aA
Vos spėjusios aplopyti kiaurus stogus, mokyklos raginamos imtis fizinio mokinių bei mokytojų saugumo. Klaipėdoje, kur mokyklas ir vaikų daželius jau saugo apsaugininkai, ugdymo įstaigas rengiamasi tverti aukštomis tvoromis, Kaune svarstoma galimybė įrengti teritorijas stebinčias vaizdo kameras, Vilniuje priimta principinė nuostata saugos sistemas montuoti visose renovuojamose mokyklose.
Mokykla, rugsėjo 1-oji
© DELFI (I.Urbonaitės nuotr.)
Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas pripažino, kad mokyklų saugumo problemą „ko gero, pribrendo reikalas spręsti ne tik steigėjams, bet ir nacionaliniu mastu“.

„Ministerija tik norėtų dar kartą priminti mokyklų steigėjams, kad mokiniai neturėtų pamokų ir pertraukų metu palikti mokyklos teritorijos, o į ją patenkantys būtų griežtai kontroliuojami. Taip pat primename, kad įstatymuose numatyta, jog švietimo įstaigos teritorija privalo būti aptverta tvora ir prižiūrima", - DELFI akcentavo ministerijos sekretorius.

Pedagogų nuomone, mokinių ir mokytojų saugumui to maža.

„Vaizdo kameras būtų gerai įrengti ne tik mokyklos kieme, bet ir koridoriuose, kad per pertraukas mokytojams nereikėtų „dežūruoti“, - DELFI teigė Kauno miesto savivaldybės švietimo skyriaus užvedėjo pavaduotoja Toma Lileikienė.

Išlaidos Kauno mokyklų saugumui atsipirktų

Specialistės nuomone, mokyklos kiemus žvalgančios kameros padėtų kovoti su narkotikų prekeiviais, mokinių rūkymu, muštynėmis, nes „iš karto būtų matyti, kur netvarka“.

Kauno mokyklų vadovus sudomino per pasitarimą pristatytas kameras įsirengusios Juozo Grušo vidurinės mokyklos pavyzdys. „Tam reikalingą įrangą mokyklos galėtų įsirengti iš mokinių tėvų skirtų 2 proc. nuo sumokėto pajamų mokesčio. Dabar bus rinkimai į savivaldybes, tai, manau, mokyklos atras rėmėjų“, - vylėsi T.Lileikienė.

Antrojo pagal dydį Lietuvos miesto mokyklose prie įėjimo budi darbuotojai, Vaidoto pagrindinėje, kai kuriose kitose be jų dirba ir saugos tarnybos žmonės. Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos nuomone, tai irgi labai pasiteisina.

„Išlaidos mokinių ir mokytojų saugumui – atsipirktų. Jeigu lauke būtų kameros, budintiesiems ar mokytojams užtikrinti tvarką būtų daug paprasčiau“, - įsitikinusi T. Lileikienė.

Anot specialistės, saugos sistemos kol kas įdiegtos tik keliose Kauno mokyklose tik dėl to, kad trūksta lėšų.

„Dar mūsų stogai, langai labai kiauri, pirmiausia tą mokyklos puola tvarkyti, bet kameros irgi labai svarbu – vyksta muštynės, vyresni skriaudžia mažiukus, atiminėja daiktus. Dėl to ir kabinetuose būtų labai gerai kameros“, - mano T.Lileikienė.

Klaipėdoje sargus pakeitė apsauginiai

Klaipėdos švietimo skyrius už mokyklų ir darželių apsaugą per šiuos metus saugos tarnybai sumokėjo 1,4 mln. litų. Sutartis šiems metams jau baigėsi, tad savivaldybė planuoja skelbti naują konkursą.

„Apsaugininkais pakeitėme mokyklų sargus. Jie kol kas mokinių ir mokytojų saugumo problemos nesprendė – tik saugojo pastatus kai įstaigos baigdavo darbus ir įsijungdavo signalizacijos,“, - DELFI paaiškino Klaipėdos savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Laima Pižgintienė.

Kaip užtikrinti mokinių ir mokytojų saugumą per pamokas šiuo metu sprendžia savivaldybės darbo grupė. Be kitų priemonių, svarstoma galimybė visoms mokykloms pirkti vaizdo kameras.

