Lietuvos mokytojų sociologinę apklausą apie darbo sąlygas ir tinkamo atlyginimo lūkestį atliko nepriklausomas tyrėjas prof. habil. dr. Gediminas Merkys Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) iniciatyva.

LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas DELFI teigė, kad apklausoje dalyvavo ne tik jų profesinės sąjungos nariai. Iš viso apklausoje šių metų gegužės–birželio mėnesiais dalyvavo 2588 mokytojai iš 59 savivaldybių. Nedalyvavo tik Neringos savivaldybė.

Daugiausia neigiamų vertinimų – naujoms reformoms

Prailginti mokslo metai ir patvirtintas etatinis modelis – reformos, kurioms vienbalsiai nepritaria kone visi apklausoje dalyvavę mokytojai.

Atsakant į klausimą „Neseniai buvo pratęstas mokslo metų laikas, sutrumpintos mokinių vasaros atostogos. Ar ši naujovė padeda siekti geresnės ugdymo (ugdymosi) kokybės?“ atsakymus „taip“ arba „tikrai taip“ pasirinko tik 2,6 proc. respondentų.

Šiai naujovei – prailgintiems mokslo metams – nepritaria 97,4 proc. mokytojų.

Vertindami priimtą etatinį modelį mokytojai irgi laikėsi neigiamo vertinimo, tačiau svarstyklės į neigiamą pusę sviro ne taip smarkiai. Į klausimą „Neseniai buvo patvirtintas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Ar pritariate minėtai apmokėjimo tvarkai?“ neigiamai atsakė 74,4 proc. mokytojų.

Nori metinių kūrybinių ir mokamų atostogų

Apklausoje taip pat buvo domimasi, ar mokytojai pritartų metinėms kūrybinėms atostogoms, kurios būtų naudojamos mokymo programai tobulinti. Tiesa, atostogos turėtų būti su viena sąlyga – išsaugant įprastą atlyginimą.

Į klausimą „Ar pritartumėte, kad labai patyrę mokytojai metodininkai, ekspertai galėtų pasiimti metines kūrybines atostogas, skirtas vadovėliams, uždavinynams ir mokomajai medžiagai rengti, išsaugant pagrindinį atlyginimą?“ teigiamai atsakė 88,2 proc. respondentų.

Tokius rezultatus apklausos rengėjai vertina teigiamai pagrįsdami tuo, kad šiuo metu esančias programas ir priemones mokytojai vertina ne itin gerai.

Apklausa parodė, kad ugdymo turinį mokytojai vertina 5–7 balais. Tokį vertinimą pasirinko net 66,4 proc.

Beje, balais nuo 9 iki 10 ugdymo turinį įvertino tik 3 proc. mokytojų. O bendrai ugdymo kokybę mokytojai dažniausiai įvertino tik šešetu.

Apklausa dar kartą bedė pirštu į problemą: tai – moteriška profesija, trūksta jaunų žmonių

Apklausoje buvo domimasi ir respondentų lytimi, ir amžiumi. Rezultatai tokie: darželyje yra tik 1,1 proc. vyrų, pradžios mokykloje – 6,5 proc., o profesinėje mokykloje – 21 proc.

Apskritai 90 proc. pedagogo darbą pasirinkusių asmenų – moterys.

Vis dėlto, kaip teigia apklausos rengėjai, daugumos mokyklų direktoriai – vyrai. „Pedagogai vyrai atitinkamoje profesinėje bendruomenėje sudaro mažumą, tačiau mokyklų vadovų korpuso vidaus struktūroje vyrų nuošimtis drastiškai išauga. Taigi, vyrui mokytojui egzistuoja keleriopai didesnė tikimybė tapti mokyklos direktoriumi nei mokytojai moteriai. Tokia tendencija yra patriarchalinės diskriminuojančios socialinės praktikos rudimentas“, – teigiama apklausos išvadose.

