aA
2000-2007 m. Zarasų ir Utenos savivaldybėse papildomų lėšų iš valstybės investicijų programos mokyklų ir darželių statybai ir remontui neskirta visai, o štai kaimyninėje Ignalinos rajono savivaldybėje gautų investicijų suma vienam mokiniui pernai sudarė daugiau kaip 2000 Lt. Švietimo ir mokslo viceministrė Virginija Būdienė įsitikinusi, kad valstybės investavimas vyksta chaotiškai Seimo nariams „blato“ principu renovuoti „pramušant“ savo krašto mokyklas.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Taip vienur pro langus ir toliau švilpia vėjai, o kitur iki šiol nesulaukiama valstybės paramos.

Lietuvoje lėšos švietimo įstaigų renovavimui skiriamos iš dviejų šaltinių - valstybės investicijų programų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, ir savivaldybių biudžetų.

Virginija Būdienė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Tenka apgailestauti, kad investavimas vyksta netvarkingai ir švietimo įstaigos nežino, kada joms nusišypsos laimė gauti investicijų renovavimui. Reikia „blato“, kad tokių investicijų galėtum tikėtis?“, - DELFI sakė švietimo ir mokslo viceministrė Virginija Būdienė.

DELFI jau rašė, kad kitų metų valstybės biudžeto projektas jau per porą dienų Seime sulaukė 16 pasiūlymų, kam dar reikėtų skirti pinigų. Daugiausia juos naudoti siūlyta mokyklų ir darželių renovacijai.

Štai, pavyzdžiui, Seimo narys Bronius Pauža, naujajai kadencijai išrinktas vienmandatėje Jurbarko rinkimų apygardoje, septyniuose Seimo sekretoriate registruotuose pasiūlymuose kitų metų biudžeto projektui siūlo didinti lėšas Jurbarko darželio-mokyklos „Ąžuoliukas“, Seredžiaus pagrindinės mokyklos, lopšelio-darželio „Nykštukas“, Naujamiesčio vidurinės mokyklos, Jurbarko rajono Smalininkų specialiosios mokyklos, Klausučių kultūros centro, Tauragės rajono Adakavo pagrindinės mokyklos įvairiems remonto darbams.

Vos vienu siūlymu nuo kolegos atsiliekantis Juozas Palionis, į naująjį Seimą išrinktas vienmandatėje Prienų rinkimų apygardoje, taip pat tradiciškai siūlo pagerinti jo apygardos mokymo įstaigų būklę - paramą skirti Birštono gimnazijos pastato rekonstrukcijos projektui, Prienų Revuonos vidurinės mokyklos ir Jiezno gimnazijos renovavimui, Veiverių lopšelio-darželio rekonstrukcijai baigti.

Pasak V. Būdienės, gerai, kad Seimo nariai rūpinasi mokyklomis, darželiais. „Bet dar geriau būtų, kad tai vyktų tvarkingai, galvojant apie visus Lietuvos vaikus, studentus, o ne pasirinktinai. Dabar valstybės investavimas vyksta chaotiškai. Investicijos skirtinguose rajonuose į švietimo objektus skiriasi dešimtimis kartų - vienur nulis valstybės investicijų, o kitur 2000 Lt skaičiuojant kiekvienam savivaldybės mokiniui“, - kalbėjo viceministrė.

Jos teigimu, reikėtų investuoti galvojant apie tuos, kuriems labiausiai šiuo metu to reikia, o ne kur kas „pramušė“.

V.Domarkas – už „gerąjį lobizmą“

Mokyklų ir darželių renovavimas – „blato“ principu
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Su V. Būdiene nesutinka Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Virginijus Domarkas. Jo manymu, valstybės investicinių programų paskirstymas 90 proc. priklauso nuo savivaldybių pasiruošimo ir sugebėjimo paruošti projektus bei nustatyti prioritetus.

„Politikai niekada nebuvo ir, tikiu, nebus nuošalyje, jie įtakos daro, bet tai nėra lemiamas veiksnys“, - įsitikinęs V. Domarkas.

Jis aiškina, kad norint gauti valstybės paramą, visų pirma, savivaldybei reikia paruošti investicijų projektą. Jei minėto projekto nėra, apie investicinius pinigus negali būti nė kalbos. „Neseni pavyzdžiai, kai keičiantis savivaldybių merams pamirštama tuos investicinius projektus pateikti“, - kalbėjo komiteto pirmininkas.

