„Didžiausia problema, kad teisės aktai dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo buvo priimti labai pavėluotai, tik liepos mėnesį, kai žmonės atostogauja. Kai kurių poįstatyminių aktų iki šiol nėra. Įsivaizduokite, kokia dabar suirutė mokyklose, savivaldybėse - juk reikia pagal teisės aktus nustatyti normas, etatų skaičių, peržiūrėti administravimą. Keičiasi visa mokyklų finansavimo sistema, todėl prieš rugsėjo 1-ąją visur chaosas“, - sakė J. Mickus.
Jo nuomone, mokslo metų pradžia visiems bus sudėtinga.
J. Mickus neprognozuoja, kaip skubota reforma paveiks aukščiausios kvalifikacijos, didelį darbo krūvį turėjusių mokytojų sprendimus. Kalbėti apie jų nubyrėjimą, patarėjo nuomone, kol kas anksti.
„Kiekvienam žmogui rūpi jo darbo vieta, visi laukia kažko pozityvaus. Vis dėlto dabartinis etatinio apmokėjimo už darbą įvedimas, kaip teigia pati Švietimo ir mokslo ministerija, yra naujos sistemos sukūrimas, bet ne atlyginimų pakėlimas. Mokytojų atlyginimai nėra dideli ir jie to pakėlimo tikisi. Žinoma, kaimiškųjų, rajonų mokyklų mokytojai pajus etatinio darbo apmokėjimo naudą, bet gimnazijų mokytojai - ne“, - mano savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais.
Anksčiau pedagogų darbo apmokėjimo apraše buvo nuostata, kad dirbantiems gimnazijų klasėse mokytojams galima skirti apie 20 proc. priedą prie algos. „Dabar šitas priedas yra panaikintas, o lėšų neskirta, tad faktiškai kai kuriems gimnazijų mokytojams atlyginimai gali sumažėti“, - sakė J. Mickus.
Patarėjo žodžiais, visi dar laukia, kaip viskas susidėlios - ne viskas aišku, ne visi suėję į mokyklas, ne viskas normaliai veikia dėl minėtų teisės aktų.
„Vyrauja tam tikras chaosas, nežinia, nes kiekvienas didelis pasikeitimas žmonėms sukelia nepasitikėjimo, nesaugumo. Nežinai - bus geriau ar blogiau. Visi tikisi gero, bet kai kuriems gali nepagerėti, nebent nuo kitų metų rugsėjo, kai bus įvedamas pilnas etatinis apmokėjimas už darbą mokytojams“, - sakė J. Mickus.
Savivaldybių asociacijos patarėjas atkreipė dėmesį, kad šių metų rugsėjo 1 d. mokytojo etatą turėjo sudaryti 33 valandos per savaitę. Tai yra 0,91 etato.
„Tačiau realiai ne visi mokytojai tai pajaučia. Jei ir turi 20 ar 21 pamoką, kaip nustatyta, to 0,91 etato negauna, nes tiek lėšų neskiriama. Taigi kol kas daugiau klausimų nei atsakymų. Per tam tikrą laiką viskas susigulės, bet tai kainuoja -vidinio nepasitenkinimo ir baimės, nesutarimo“, - sakė J. Mickus, linkėdamas tikėtis geriausio.
ELTA primena, kad Švietimo įstatymų pataisas, kuriomis įteisinama nauja pedagogų darbo apmokėjimo sistema bei mokyklų finansavimo tvarka, Seimas priėmė paskutinėmis pavasario sesijos dienomis, liepos 4 dieną jas pasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pastaruoju metu etatui prilyginamą darbo krūvį turėjo tik 5 proc. visų mokytojų, kas trečias mokytojas uždirbo iki 500 eurų neatskaičius mokesčių.
Įstatymų pataisomis siekiama sudaryti sąlygas apibrėžti pedagogų veiklas ir nustatyti fiksuotą darbo krūvį, pritraukti pradedančius mokytojus, užtikrinti skaidresnį mokyklų finansavimą, sudaryti sąlygas kokybiškam ugdymui.
Už pertvarkos įgyvendinimą ir procesų koordinavimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija.