Įstojus į Europos Sąjungą, mums atsivėrė didesnė ne vien rinkos, bet ir mokymosi erdvė. Bet kuris siekiantis aukštojo mokslo lietuvis yra lygiavertis kitos ES šalių šeimos pilietis.
© DELFI
Ne vienas abiturientas dar tebesvarsto, kur studijuoti - Lietuvoje ar užsienyje. Apie mūsų šalies aukštąsias mokyklas turime pakankamai informacijos, bet apie studijas ES šalyse žinių vis dar trūksta.

Pasistengsime kompensuoti šią stoką ir padėsime nepasiklysti didžiulėje ES studijų erdvėje. 2004 12 24 rašėme apie studijas Didžiojoje Britanijoje, o 2004 12 31 - Vokietijoje. Šįkart aptarsime mokymosi galimybes Prancūzijoje.

Prancūzijoje studijuoti yra sudėtingiau nei kitose Europos šalyse: skiriasi aukštojo mokslo sistema, be to, reikia gerai mokėti prancūzų kalbą.

Daug skirtumų

Aukštojo mokslo sistema Prancūzijoje smarkiai skiriasi nuo lietuvių. Aukštosios mokyklos čia yra skirstomos į universitetus (jų yra apie 90) ir į didžiąsias mokyklas (apie 300). Studijos universitete skirstomos į 3 lygius. Pirmasis ciklas trunka 2 metus, jį pabaigus įgyjamas DEUG diplomas. Antrasis ciklas susideda iš dvejų etapų, kurių kiekvienas trunka vienerius metus. Jų pabaigoje atitinkamai įgyjamas Licence arba Maitrice diplomai.

Priklausomai nuo mokyklos, šie diplomai gali būti prilyginami bakalauro arba magistro laipsniui. Trečiasis ciklas susideda iš vienerių metų DESS arba DEA studijų - pirmosios doktorantūros pakopos, o „tikrosios“ doktorantūros studijos trunka 4-5 metus. Įstoti galima tik turint DEA diplomą.

Svajojantiems apie didžiąją mokyklą, pabaigus vidurinę mokyklą reikia 2 metus studijuoti paruošiamuosiuose kursuose (Licee), paskui išlaikyti stojamuosius egzaminus ir Didžiojoje mokykloje studijuoti dar 3 metus. Paprastai šios mokyklos siūlo ekonomikos arba tiksliųjų bei taikomųjų mokslų studijas.

Kaip įstoti?

Svarbiausias pastebėjimas: šioje šalyje galite studijuoti, jei mokate prancūzų kalbą. Kitu atveju keliai užsidaro. Tačiau jei nekyla jokių kalbos barjerų ir norite savo žinias gilinti būtent šioje šalyje, tai reikia Prancūzijoje susirasti patinkančią aukštąją mokyklą.

Sužinojus pasirinkto universiteto reikalavimus, belieka nusiųsti stojimo dokumentų paketą iki nurodytos datos (paprastai pavasario). Šį paketą sudaro: užpildyta stojimo anketa, stojimo mokestis (apie 200 eurų), mokyklos išrašai ir oficialus jų vertimas arba atestato ( bacallaureat) kopija, DALF arba kito prancūzų kalbos egzamino rezultatas, finansiniai dokumentai, patvirtinantys, kad galite sumokėti už mokslą ir turite lėšų pragyvenimui (ne mažiau nei 5124 eurų per metus) arba patvirtinimą, jog gaunate stipendiją. Rekomendacijos nebūtinos, bet pageidautinos.

Rinkis egzaminą

Pabrėžtina, kad labai svarbu yra mokėti prancūzų kalbą ir išlaikyti egzaminus, kurių yra 3 tipai.

1. DALF laikomas Lietuvoje. Įžanginis testas kasmet gegužę, tikrasis - birželį. Jei jį sėkmingai išlaikote, iškart patenkate į Prancūzijos universitetą. Egzamino kaina - apie 60Lt.

2. Specialus nemokamas egzaminas Prancūzų kultūros centre Vilniuje tiems, kurie stoja į pirmą kursą; kasmet laikomas sausio-vasario mėnesiais.

3. Egzaminas Prancūzijos universitete, kuriame norite studijuoti. Jis vyksta rudenį, prieš studijas, paprastai būna nemokamas.

Reikia pinigų

Studijos Prancūzijoje nemokamos, tačiau be stojamojo mokesčio (apie 200 eurų) būtina turėti pinigų kambariui bendrabutyje (mėnuo - 100-250 eurų), maistui (150-200 eurų), taip pat nemažai kainuos vadovėliai, vietinis transportas, mokymosi priemonės. Žinoma, studentai gali dirbti, tačiau tik iki 19 valandų per savaitę, o vien šių lėšų pragyventi, žinoma, neužtenka.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Susipliekė dėl lengvesnio užsieniečių įdarbinimo (33)

Ką daryti, kad kai kurių specialybių darbuotojų Lietuvoje netruktų – didinti atlyginimus ir...

Šie specialistai taps aukso vertės (61)

Pastarąjį pusmetį įsibėgėjusios intensyvios diskusijos apie idėjas, kurios į Lietuvą...

Daugėja ženklų, kad Lietuvoje gyvenimas blogėja (510)

Beveik trečdalis šalies gyventojų teigia 2017-aisiais gyvenę prasčiau nei ankstesniais metais....

Spustels šįmet dar neregėtas šaltis (93)

Kitos savaitės pradžioje Lietuvoje prognozuojamas iki šiol rekordinis šią žiemą šaltis.

Širdį verianti šeimos drama: po tragiškos avarijos mokslų daktaras seka aktoriaus Dimšos pėdomis (260)

Vietoj atsiprašymo – įnirtinga gynyba. Tokia, kokią buvo pasirinkęs avarijoje dviratininką...

Putinas toliau demonstruoja mačo įvaizdį (496)

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusirengė iki maudymosi glaudžių ir...

Sąmonę praradęs legendinis futbolininkas Pele – ligoninėje (9)

77-erių metų Pele savaitgalį turėjo vykti į Londoną, kur jo garbei Futbolo žurnalistų...

Lenkija kuria nacionalinę kriptovaliutą (21)

Lenkijos blockchain technologijos akseleratorius (PATB) , kurį globoja skaitmeninių technologijų...

Nusausinus ežerą netoli Aušvico – netikėtas radinys (17)

Lenkų karpių augintojas, nusausinęs savo ežerą, esantį netoli nacių laikų Aušvico- Birkenau...

Ar „Facebook“ pokyčiai padės atsikratyti priklausomybės nuo socialinių tinklų

Markas Zuckerbergas tvirtina sieksiąs, kad „Facebook“ padėtų kurti žmonių gerovę. Deja, jo...