Valstybės užmojis nemokamai pamaitinti visus šalies pradinukus prieš rugsėjo 1-ąją iš proto veda ne tik sostinės moksleivius maitinančių įmonių vadovus, bet ir mokyklų direktorius bei Vilniaus valdžią. Nors ant blakstienų stovi visi, iki naujųjų mokslo metų tinkamai pasiruošti mokinių maitinimui, atrodo, neįmanoma.
Pertrauka tarp egzaminų
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Užkrovė sunkią naštą

Atlikti namų darbus vasaros neužteko, o kaltų tarsi nėra – vieni pirštais beda į kitus. Vis dėlto daugiausia priekaištų strėlių krenta į Vyriausybės daržą.

Finansuodama tik maisto produktų pradinių klasių moksleiviams kainą valgių gamybos išlaidas ji užkrovė ant savivaldybės pečių.

Ši pinigų kompensacijoms kol kas nerado, o pietus mokiniams ruošiančios įmonės jaučiasi tarp kūjo ir priekalo: maistą gaminti reikia, tačiau tam skirtos lėšos tokios menkos, kad atitikti Visuomenės sveikatos centro reikalavimus dėl maisto kaloringumo nėra prošvaisčių.

Taupydami apkarpė porcijas

Lygiai po savaitės sostinės moksleiviai turėtų valgyti pirmus po vasaros atostogų pietus mokyklose. Ar vaikams neteks žinių semtis tuščiais skrandžiais – neaišku.

Maistą mokykloms tiekiančios įmonės vis dar nežino, kokius sudarys valgiaraščius. Dar didesnis klausimas, ar juos palaimins Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Ant jo darbuotojų stalo kol kas guli vos keli įmonių parengti valgiaraščiai, ir tie patys gerokai nukrypę nuo normos.

Mokiniams numatytame dienos racione pasigendama daržovių, vaisių ir mėsos. Pagal reikalavimus pietums šių produktų vaikai turėtų gauti apie 80 gramų, tačiau šias porcijas įmonės apkarpė iki 50 gramų.

"Įmonių vadovai nuolat skundžiasi, kad atitikti maistingumo reikalavimus nėra galimybių – tam esą skiriama per mažai pinigų. Įmonės sako, kad jau ir taip dalijo labdarą, o po įstatymo pataisos dėl visų šalies pradinukų nemokamo maitinimo jų padėtis dar pablogėjo.

Esą reikia samdyti papildomų darbuotojų, pirkti indus, stalo įrankius, maisto ruošimo įrangą tokiems valgančiųjų srautams aptarnauti", – įmonių nepasitenkinimo priežastis vardijo Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Gerda Drūtytė.

Griebiasi už galvos

Vyriausybės sprendimu vienam pradinukui pavalgydinti skirta nuo 3,38 iki 4,68 lito. Suma priklauso nuo minimalaus pragyvenimo lygio tam tikrame mieste. Vilniuje maisto produktams įsigyti skirta 3,6 lito. Už šią sumą mokinys suvalgęs pietus turėtų gauti 800–900 kalorijų. Maisto gamintojams tokie reikalavimai atrodo absurdiški.

"Visoje šalyje skambinama varpais, kad nuo rugsėjo 1-osios pradinukai bus maitinami sočiu, kaloringu ir ekologišku maistu. Ar tai įmanoma už tris litus? Geriausia, ką galime padaryti, tai tiekti šviežią maistą. Jokio didesnio stebuklo tikrai nebus. Kalorijų irgi negalime pažadėti", – nusivylimo neslėpė dviem Vilniaus mokykloms maistą tiekiančios įmonės savininkė Valė Vilkotienė.

Šiomis dienomis ji sėdi susiėmusi už galvos ir kurpia valgiaraštį.

"Neįsivaizduoju, kaip atitikti normatyvus. Svarstau apie užsakymus, dar nežinau, ar reikės papildomų darbuotojų, nes neaišku, kada pradėsime dirbti. Dukart lankėmės pas merą Juozą Imbrasą, bet jis nieko atsakyti negalėjo. Visą vasarą buvo susirašinėjama su savivaldybe, tačiau tai nedavė rezultatų. Vieni valdininkai siunčia pas kitus, o šie atostogauja. Dabar jau atėjo rugsėjis. Ar paskutinę minutę tokius reikalus tvarkyti?" – piktinosi V.Vilkotienė.

Dėlioja maitinimo grafikus

Vilniaus Gabijos gimnazijos direktorė Vilija Klimavičienė apgailestavo, kad artėjant mokslo metams jai tenka rūpintis ne moksleivių ugdymu, jų maitinimo klausimais. "Nemanau, kad mums pavyks viską parengti. Mokinius pradėti maitinti spalį yra kur kas realiau", – prisipažino V.Klimavičienė.

Ji sakė suprantanti maistą gaminančių įmonių vadovų nepasitenkinimą: jiems neužtenka pinigų susimokėti už elektrą, vandenį, trūksta darbuotojų algoms.

"Tačiau man dabar svarbiausia paruošti patalpas, kur vaikai galėtų kultūringai pavalgyti. Mokomės dviem pamainomis. Vien pradinukų yra nemažai, o kur dar aukštesniųjų klasių moksleiviai. Pertraukų nėra daug, o norinčių pavalgyti – per akis, – samprotavo mokyklos direktorė.

Nesklandumų mokyklose kyla ir dėl pasenusios virtuvės įrangos – ši gali neatlaikyti gaminamo maisto kiekio. Be to, stinga paprasčiausių lėkščių ir įrankių.

