„Metai“, „Hamletas“, „Altorių šešėly“, „Skirgaila“, „Balta Drobulė“, „Faustas“ ir dar daugelis kitų. Apie tai, kad šias ir kitas knygas per dvejus metus būtina perskaityti, jei dar nežinojo, sužinos rugsėjį į mokyklas susirinksiantys vienuoliktokai. DELFI domėjosi, kokius lietuvių ir užsienio autorių kūrinius privalo perskaityti baigiamųjų klasių moksleiviai.
Knygos
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
Literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė apgailestauja, kad mokykloje humanistikai, literatūrai ir kalbai skiriamo laiko mažėja.

Kas turi būti skaitoma, reglamentuoja bendrosios programos. Jos, švietimo ir mokslo ministro įsakymu, tvirtinamos keleriems metams. Programas rengia specialiai sudarytos darbo grupės, vadovaujamos Švietimo plėtotės centro.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) specialistė, buvusi lietuvių kalbos kuratorė Audronė Razmantienė aiškina, kad skaityti parenkami autoriai būtinai reprezentuoja tam tikrą idėją. Ši būna susijusi ir su Valstybine švietimo strategija. Skaitymas reikalingas moksleivių literatūriniam kultūriniam ugdymui.

Pasak A. Razmantienės, parenkant pasaulinės literatūros kūrinius žiūrima, kiek kultūros ženklų jie atneša į šiandieninį pasaulį. „Nežinoti, kas yra „būti nebūti“, „hamletiško monologo“ arba dar daugybės dalykų - nesuprasti daugybės lietuvių ir užsienio literatūros tekstų“, - sakė ŠMM atstovė.

Anot jos, privalomas skaityti Williamo Shakespeare’o „Hamletas“ - kūrinys, kurį būtina perskaityti kultūringam žmogui. Johano Volfgango Gėtės „Faustas“ - taip pat prie privalomų skaityti kūrinių.

Kristijono Donelaičio „Metai“ skaitomi kaip ne tik pirmas lietuvių grožinės literatūros kūrinys, bet ir dėl to, kad jame susipina skirtingos kultūrinės epochos.

Pasak A. Razmantienės, „skaitydamas „Metus“ mokinys gali susipažinti ir su kai kuriais baroko, klasicizmo dalykais, Šviečiamuoju amžiumi“.

Mokiniams būtina skaityti Adomo Mickevičiaus „Vėlines“ arba „Poną Tadą“. Anot ŠMM atstovės, jį reikia skaityti vien dėl to, kad A. Mickevičius – vienas žymiausių pasaulio romantikų, be to, lenkų kilmės autorius, rašęs apie Lietuvą.

Kartu su Maironio „Pavasario balsais“ prasideda tikroji lietuvių lyrika. Moksleiviai skaito ir Jono Biliūno lyriškąją prozą. Skaitydami Vinco Krėvės „Skirgailą“, jaunuoliai susipažįsta su tikrąja lietuviška drama.

Pašnekovė aiškina, kad Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ – pirmas tikras romanas lietuvių literatūroje. Moksleiviai taip pat susipažįsta su V. Mykolaičio-Putino simbolistine literatūra – skaito eilėraščių rinkinį „Tarp dviejų aušrų“.

Jurgio Savickio novelės mokinius supažindina su moderniąja literatūra, Salomėjos Neries kūryba - su neoromantizmu, o poetės likimas – su Lietuvos istorijos vingiais.

Henrikas Radauskas nagrinėjamas kaip išeivijos atstovas. A. Razmantienė pastebi, kad tai – vienas labiausiai moksleiviams patinkančių poetų.

Moksleiviai gali rinktis, kurį Albero Kamiu kūrinį – „Marą“ ar „Svetimą“ – skaityti. Reikia perskaityti ir Antano Škėmos „Baltą drobulę“, Justino Marcinkevičiaus poetinę dramą „Mažvydas“.

Kiti šiuolaikiniai autoriai skaitomi pasirinktinai. „Nenurodome jų kūrinių, čia mokytojai, mokyklos renkasi patys“, - sakė A. Razmantienė.

Pavyzdžiui, Juozas Aputis ir Saulius Šaltenis – aukštaičiai, tad didelė tikimybė, kad juos labiau skaitys Aukštaitijoje. Pašnekovė svarsto, kad galbūt Žemaitijoje bus labiau mėgstamas Romualdas Granauskas. Kiti galbūt labiau rinksis moteris – Vandą Juknaitę, Bitę Vilimaitę. Dalis mielai renkasi Aidą Marčėną.