Nedidelę pedagogų bendruomenės dalį sudaro ir jaunesni nei 36 metų asmenys. Mokytojų iki 35 m. amžiaus – tik 6,2 proc., o vyresnių nei 36-eri – 93,8 proc.

Kokia etato dalimi dirba ir kiek uždirba

Į klausimą: „Kokia mokytojo etato dalimi dirbate pagrindinėse pareigose?“ atsakę mokytojai atskleidė, kad pusę etato dirba kas dešimtas (10,8 proc.). Nuo 0,5 iki 0,75 etato dirba maždaug vienas penktadalis (19,8 proc.).

Didžiausioji mokytojų dalis dirba nuo 0,75 iki 1 etato – net 56,2 proc. apklaustųjų. O visu etatu – tik 13,2 proc. mokytojų.

Apklausos rezultatų apžvalgoje rašoma: „Vieno iš didmiesčių nemažos gimnazijos direktorius patikino, kad visą etatą turi tik 40 procentų mokytojų. Taigi, visas etatas vienam mokytojui Lietuvoje palaipsniui tampa sėkminga aplinkybe ir netgi išimtimi, bet ne masine norma.“

O kiek mokytojai uždirba? Vidutinis mokytojų atlyginimas, kaip nurodo apklausos rengėjai, net nesiekia 700 eurų „į rankas“.

Tiesa, apklausoje vienas iš mokytojų nurodė, kad uždirba vos 70 eurų, tačiau paaiškėjo, kad jis dirba tik 0,1 etato. Didžiausias nurodytas atlyginimas – 2 tūkst. eurų. Didžiausią atlyginimą, kaip teigiama apklausos rezultatų apžvalgoje, gauna sostinėje dirbanti mokytoja, turinti didelį stažą.

Atlyginimą nuo 801 iki 1000 eurų nurodė gaunantys trečdalis mokytojų (35,8 proc.). Tiesa, kur kas labiau pabrėžiamas faktas, kad tik 1,2 proc. respondentų nurodė, jog jų atlyginimas – daugiau nei 1 tūkst. eurų „į rankas“.

Kiek mokytojai norėtų uždirbti?

Mokytojo atlyginimas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 150 proc. vidutinio šalies atlyginimo – tokį norą ne kartą garsiai kartojo mokytojams atstovaujančios profsąjungos. Tai patvirtino ir mokytojai, dalyvavę apklausoje.

Tokiam atlyginimui pritarė trečdalis (31,4 proc.) mokytojų. Vidutinis atlyginimas „į rankas“ šalyje šiuo metu – 817,80 eurų.

Tiesa, nedidelė dalis mokytojų norėtų gerokai didesnio darbo užmokesčio. 4,2 proc. apklaustųjų nurodė, kad mokytojo atlyginimas turėtų būti 250 proc. vidutinio šalies atlyginimo ar net didesnis. Vis dėlto to apklausos rengėjai nevertina kaip realiai įgyvendinamo noro.

Mokytojai anksčiau nori į pensiją

Į klausimą „Kai kuriose šalyse didelį mokytojo stažą sukaupusiems mokytojams sudaromos sąlygos anksčiau išeiti į pensiją ir pasitraukti iš švietimo darbo rinkos. Ar pritartumėte, kad stažą sukaupusiems ir to pageidaujantiems Lietuvos mokytojams...“ pritariamai atsakė 93,8 proc. mokytojų.

88,7 proc. mokytojų, atėjus laikui, būtų linkę tokia galimybe pasinaudoti.

Beje, apie pensiją mokytojai kalbėjo ir atsakydami į atviro tipo klausimus. Apklausos rezultatų apžvalgoje pateikiami keli mokytojų siūlymai: „Sudaryti galimybę mokytojams išeiti į pensiją sulaukus 60 metų“, „Paankstinti pensiją“, „Mokytojų amžiaus cenzas“, „Pedagogams, turintiems 20 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažo, turėtų būti išankstinė pensija“, „Patvirtinti amžiaus cenzą, kad galėtų anksčiau išeiti į pensiją (kad ir kaip būtų, bet mokytojo specialybė tikrai paveikia žmogaus psichologiją)“, „Išleisti į pensiją tuos, kurie dirba 30 ir daugiau metų, nes dėl sveikatos problemų turi patys išeiti į nežinią, nesulaukę pensijos“.

