Anot Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko, streikuos panašus mokyklų skaičius kaip ir lapkričio viduryje vykusiame įspėjamajame streike – iš viso apie 120. Streikuojančios įstaigos apims apie puse šalies savivaldybių ir apie 5-6 tūkst. pedagogų. Iš viso Lietuvoje dirba daugiau nei 30 tūkst. mokytojų ir apie 1,2 tūkst. mokyklų.
Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerijos iš savivaldybių gautais duomenimis, streikuoti ketina apie 30 švietimo įstaigų.
„Norėtume, kad neterminuotas streikas tęstųsi kuo trumpiau, bet jis gali trukti nuo vienos iki dviejų savaičių“, – sako A. Navickas.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko duomenimis, bus mokyklų, kurios visiškai neveiks.
Trečiadienį prie Vyriausybės Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rengia mitingą, kuriame bus reikalaujama vystyti socialinį dialogą, padidinti atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams, mažinti turtingųjų ir skurstančiųjų socialinę atskirtį, atsižvelgti į švietimo darbuotojų keliamus reikalavimus.
ELTA primena, kad Jungtinė Lietuvos švietimo profesinių sąjungų atstovybė Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė 6 reikalavimus, kuriuos reikalauta įvykdyti dar šiemet: atkurti iki 2009 m. buvusį mokinių krepšelį nuo 3348 iki 3774 litų, taip pat atkurti buvusį bazinės mėnesinės algos (BMA) dydį nuo 122 iki 128 litų. Ikimokyklinio ugdymo pedagogams algas reikalaujama prilyginti mokytojų atlyginimams, sudaryti kolektyvinę darbo sutartį ir iki 2015 m. rugsėjo 1 d. sudaryti palankias sąlygas mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų. Taip pat prašoma sumažinti mokinių skaičių klasėse.
Įspėjamasis mokytojų streikas, kuomet kai kuriose šalies mokyklose nevyko pirmosios dvi pamokos, vyko lapkričio 13-ąją.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad valdžia pagal galimybes didina mokytojų atlyginimus, o per vienerius metus visko padaryti negalima.
Anot Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus, įtampa tarp pedagogų ir valdžios atslūgtų šalims perėjus prie konstruktyvių pokalbių. Taip esą ir buvo daroma, tačiau kelią kompromisams užkirto nepamatuoti vienos iš profsąjungų lūkesčiai.
„Man pačiam kartu su švietimo ir mokslo ministru teko susitikti su įvairių švietimo profsąjungų lyderiais. Galiu pasakyti, kad tame dialoge, kuris vyko draugiškoje aplinkoje, iš pradžių buvo keliami jų reikalavimai. Kada mes tuos reikalavimus pradėjome aptarinėti ir matėme ilgalaikę perspektyvą, kaip būtų galima juos įgyvendinti (bet ne iš karto), ponas A. Navickas, kuris atstovauja vienai profsąjungai, pamatė, kad pokalbis vyksta per daug gerai, grįžo prie tam tikrų, aš manau, politinių reikalavimų“, – yra sakęs A. Butkevičius.
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis streikuose teigė įžvelgiantis konkrečios profsąjungos norą būti geriau matomai. Anot jo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga net nebandė tartis, o jų iškeltų reikalavimų įgyvendinimui reikia apie pusės milijardo litų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mokytojų bruto (ikimokestinis) darbo užmokestis 2014 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2 640 Lt ir buvo 284 Lt (arba 12 proc.) didesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalyje arba 177 Lt (arba 7,2 proc.) didesnis nei vidutinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje.