalisto nuomone, tai yra gražus ir puikus miestas, bet rezultatai yra prasti. Jo teigimu, matematikos egzaminą šioje mokykloje išlaikė 37 mokiniai, bet 30 iš jų rezultatai yra minimalūs.

„Išvertus į paprastesnę ir visiems suprantamą kalbą tarp 2-3 balų dešimtbalėje sistemoje. Trečias pavyzdys – Vilnius. Tai yra miesto centras ir kelkimės į Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją. 2019 m. šioje gimnazijoje 12 klasę baigė 86 abiturientai, bet valstybinį matematikos egzaminą iš jų laikė tik 46 mokiniai. Šiaip jau matematikos egzaminą laikyti tikrai apsimoka, nes jį išlaikius bent jau galima tikėtis nemokamos studijų vietos Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Kitaip tariant, 40 šios gimnazijos mokinių nusprendė, kad jie su matematika „nedraugauja“, jos nesupranta ir jiems ateityje šio dalyko nereikės. Iš 46 egzaminą laikiusių visiems bendromis pastangomis pavyko ištempti 16,9 vidurkį iš 100. Mes kalbame apie Vilniaus miesto centrą ir čia nėra jokie paribiai ir ne kaimai, o Vilniaus miesto centras“, – stebėjosi G. Sarafinas.

Taip pat pridūrė, kad egzaminą išlaikė 20 ir jų įvertinimai siekė tarp 16 ir 35 balų iš 100. Taip pat jis pristatė dar vieną atvejį – Telšių „Džiugo“ gimnaziją.

„Vėl 2019 m. valstybinį matematikos brandos egzaminą čia laikė netgi 87 gimnazistai, bet 38 neišlaikė, o 36 gavo mažus įvertinimus tarp 16 ir 35 balų iš 100. Na, ir bendras visų 87 šios gimnazijos dvyliktokų matematikos įvertinimas arba vidurkis yra 17 balų iš 100. Tai yra Telšiai, o ne kažkur, kur mėgstama sakyti, kad neįmanoma tų vaikų išmokyti.

Penktas pavyzdys – Panevėžio Žemkalnio gimnazija. Ją 2019 m. baigė 85 gimnazistai, laikyti matematikos egzaminą užsiregistravo 65 dvyliktokai, bet laikė tik 31. Tai taip pat daug pasako apie mokymą ir išmokymą matematikos šioje gimnazijoje ir iš egzaminą laikiusiųjų 11 neišlaikė, o 11 gavo žemus įvertinimus. Iš tikrųjų, nors mes ir šnekame gana ramiai, bet reikėtų rėkti iš nevilties, nes tai yra žmonės, šeimos, jų gyvenimai, jų ateitis.“

Taip pat, tęsė jis, kaip matyti iš pavyzdžių tai nėra kaimų mokyklos, nes dauguma vaikų gyvena tikrai ne vargingose šeimose ir gamtoje taip nebūna, kad viename mieste, vienoje vietoje susirinktų 90 ar 100 mokinių, kurie nenorėtų, negalėtų, nepajėgtų mokytis.

„Kalbant paprasčiau, jau 10 klasėje besimokantis šešetais mokinys, laikydamas matematikos egzaminą, kurį laiko dvyliktokai, jau turėtų gauti iki 25 balų iš 100. Taigi, toks lygis. Labai svarbu, kad mes čia kalbame ne apie pavienius mokinius, o apie visus atskirų mokyklų mokinius. Man tikrai dėl šių vaikų skauda ir sugriautos tūkstančių jaunuolių ateities“, – tikino G. Sarafinas.

Pandeminiais metais trečdalis abiturientų neišlaikė matematikos

Žurnalistas pasiūlė nusikelti ir į 2020 m., kai trečdalis abiturientų neišlaikė matematikos valstybinio egzamino. Vėlgi, aiškino jis, tai didelė dalis mokinių.

„Maniau, kad ekspertai ir visos švietimo institucijos suvienys savo pajėgas, o sistemoje tikrai įvyks lūžis, kai bus galima pagaliau atsiplėšti nuo dugno. Tikrai pavargome tame dugne tūnoti. Bet ne, nieko panašaus. Būna, pasitaiko arba tiesiog visiška tyla – taip galima įvertinti reakciją į tai, kad tūkstančių vaikų neišmokome matematikos pagrindų.“

G. Sarafinas pridūrė, kad ne tik matematikos, bet ir kitų dalykų. Pasak jo, Lietuvos vaikai nėra išmokomi ir fizikos, ir chemijos, ir informatikos, bet mes to negalime pamatyti.

„Kadangi vaikai po dešimtos klasės gali rinktis ir atsisakyti dalies disciplinų. Dauguma jų ir atsisako tų fundamentaliųjų mokslų – su džiaugsmu atsisako fizikos, chemijos, informatikos. Šiemet chemijos egzaminą laikė 1000 mokinių iš 24 tūkst. visų abiturientų. Fizikos egzaminą – 2000, o informatikos – 3000.

Be to, šių dalykų egzaminus laiko tie jaunuoliai, kurie tuos dalykus mėgsta ir juos noriai mokosi. Kai jie gerai išlaiko, atrodo, kad viskas puiku, bet mes nematome kitų keliolikos tūkstančių, kurie nei mokosi, nei laiko.“

Pasišnekėjus su universitetų rektoriais ir dėstytojais, kolegijų vadovais, teigia jis, matyti akivaizdžiai, kad didžioji dalis jaunuolių šiose disciplinose plaukioja.

„Tiksliau ne plaukioja, o jau skęsta. Kalbant tiesiai, nemoka ir neturi pagrindų. Tai visiškai nestebina, jeigu fiziką ir chemiją baigei mokytis dešimtos klasės viduryje, o paskui šiomis disciplinomis nesidomėjai ir egzamino nelaikei, kitaip ir būti negali. Iš tikrųjų, pavojaus varpais reikėtų skambinti ne tik dėl matematikos mokymo Lietuvoje, bet ir fizikos, chemijos, informatikos.“

G. Sarafinas akcentavo, kad visa tai įvyko XXI a., kai Azijos valstybės važiavo ir nuvažiavo, o Lietuva kapanojasi labiau atsilikusių lygoje.