aA
Kaistant deryboms dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, tikimasi sulaukti daugiau grįžtančių Lietuvos emigrantų, jų jau dairosi ir kai kurios Lietuvos įmonės, siūlydamos darbo vietas. Tačiau jau parvykusioms šeimoms nerimą kelia tolesni vaikų mokslai – ir ne tik pati švietimo sistema, bet ir svetur įgytų moksleivių žinių skirtumai.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Atsiminimai iš gyvenimo Anglijoje dar nespėjo apdulkėti – moteris su šeima iš Anglijos į Lietuvą grįžo prieš metus. Savo vardo atskleisti nepanorusi lietuvė pasakoja, kad Lietuvos švietimo sistemoje rado ir teigiamų bruožų, tačiau dalis – šokiravo. Paauglei dukrai grįžimas į Lietuvą buvo skaudus, o ir mokykloje pasitikę mokytojai nemokėjo įvertinti merginos žinių.

„Dar nėra daug tų grįžusių ir mokytojams tiesiog keista, kaip tu nekalbi, nes mes dar kalbame. O tie, kurie grįžę be kalbos, pasimetę. Jie net nežino, ką tu mokeisi, kad parsivežei kažkokį įgytą išsilavinimą, jiems nieko nesako, nes moko matematikos Anglijoje skirtingai, negu Lietuvoje. Ar istorija, ar geografija – tai visiškai skirtingi dalykai“, – pasakojo Rudaminos gyventoja.

Probleminę moteris mato ne tik švietimo kokybę, bet ir švietimo įstaigų stoką – buvusi emigrantė savo jauniausią sūnų moko namie, nes tai gali daryti pagal išsilavinimą, o ir vaiko į darželį leisti nepavyko, nes ten nepakako vietų.

Vilniaus lietuvių namuose moksleiviai rašo žodžių diktantą. Tai – pereinamoji klasė, kurioje mokosi atvykėlių iš svetur, tarp jų ir lietuvių išeivių vaikai. Jų lietuvių kalbos įgūdžiai ne tokie geri, kad galėtų mokytis bendroje klasėje. O vyresnių klasių moksleivių, kurių laukia patikros ir egzaminai, laukia labai intensyvi programa.

„Yra situacijų, kai vaikai grįžta nemokėdami visiškai lietuvių kalbos arba tik kalbėdami, bet negali užrašyti nieko, nes labai daug klaidų. Pirmiausiai sudedame visus pagrindus, pamatines žinias ir žiūrime, kai ateina į normalią klasę ir gimnazinę, pagal programą, ką pasivyti. Grįžtame į penktos klasės programą, jei to reikia, nesvarbu, kad yra devintokas. Pirmiausia reikalinga užpildyti spragas, kas yra praleista“, – kalbėjo išlyginamosios klasės lietuvių kalbos mokytoja Greta Botyriūtė-Skiotienė.

„Didžiausias iššūkis mokiniams po išlyginamosios klasės yra storija, geografija – tie dalykai, kurie reikalauja didelių lietuvių kalbos mokėjimo įgūdžių. Tai yra specifinė tartis, yra terminai, nes išlyginamojoje klasėje mes mokomės pagal programą. O šiek tiek išsiplėsti nepakanka kokiam vienuoliktokui, mokantis literatūros arba istorijos temų, ir vaikai turi nemažai padirbėti su žodynu“, – pasakojo išlyginamosios klasės lietuvių kalbos mokytoja Aušra Dabrauskienė.

Tokių klasių, kaip ši išlyginamoji Lietuvoje yra vos kelios. Vaikui panorus eiti į įprastą valstybinę mokyklą, daugumos dalykų greičiausiai reikėtų mokytis jau anksčiau suformuotoje klasėje su metais jaunesniais moksleiviais. Nesant išlyginamosios klasės, lietuvių kalbos pamokas reikėtų lankyti papildomai.

„Jeigu mokinys grįžta, pavyzdžiui, iš Anglijos, ir jo anglų kalba, lyginant su bendraamžiais, yra geresnė, nes jis toje aplinkoje mokėsi, tai tą laiką galima išnaudoti mokymui lietuvių kalbos. Tai leidžia mūsų ugdymo planai daryti“, – sakė Švietimo mokslo ir sporto ministerijos atstovas Aidas Aldakauskas.

Ministerijos duomenimis, 3 iš 4 mokyklų rengiasi priimti silpnus lietuvių kalbos gebėjimus turinčius moksleivius.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(20 žmonių įvertino)
2.8500
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šios savaitės orai: po šilumos pliūpsnio ruoškitės permainoms (3)

Pirmadienį Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Lietaus tikimybė bus minimali. Tankesni...

Žmonių partija ar „dešinysis trolibanas“: trys atsinaujinusių konservatorių sėkmės ir nesėkmės (586)

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija teisingai daro, kad plečia...

Adomaitis – ant balto žirgo: dabar iš sirgalių jau girdėjau atsiprašymus (140)

Dar prieš mėnesį nepalankius šūksnius ir raginimus atsistatydinti iš vyriausiojo Vilniaus...

Pakako tik vieno skambučio Putinui, ir Rusijos televizija pakeitė savo pasakojimą (94)

Buvęs Italijos premjeras Matteo Renzi savo vadovavimo vyriausybei pabaigoje beviltiškai kovojo...

Pradėjęs lankyti darželį, Danielius susirgo pavojinga infekcija: dabar berniukas nejuda, nemato ir nekalba (157)

„Kaip ir kiekvienai jaunai šeimai, taip ir mūsų, kūdikio laukimas buvo neapsakomas džiaugsmas,...

Netaiklus Westermanno metimas padovanojo „Rytui“ Karaliaus Mindaugo taurę (1090)

Leo Westermannas paskutinėmis rungtynių sekundėmis meistriškai išprovokavo pražangą mesdamas...

Perspektyviausi kitų metų darbai: šviesią ateitį žada trims sritims (10)

Ieškomas skraidančių automobilių kūrėjas, įrengimų rizikos pareigūnas, proto perkėlimo į...

Suttonui nerūpi „Ryto“ džiaugsmas – bus sužavėtas tik triumfu Europos taurėje (17)

Vilniaus „Rytas“ nutraukė titulų badą ir po trejų metų pertraukos susigrąžino Karaliaus...

100 dienų iššūkis be interneto: kentėjau, kaip negaunantis išgerti alkoholikas (23)

„Pagal telefono duomenis mačiau, kad internete praleisdavau po 9 valandas per parą. Po pirmos...