Tačiau Vilniaus Radvilų gimnazijos istorijos mokytojo ir Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojo Mindaugo Nefo manymu, gali būti, jog mokiniai tiesiog nori laikyti lengvesnius egzaminus. Be to, humanitariniai mokslai dažnai nuvertinami, priduria pedagogas.
„Humanitariniai mokslai nuolat nuvertinami. Kad darbo rinka nereikalauja tokių specialistų, pasisako ir aukščiausi valstybės pareigūnai, Švietimo ir mokslo ministerija. Tai labai ryškiai matėsi ir praėjusių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatuose. [...] Stipriai sumažėjo mokinių, kurie rinkosi studijuoti lietuvių kalbą, istoriją“, – LRT Radijui sako M. Nefas.
Populiarumą praranda ir rusų kalbos egzaminas
Anot Nacionalinio egzaminų centro direktorės S. Vingelienės, šiais metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė mažiau abiturientų, nes mažiau moksleivių baigia mokyklas. Nepaisant sumažėjusio mokinių skaičiaus, laikyti valstybinį anglų kalbos egzaminą pasirinko daugiau abiturientų. S. Vingelienės teigimu, tai susiję su stojimu į Lietuvos aukštąsias mokyklas.
„Tai aiškiai susieta su reikalavimu, taikomu, norint įstoti į valstybės finansuojamas vietas. Tam, kad galėtų pretenduoti į valstybės finansavimą, mokinys turi parodyti, jog jo užsienio kalbos žinios atitinka kalbos mokėjimo lygį B1“, – nurodo S. Vingelienė.
Priešingai nei anglų kalbos, kitų kalbų populiarumas vis mažėja. Kiekvienais metais laikyti valstybinius prancūzų ar vokiečių kalbų egzaminus renkasi vis mažiau abiturientų. S. Vingelienė pabrėžia, kad taip yra ne dėl to, kad moksleiviams nepatinka pačios kalbos.
„Gal tai tapo mūsų tradicija, kad visi kaip pirmąją kalbą renkasi anglų kalbą. Kai prancūzų ir vokiečių kalbų nesimoko nuo pat pradžių, tai ir tų dalykų egzaminai tampa nebepopuliarūs. [...] Pasirenkančiųjų laikyti rusų kalbos egzaminą taip pat mažėja. Nedaug, bet po procentuką vis mažėja“, – atkreipia dėmesį S. Vingelienė.
Egzaminus vertins ilgesnį laiką
Nacionalinio egzaminų centro direktorės tvirtinimu, pasižiūrėti literatūrinę ir kalbinę lietuvių kalbos egzamino dalis bus kviečiami recenzentai. Be to, kita naujovė šiais metais – egzaminų užduotis tikrins ne 800 vertintojų, kaip buvo pernai, bet perpus mažiau. Jie tai darys ilgesnį laiką – dvi savaites.
„Vertintojai atrinkti pagal tai, kaip jiems sekėsi dirbti pernai ir kaip jie atliko užduotis virtualioje aplinkoje, vertindami ankstesnių metų abiturientų darbus“, – aiškina S. Vingelienė ir prideda, kad abiturientams šiemet lietuvių kalbos egzamine didesnių pakitimų nenumatoma, tik bus patikslinti turinio kriterijai. Raštingumo kriterijai nesikeis. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą pasirinko laikyti 21 095 abiturientai. Mokyklinį – beveik 15 tūkst.
Pasak S. Vingelienės, laikančiųjų matematikos egzaminą kiekvienais metais taip pat šiek tiek mažėja. Šiais metais matematikos egzaminą laikys 41 proc. visų abiturientų, kai praėjusiais metais jų buvo 42 proc. Ji svarsto, kad tai gali rodyti, jog moksleiviai ėmė adekvačiau vertinti savo gebėjimus.
„Pernai su dideliu noriu jie puolė į egzaminą, nors metinį matematikos įvertinimą turėjo tik 4 ar 5. Egzamino neišlaikė. Didelis neišlaikymo procentas, matyt, tuos, kurie turi tokius prastus pažymius, šiemet ir atbaidė“, – mano LRT Radijo pašnekovė.
Jos teigimu, praėjusių metų matematikos egzamino užduotys tikrai buvo įveikiamos, nes buvo abiturientų, gavusių maksimalų įvertinimą. Siekiant išvengti neaiškumų užduočių formuluotėse, kaip ir lietuvių kalbos egzaminą, matematikos egzaminą vertins recenzentai.
M. Nefas: skaitykite egzaminų programą, ir neteks stebėtis
Pastebima, kad mažėja ir norinčiųjų laikyti istorijos egzaminą skaičius – šiais metais tokių yra 4,5 proc. mažiau nei praėjusiais metais, tačiau auga geografijos populiarumas. M. Nefas teigia, kad viena iš tokio pasirinkimo priežasčių gali būti, jog nori pasirinkti lengvesnį kelią. Antroji – nuolatinis humanitarinių mokslų nuvertinimas.
„Mano galva, tam yra keletas priežasčių. Pirmas dalykas – mokiniai ieško lengvesnių egzaminų, kuriuos būtų lengviau išlaikyti. [...] Humanitariniai mokslai nuolat nuvertinami. Kad darbo rinka nereikalauja tokių specialistų, pasisako ir aukščiausi valstybės pareigūnai, Švietimo ir mokslo ministerija. Tai labai ryškiai matėsi ir praėjusių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatuose. [...] Stipriai sumažėjo mokinių, kurie rinkosi studijuoti lietuvių kalbą, istoriją“, – atkreipia dėmesį M. Nefas.
Jis pabrėžia, kad kūrybiškumo egzamine nėra, o viskas, ką abiturientams reikia žinoti, nurodyta egzaminų programoje, todėl egzaminų užduotimis moksleiviai neturėtų stebėtis.
„Viskas labai aiškiai sudėliota – kiek datų, asmenybių reikia žinoti. Nustebimas, kad praeitais metais buvo vienas šaltinių blokas apie architektūrą mane stebina. Juk tai įrašyta egzamino programoje. Mokiniams visada sakau – gali paklausti visko, kas ten įrašyta. Reikia labai atidžiai studijuoti egzamino programą. Manau, kad tai aktualu visiems dalykams“, – įsitikinęs M. Nefas.
S. Vingelienė primena, kad Nacionalinis egzaminų centras jau aštuonerius metus bendradarbiauja su policijos pareigūnais. Pastarieji stebi elektroninę erdvę – ar neatsiranda abiturientų, norinčių neteisėtai gauti informaciją apie egzaminus, arba žmonių, siekiančių apgauti abiturientus, siūlant netikras užduotis. Valstybiniai brandos egzaminai, pabrėžia S. Vingelienė, – valstybės paslaptis, todėl už jų išviešinimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.