Minėti kūriniai skirti per dvejus metus perskaityti moksleiviams, lietuvių kalbos besimokantiems bendruoju kursu. Besimokantys išplėstiniu kursu, papildomai skaitys Fiodoro Dostojevskio „Nusikaltimą ir bausmę“, Šatrijos Raganos apysaką „Sename dvare“, Vaižganto „Pragiedrulių“ dalį ir Balio Sruogos „Dievų miško„ fragmentus.

Plakdavo už „Baltą drobulę“

A.Razmantienė sako, kad mokytojas pakankamai laisvas – programos kontekste prirašyta daugiau autorių ir norintys gali papildomai gilintis į juos.

„Pastaraisiais metais nurodome tik keletą autorių, kurie tikrai turėtų būti perskaityti. Toliau remiamasi, kokias knygas mokykla turi, kokio pajėgumo mokiniai“, - sakė ji.

„Sovietmečiu buvo privaloma skaityti viską, ir net būtinai nurodoma, kokiu aspektu nagrinėti - dažniausiai ideologiniu. Mokytojai elgėsi įvairiai ir dažnai rizikavo ideologiniu aspektu kūrinių nenagrinėdami“, - prisiminė ŠMM specialistė.

Ji puikiai pamena, kai mokytojaujant reikėję nagrinėti Juliaus Janonio kūrybą. Tačiau poetas vaikams buvęs neįdomus, tad tekę kalbėti apie kitus dalykus.

„Daug kas tiek sovietmečiu, tiek dabar priklauso nuo mokytojo kūrybiškumo. Visi ugdymą reglamentuojantys dokumentai prašo ir rekomenduoja, kad mokytojas būtinai tartųsi su mokiniais, atsižvelgtų, ko jie norėtų“, - aiškino A. Razmantienė.

Štai sovietmečiu, pasak jos, mokytojas ir mokinys buvo pasmerktas būtinai nagrinėti ir jam nepatinkantį tekstą.

Viena lietuvių kalbos egzamino dalių – teksto interpretacija - rašoma tik iš lietuvių autorių kūrinių. Anot A. Razmantienės, pageidautina, kad vietoje interpretacijos rašantys samprotaujamąjį rašinį remtųsi kultūriniu išprusimu, tačiau nebūtinai vien tik literatūros. Čia galima pasitelkti, pavyzdžiui, dailės, muzikos, pop kultūros žinias.

A.Razmantienė sako, kad dėl parenkamų skaityti kūrinių nuolat sulaukiama pastabų. Štai vienu metu sulaukta priekaištų dėl A. Mickevičiaus „Vėlinių“ trečiosios dalies ir „Pono Tado“ įtraukimo į programas. „Kadangi jaunesnėse klasėse skaitoma „Gražina“ arba „Konradas Valenrodas“, daug kas teigė, kad užtektų „Vėlinių“ arba „Pono Tado“, - sakė ŠMM atstovė.

Nemažai priekaištų, ypač tik atsiradus bendrosioms programoms, sulaukta dėl A. Škėmos „Baltos drobulės“. „Skųstasi, kad vaikams per sunku. Tačiau pastaruoju metu šių skundų nebegirdėti – čia vaizduojamas tipiškas postmodernios visuomenės žmogaus. Tiems, kurie skaito, šis kūrinys įdomus, nes tai modernus kūrinys, sąmonės srautas ir jis šiuolaikiniam žmogui, ko gera, priimtinas“, - svarstė A. Razmantienė.

Kai kure mokytojai gaili, kad iš privalomų skaityti kūrinių sąrašo į pasirenkamąjį iškelta Vytauto Mačernio kūryba. „Reikėjo programas siaurinti, trumpinti, tačiau juk niekas nedraudžia kartu su mokiniais V. Mačernio „Vizijų“ ar „Sonetų“ skaityti“, - sako pašnekovė.

Pasak A. Razmantienės, vieni mano, kad vaikai per daug verčiami skaityti, kiti įsitikinę, kad skaityti liepiama per mažai. Dėl to dalis mokytojų privaloma tvarka mokiniams liepia skaityti papildomai. „Mokytojas geriau pažįsta vaikus. Nei ministerija, nei ekspertai iš šalies negali pasakyti, kad šioje mokykloje, šioje klasėje vaikai privalo skaityti tą arba tą kūrinį. Mes tų vaikų nematome – tik mokytojas gali pasakyti“, - tikino pašnekovė.

Viktorija Daujotytė-Pakerienė – už lietuviškus kūrinius

„Kiek esu susipažinusi su Kęstučio Urbos sudarytomis skaitymo knygomis, iki dešimtos klasės skaitymo programos, mano supratimu, visai geros ir tinkamos. Galbūt šiek tiek problemų atsiranda vyresnėse klasėse. Pagrindinė problema – kaip suderinti klasiką ir dabartinę literatūrą“, - DELFI sakė literatūrologė, Nacionalinės premijos laureatė Viktorija Daujotytė-Pakerienė.