„Aktyvus Seimo nario darbas iš tiesų duoda tam tikrų rezultatų. Tačiau tai nėra „blatas“, visi Seimo narių siūlymai skaidriai svarstomi komitetuose, po to projektai svarstomi Seimo posėdžių salėje. Tai įvardinčiau geruoju lobizmu“, - apie Seimo narių iniciatyvas paremti savo karšto mokyklas ir darželius kalbėjo V. Domarkas.

Vieniems tūkstančiai, kitiems – nė lito

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, nė lito valstybinių investicijų švietimo objektų renovavimui bei statybai 2000-2007 metais nebuvo gavusios Biržų, Utenos, Zarasų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybės. Daugiausia investicijų – daugiau nei 2000 Lt vienam mokiniui – tekę Kretingos, Joniškio, Ignalinos, Molėtų, Vilkaviškio, Pagėgių, Kaišiadorių, Birštono savivaldybėms.

Kitos šalies savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų, kitų švietimo objektų renovavimui yra gavusios labai nevienodą lėšų dydį, todėl ir švietimo objektų būklė jose nevienoda.

ŠMM žiniomis, prasčiausia situacija Šilalės, Pasvalio rajonuose, kuriuose, šių rajonų specialistų vertinimu, nėra nė vienos savivaldybės įsteigtos bendrojo lavinimo mokyklos, kurios pastatuose būtų pakankamai komfortiškos sąlygos mokytis. Ypač mažai pastatų, kuriems reikia tik nedidelio remonto Kauno, Klaipėdos, Visagino miestuose, Telšių, Kaišiadorių, Šiaulių, Švenčionių, Plungės rajonuose bei Druskininkuose.

Tačiau yra ir savivaldybių, kurios dėl neracionalaus mokyklų tinklo tvarkymo praranda investicijų efektyvumą. Dalyje savivaldybių švietimo objektų būklė nebloga ir be valstybės investicijų, nes pati savivaldybė, nelaukusi malonės iš valstybės investicijų programos, rado galimybių investuoti į mokyklų, darželių renovaciją.

Pasak ŠMM, vis dar daugiau nei pusei švietimo objektų reikia ne tik remonto, bet stambaus renovavimo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuvis pavėžėjas pasidalijo įsimintiniausiomis kelionėmis: nuo išgėrusių mamyčių, merginų pasiūlymų iki studentų be drabužių (43)

„Kiekviena kelionė yra individuali ir savotiškai smagi: būna, žmonės nori pasidalinti savo...

Beprotiškiausias Pirmojo Pasaulinio karo frontas: tai, ką kariai iškentė, neturi precedento (9)

Nors purvinas ir siaubingas apkasų karas Vakarų fronte tapo bene populiariausiu Pirmojo pasaulinio...

Gidė Gruzijoje: tik atvykusiems į šalį rusams daug kas paaiškėja turistų srautas iš Lietuvos auga (336)

Šią vasarą, po dar vieno Rusijos-Gruzijos santykių paaštrėjimo buvo prognozuojama, kad Gruzijos...

Rinktinės lyderiai norėjo kitokios pergalės prieš Rusiją: turėjome laimėti 30 taškų specialiai Krepšinis.lt iš Espo (53)

Domantas Sabonis ir Marius Grigonis dviese surinko 59 naudingumo balus – tik dešimčia mažiau...

Savaitę užbaigsime gražiais, vasariškais orais (1)

Sekmadienio dieną debesų padangėje sukiosis nemažai, tačiau saulės spindulių taip pat netrūks....

Klaidos iš ritmo neišmušė: Sabonio ir Grigonio duetas nutildė Rusijos rinktinę (509)

Šeštadienio vakarą Espo „Metro“ arenoje, Suomijoje, vykusiose kontrolinėse rungtynėse savo...

Nesisklaidantis klaidų spiečius verčia Adomaitį griebtis pokyčių treniruotėse specialiai Krepšinis.lt iš Espo (15)

Ar laimi, ar pralaimi, Lietuvos rinktinė nekeičia savo blogo įpročio. Po pergalės prieš Rusiją...

„Karklėje“ šėlstančius festivaliautojus labiausiai nustebino kainos: galėtume čia ir gyventi (28)

Į „Karklės“ festivalį atvykę festivaliautojai įvertino ne tik muziką, tačiau ir kainas,...

Tokių žmonių Lietuvoje – vos keturi: vyras savo darbu dalina laimę kitiems (6)

Pakalbinti Virginijų Baltrušaitį pasiūlė žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Jis prasitarė...