Navickas teigia, kad rezultatai nestebina

LŠDPS pirmininkas A. Navickas DELFI teigė, kad apklausos rezultatai nestebina.

Nestebina ir tai, kad didžioji dalis mokytojų norėtų mokamų kūrybinių atostogų. A. Navicko teigimu, tai jau buvo bandoma patvirtinti, tačiau „praktiškai neveikia“. Tokios atostogos turėtų būti skirtos programoms tobulinti, tad, A. Navicko teigimu, jos būtų ir naudingos, ir tikslingos.

„Jei yra toks noras, tai, man atrodo, sveikintinas dalykas“, – teigė LŠDPS.

Beje, būtent mokomąją medžiagą mokytojai vertina vidutiniškai – 5–7 balais, o bendrai ugdymo kokybę – vos šešetu. „Jei ugdymo turinys prastas, tai sunku tikėtis geros kokybės, – teigė A. Navickas, pritardamas daugumai mokytojų. – Apie tą (turinį, vadovėlius ir panašiai – DELFI) mokytojai ir kalba, kad šitai neleidžia užtikrinti kokybės.“

Iš apklausos labai ryškiai matyti, kad mokytojai itin neigiamai vertina naujas reformas. Ar jos tikrai tokios blogos, o gal tiesiog dar reikia laiko, kad prigytų? „Tragiškai vertina, – patvirtino A. Navickas. – Mokslo metus prailgino, bet kaip kokybė? Kalbėjo, kad bus gerai, o matėme, kad karščiai išbraukė kelias savaites. Be to, visada būna, kad mokytojai jokių rimtų ugdymo turinio dalykų birželio mėnesiui nebepalieka.“

A. Navickas nurodė, kad tikslas buvo išskleisti turinį, jog būtų galima labiau įsigilinti, bet šis užmojis, anot jo, nepasiteisino.

Andrius Navickas

Neigiamai vertinamas ir patvirtintas etatinis modelis. „Bendros tvarkos nėra, tai labai neigiamai jaučiama, nes dingsta motyvacija ir apskritai sustiprėja noras išeiti iš darbo, – teigė A. Navickas. – Matome milžiniškus procentus atsakiusiųjų, kad nerekomenduotų niekam savo darbo. Manau, kad išėjo stiprus mokytojų pažeminimas. Apskritai dabar išdrįsti šnekėti mokykloje tampa itin sudėtinga, nes labai paprasta užgniaužti.“

Apklausoje taip pat dar kartą pabrėžtas faktas, kad moterų mokytojų bendruomenėje yra kur kas daugiau nei vyrų. Taip pat į akis ir vėl krenta faktas, kad mokytojais dirba vyresnio amžiaus žmonės. Ar profsąjunga diskutuos su mokytojais ir galvos, kaip į savo bendruomenę įtraukti jaunų žmonių?

„Sudėtinga kažką daryti, nes ten, kur sistema traukiasi, o daugelyje rajonų ir miestų traukiasi, tiesiog net ir norint neįmanoma patekti į sistemą. Nėra poreikio. Todėl ir toliau sens, – kalbėjo A. Navickas ir svarstė, kad kaita tikėtina tik didesniuose miestuose. – Bet profesija turi tapti patraukli, sąlygos turėtų stipriai gerėti, kad ir jaunimas norėtų ateiti.“

Beje, kad mokytojo profesija iki 2025 metų turėtų būti įvardyta kaip prestižinė, kalbama jau ne vienus metus. Ar galime to tikėtis? „Nežinau. Sunkiai, – tvirtino A. Navickas. – Manau, kad liks tik idėja dar ilgam.“