„Kiek domėjomės, kitų Lietuvos miestų mokyklose jos jau įrengtos ir efektas, be abejo, yra. Mes galvojome, kad tai nėra labai brangu, todėl galima apie tai galvoti“, - sakė L.Pižgintienė.

Švietimo skyriaus vedėja prognozavo, kad į ateityje į saugos tarnybas reikės kreiptis ir dėl budėjimo per pamokas. „Manau, toks laikas dar neatėjęs, kol kas įveikiame drausmės ir tvarkos problemas, tačiau situacija sudėtingėja“, – pripažino specialistė.

Paskutinė mada – daužyti langus

Mokyklose, kurios nuo seno garsėja griežta tvarka, kiekvienas įeinantis pašalinis asmuo privalo budėtojui pateikti asmens dokumentą, drausmės pažeidimai retesni. Kol kas didžiausia problema Klaipėdoje – kone mada tapęs mokyklų langų daužymas.

„Tos mados nežinia iš kur kyla – tai sienas paišyti, tai langus padaužyti. Prieš kelerius metus visoje Lietuvoje buvo paplitusi manija „užminuoti“ mokyklas ar kitus pastatus ir apie tai pranešti pagalbos tarnyboms“, - prisiminė švietimo skyriaus vedėja.

Kad būtų išspręstos mokyklų saugumo problemos, klaipėdietės nuomone, reikalingos labai didelės investicijos. „Klausimas, ar miestas gali investuoti vien į mokyklų saugumą. Tai turi vykti palaipsniui“, - įsitikinusi L.Pižgintienė.

Vilniaus savivaldybės švietimo skyriaus vedėjas Julius Skestenis DELFI teigė, kad sostinėje saugumą sunkiau užtikrinti sostinės centre, Užupyje, netoli stoties esančiose mokyklose.

L.Pižgintienės teigimu, dieną saugumo lygiu neišsiskiria nė viena Klaipėdos mokykla, tačiau vakare mažiau saugios uostamiesčio pakraščiuose esančios mokyklos, kurių teritorijose būriuojasi neaiškios kompanijos, dalis jų atvyksta su automobiliais.

„Daugiausia problemų pietinės Klaipėdos mokyklose, kuriose pirmiausiai ir bus diegiamos saugumo priemonės. Bent jau taip mano komisija“, - sakė švietimo skyriaus vedėja.

Įprastos tvoros – per žemos

Klaipėdos savivaldybė artimiausiu metu pasirūpins, kad aukštesnėmis tvoromis būtų aptvertos vaikų darželių teritorijos, nes žemų gyvatvorių ar tvorelių nebepakanka.

„Tos tvoros gali būti labai aukštos, tokiu atveju pašaliniams asmenims patekti į teritorijas – sudėtingiau. Tokia šiuolaikiška ir palyginti nebrangia tvora apsitvėrusi pakankamai nauja Prano Mašioto vidurinė mokykla ir tai pasiteisino“, - sakė specialistė.

Vilniaus miesto švietimo skyriaus vedėjas J.Skestenis mano, kad nuo atėjūnų mokykloms reikia gintis skirtingais būdais, nes vienų mokyklų teritorijos – labai atviros, kitų – uždaresnės.

Šiai minčiai pritarė ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktorius Virgilijus Saulius. „Mūsų mokykla – senamiestyje ir yra pakankamai uždara, daug lengviau apsaugoma nei naujuose rajonuose esančios mokyklose, prie kurių prieiti galima iš visų pusių“, - pripažino vienuolis jėzuitas.

Duris atsirakina kortelėmis

Skirtingai, nei daugumoje sostinės mokyklų, Jėzuitų gimnazijoje vaizdo kameros žvalgo ne tik kiemą ir gimnazijos prieigas, bet ir koridorius, persirengimo kambarius prie sporto salės.

Gimnazijos vadovas pripažino, kad kameros – savotiškas nepasitikėjimo ženklas, „tarsi normalu vieniems kitus sekti“, tačiau kita vertus, jos padeda kovoti su vidaus vagystėmis, kitomis problemomis.