V.Daujotytė-Pakerienė įsitikinusi, kad mokykloje privalomas perskaityti bent klasikos minimumas, kurio negalima mažinti dabartinės literatūros arba dabartinių problemų lektūros sąskaita. Anot jos, reikėtų visą laiką rūpintis, kad klasika užimtų savo vietą, mat be klasikinės literatūros neįmanoma įgyti literatūros supratimo ir apskritai kalbos meno supratimo pamatų. „Kalbos menas duoda pamatus apskritai žmogaus vaizduotei, žmogaus galimybėms netgi labai modernių medijų srityje“, - aiškina literatūrologė.

Tačiau ji teigia suprantanti, kaip mokykloje apskritai mažėja humanistikai, literatūrai ir kalbai skiriamo laiko. „Dėl to sakyčiau, kad išsilavinimo branduolį turėtų sudaryti lietuvių literatūros klasika. Protingai žvelgiant, lietuvių literatūros klasika atspindi, išreiškia, suima visas problemas, kurias suima pasaulio klasika“, - teigė pašnekovė.

V. Daujotytė-Pakerienė sako, kad, pavyzdžiui, programose nesantis poetas Jurgis Baltrušaitis – minčių ir išminties lobynas, didi figūra ne tik literatūros, bet ir filosofijos požiūriu. „Tačiau tai tėra atskiras nusistebėjimas. Aš nusistebiu pati iš savęs, kad nieko nepadarau arba net dalyvaudama vadovėlių rengime, J. Baltrušaičio neįrašau. Ir pati dėl to suglumstu, tad nieko dėl to kaltinti negaliu“, - kalbėjo Nacionalinės premijos laureatė.

Literatūrologė apgailestauja, kad kasmet mokiniams pateikiamų literatūros vardų ir skaitomų kūrinių mažėja. „Mano supratimu, kasmet mažesnės skaitymo apimtys, mažesni reikalavimai skaitymui. Pagaliau jie atsispindi visuose baigiamuosiuose lietuvių kalbos egzaminuose. Egzaminai visiškai net neleidžia suvokti, kas tai yra literatūrinis, kalbinis išsilavinimas, jie nukrypsta į tikrinimą, o ne į išsilavinimo standartą“, - mano V. Daujotytė-Pakerienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Trimečio mama nebeištvėrė: tai kam aš moku sveikatos draudimą? (10)

Prireikė gydytojo oftalmologo konsultacijos? Geriau iš anksto apsilankykite Valstybinės ligonių...

Tėvai – priblokšti: Vilniaus vaikų darželio direktorė elgėsi lyg monstrė (33)

Vaikų darželio direktorė, smurtavusi prieš penkiametį auklėtinį, sulaukė atpildo – Vilniaus...

Gyvai / Eurolygos mūšis Bamberge: „Brose“ – „Žalgiris“ (34)

Kauno „Žalgirio“ (11/6) krepšininkai Eurolygos 18 ture antradienio vakarą antrą kartą šiame...

R.I.T.A. Už lėšas skurdo kaime mažinimui – odiniai diržai ir piniginės (107)

Absoliuti dauguma Seimo narių išlaidas viešosios informacijos rengėjams galėtų pakeisti...

Nemalonumų sulaukęs buvęs garsios advokatės žentas: jeigu lemta, nuo kalėjimo nepabėgsi (61)

Dėl baisios avarijos išgarsėjęs buvęs garsios sostinės advokatės žentas Arnas Tumėnas vėl...

Dažniausiai užsienio žiniasklaidoje minimas Lietuvos miestas – iš arti (13)

Atvykus JAV ir kituose žemynuose garsiai Ballų šeimynai, viso pasaulio dėmesys krypsta į...

Aplinkinių nurašyta panevėžiečio idėja virto pragyvenimo šaltiniu: man sakydavo, kad mirsiu badu (16)

„Jeigu tavo namuose nėra katino, tai ką tu myli?“ –rašoma ant Mariaus Dijoko sukurto...

Gyvai / Dešimtasis Dakaro etapas: greičio ruože lietuviai žengia koja kojon (114)

Po neplanuotos pertraukos, kai dėl prasto oro buvo atšauktas devintasis etapas, jubiliejiniame...

Siaubinga tragedija Kazlų Rūdoje (479)

Kazlų Rūdoje - siaubinga tragedija. Pirmadienį nusižudė mergina, o kitą dieną - ir jos mama.

Siaubinga parduotuvės klaida: pardavė nuodingą žuvį, galinčią sukelti skausmingą mirtį (7)

Gamagoryje (Japonija) per garsiakalbius skamba įspėjimas nevalgyti nuodingos žuvies, kurios penkias...