"Nesu girdėjusi apie tyrimus, kuriais remiantis būtų nuspręsta, kad visiems šalies pradinukams reikalingas nemokamas maitinimas. Greičiausiai pusė jų valgykloje vis tiek nevalgys arba paliks maistą vos pakrapštę", – nuogąstavo pedagogė.

Savivaldybės – pelkėje

"Vyriausybė suplanavo tik lėšas vaikų maistui, o iš ko bus kompensuojamos valgio gamybos išlaidos – nenumatė. Todėl šalies savivaldybės įstumtos į pelkę, kurioje turi kapanotis vienos", – kritikos valdžios sprendimams negailėjo sostinės savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento direktorė Lijana Kairienė.

Ji neslėpė, kad maisto gamybos išlaidoms kompensuoti savivaldybė lėšų numačiusi nebuvo, todėl geriausia, ką miestas gali pasiūlyti, tai 25 proc. produktų kainos (3,6 lito – red. past.). Vadinasi, tiekėjai sąnaudoms padengti gautų po 0,9 lito.

"Suprantu įmonių būgštavimus. Už skiriamus pinigus pagaminti kokybišką maistą sunku. Teoriškai pinigų miesto biudžete galima rasti, bet kaip tai padaryti praktiškai, nežinau", – prisipažino L.Kairienė.

Maistą gaminančios įmonės rėmimo sakė nepastebėjusios. "Dar už praėjusius metus iš savivaldybės negavome nė cento. Mums pasakė: jei ras lėšų gamybos sąnaudoms padengti, padengs. Bet tai būtų po Naujųjų metų, o mums reikia gyventi šiandien", – priminė V.Vilkotienė.

Žada šviesią ateitį

Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas padėties nedramatizavo. "Spalį perskirstysime biudžeto lėšas. Klausimas techninis: iš kokios biudžeto eilutės paimti pinigų. Tereikia kūrybiškumo, lankstumo ir kalbėjimosi", – ramino G.Paluckas. Jis pabrėžė, kad kaip anksčiau savivaldybė finansavo maisto tiekėjus, taip ir toliau tai darys.

G.Paluckas užtikrino, kad tiekėjams už paslaugas bus sumokėta. Jei reikės, savivaldybė išrašys garantinius raštus.

"Be to, dabar vykdome viešųjų pirkimų procedūras ir renkame viešojo maitinimo paslaugos tiekėjus. Sutartyse jiems bus ekonomiškai palankesni įkainiai, įvertinsime infliaciją", – skaidriomis spalvomis ateitį piešė administracijos direktorius.

Šiems metams – 50 mln. litų

Šiais mokslo metais nemokamas maitinimas bus skiriamas apie 200 tūkst. mokinių, iš jų apie 150 tūkst. priešmokyklinukų ir pradinukų. Dalis pradinukų nemokamai maitinti ir praeitais mokslo metais, kaip vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų.

Finansų ministerijos duomenimis, pamaitinti socialiai remtiniems vaikams ir pradinukams šių metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais reikės 53,5 mln. litų.

„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:

Rusijos tonas švelnėja

I.Rinau akistata su teisingumu

Kuprinių madas seka ne visi

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dėl dvylikamečio susikibo JAV ir Sovietų Sąjunga: berniukas atsisakė grįžti namo  „tėvas tik prieš mirtį pripažino, kad padarė klaidą“ (166)

Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje apie Vladimirą Polovčaką skelbė beveik visos...

Vieni bankrutuoja, kiti bėga svetur (27)

Nors praėjusiais metais ne viename regione daugėjo darbuotojų, Darbo birža pranešė apie...

Buvusi Jasaičio žmona Vaida prabilo apie jo santykius su Oksana: neįleidžia į namus, keičia spynas (367)

Vaidos Klizaitės-Jasaitienės ir Simo Jasaičio santykiai truko septynerius metus, tačiau, anot jos,...

Interjero dizaino pasaka Amsterdame: viešnagė čia prilygsta nuotykiui stebuklų šalyje

Yra vietų, kur menas tampa gyvenimu, o gyvenimas – menu. Viena iš tokių stebuklingų vietų –...

„Lietuvos ryto“ jaunimas triumfavo Eurolygos jaunimo atrankos turnyre jaunieji žalgiriečiai – treti (10)

Vilniaus „Lietuvos rytas“ turi daug žadančią pamainą. Sostinės ekipos talentai laimėjo Kaune...

Štai kiek kavos puodelių jums kainuoja narystė ES (3)

Briuselis 2018 metus pradėjo drąsiu, bet paprastu teiginiu: narystė Europos Sąjungoje yra labai...

Vadinamasis Jolie genas – ne toks pavojingas, kaip manyta iki šiol (1)

Moterų, kurios yra pavojingo vėžio gen o nešiotojos, onkologinės ligos atveju galimybės...

Švedijos pakilimo istorija: kodėl jiems sekasi (228)

Švedijoje susiformavusiai ekonominei ir socialinei politikai didelės įtakos turėjo šalyje...

Rokiruotė Seime: Pūką keis tikrai spalvinga asmenybė į jo vietą sėstis nenorėtų (853)

Seimui panaikinus seksualiniu priekabiavimu apkaltinto Kęstučio Pūko mandatą į Parlamentą...

Iš kelto Ryga-Stokholmas iškrito lietuvis, jo paieškos bevaisės (104)

Šeštadienį vakare iš „Tallink“ kelto „Isabelle“ iškrito lietuvis. Jo gelbėjimo...