Paklaustas, ar toks apsaugos būdas nėra per brangus, brolis V.Saulius sakė, kad kameros drausmina senamiesčio pastatų sienas niokojančius „piešėjus“ ir taupo pinigus, kuriuos tektų išleisti kas savaitę perdažant aukštas, tinkuotas gimnazijos tvoras.

Ši gimnazija – viena iš nedaugelio Lietuvoje, kur mokiniai duris atsirakina su magnetinėmis kortelėmis. Tuo pačiu registruojama ir tėvams pranešama, kada jie ateina į mokyklą.

„Kitų šalių mokyklose, jei vaikas nepasirodė pamokose, iškart susisiekiama su tėvais, aiškinamasi, kas galėjo nutikti, ar serga, ar kas nors atsitiko pakeliui. Pas mus dar taip nėra, tačiau prie tokios tvarkos ateityje planuojame pereiti“, - DELFI sakė gimnazijos direktorius.

Labiau ne mokinių saugumui, o informacijai apie jų lankomumą skirta magnetinių kortelių sistema – brangi. Tačiau, brolio V.Sauliaus teigimu, įdiegus ją reikia mažiau budėtojų. Vaikai su kortele atsirakina ne tik paradines mokyklos duris, bet ir sporto salę, kitas bendro naudojimo patalpas, kurių durys automatiškai užsitrenkia.

Apie magnetinių kortelių įdiegimą diskutuota ir Klaipėdos švietimo skyriuje. Tačiau, L.Pižgintienės teigimu, uostamiestyje dar galvojama, kas atsitiktų, jei vaikas pamestų tą kortelę ar pamirštų ją atsinešti.

„Vaikų lankomumui kontroliuoti, manau, pakanka ir dabar diegiamų elektroninių dienynų. Jei tomis magnetinėmis kortelėmis būtų galima atsirakinti duris (taip yra viešbučiuose, biuruose) galbūt toks užraktas būtų tikslingas, tačiau kol kas šios sistemos giliau neanalizavome“, - sakė Klaipėdos švietimo skyriaus vedėja.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Melaginga naujiena apie Nausėdą ir branduolinius ginklus – tik pradžia: taikiniu galite tapti ir jūs (124)

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo sveikina prezidento Gitano Nausėdos siūlymą Lietuvoje...

Lietuviai švęsti pradėjo per anksti: išleidžia daugiau nei uždirba (34)

„Taigi turime labai įdomią situaciją, kai žmonės išleidžia daugiau negu uždirba, o...

Nausėdos krikštas ES vadovų susitikime: ką suprato ir ko išmoko? (9)

„Tikrai labai įdomu, tikrai labai įvairūs žmonės, labai įvairūs stiliai, įvairūs...

Nustebinusi „Žalgirio“ pergalė, po kurios pulti į euforiją būtų klaida laida „Krepšinio zona“

Aštuoniomis pergalėmis iš eilės visuose frontuose šį sezoną atidaręs Madrido „Real“...

Lukašenka perspėjo apie pavojus Baltarusijos suverenitetui (8)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka penktadienį pabrėžė, kad jo šalis nori likti...

Rudenį eismo įvykių sumažėja atėjus žieminių padangų sezonui – siūlo jas keisti anksčiau (20)

Nors žiemines padangas vairuotojai turėtų susimontuoti iki lapkričio 9-osios, tačiau dargana bei...

Lietuvos darbdaviai – šykščiausi Europoje: patys darbuotojai kalti, kad nėra gerų algų (383)

Lietuvos darbdavių nenorą ženkliau pasidalinti uždirbamu pelnu specialistai paaiškina derybų...

Netyla kalbos apie Rasos Arlauskienės ir gerokai jaunesnio atlikėjo Petro Daunio santykius: įrodymas – ir paviešinti kadrai? (4)

Jau kuris laikas netyla kalbos, kad žinoma renginių organizatorė Rasa Arlauskienė vis dažniau...

5 priežastys, kodėl Briuselis patenkintas nauju susitarimu su Johnsonu (1)

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė (JK) pasiekė susitarimą, kuriam pritarė Europos...

Gaisro Alytuje pasekmės: reabilitacijos centro patalpose aptikta sveikatai ypač pavojingų medžiagų (45)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ( NVSC ) teikia...