Priėmimo rezultatai rodo, kad iš valstybinių universitetų labiausiai nukraujavo Šiaulių universitetas: per pirmąjį priėmimo etapą pakviesta 56,2 proc. mažiau stojančiųjų nei pernai. Lietuvos edukologijos universitete studijuoti pakviesta 50,3 proc. stojančiųjų mažiau, Aleksandro Stulginskio universitete – 50,1 proc. mažiau nei praėjusiais metais.
Pastebimai nukraujavo ir Mykolo Romerio universitetas: pakviesta 49,9 proc. stojančiųjų mažiau nei praėjusiais metais. Klaipėdos universitete priėmimo skaičiai susitraukė 46,1 proc. Privatus Kazimiero Simonavičiaus universitetas po pirmojo etapo sulaukė 74,2 proc. mažiau stojančiųjų.
Klaipėdiečiai skundžiasi formuojama nuomone
Klaipėdos universiteto (KU) studijų prorektorė profesorė Leta Dromantienė aiškina, kad universitetas numatė stojančiųjų mažėjimą. Tai, sako ji, lėmė ir bendra Lietuvos demografinė situacija, ir didžiulė emigracija, ir stojimo kartelės į aukštąsias mokyklas pakėlimas, ir minimalaus studentų skaičiaus grupėje pakėlimas. „Prisidėjo ir formuojama nelabai gera viešoji nuomonė, nors miestas, savivaldybė, verslas universitetą remia ir rūpinasi, kad jis išliktų“, – sakė L. Dromantienė.
Bendrai po pirmojo etapo KU studijuoti pakvietė 46 proc. mažiau studentų. Gera žinia pašnekovė vadina tai, kad iš 321 studijuoti pakviesto studento, studijų sutarčių nepasirašė tik 53. Šie skaičiai geresni nei pernai. Šįmet jau priimta apie 100 užsieniečių.
21 KU studijų programa nesurinko minimalaus stojančiųjų skaičiaus ir buvo „uždaryta“. L. Dromantienė sutinka, kad kai kurios studijų programos buvo per daug susmulkintos, tai išskaidė stojančiųjų srautus. Dabar universitetas žada studijų programas stambinti.
Kaip studentų skaičiaus mažėjimas atsilieps finansiškai?
„Visų pirma, universitetas tikisi valstybės kompensacijos, nes Švietimo ir mokslo ministerija žadėjo kompensuoti dėl stojamojo balo pakėlimo negautas lėšas. Be to, universitete darysime vidinę pertvarką, struktūrinių reformų metu bus peržiūrėti administraciniai resursai, pagal studentų skaičių perskaičiuotas pedagoginis personalas“, – žadėjo L. Dromantienė,
L. Dromantienės aiškinimu, universitetas sieks išsaugoti savo autonomiją, tačiau numato bendradarbiavimą su kitais universitetais.
„KU ir toliau siekia išlikti savarankišku universitetu, svarbiausiu kultūros mokslo židiniu augančiame ir jauname regione. Vakarų Lietuvoje demografinė situacija, lyginant su kitais regionais, pakankamai palanki, todėl manome, kad universitetas turėtų išlikti. (…) Reikia valstybinio požiūrio į regionų plėtrą. Mes nenorime, kad ir toliau Lietuvoje būtų vien tik Vilnius, kaip atsitiko su Latvija ir Ryga“, – aiškino prorektorė.
ŠU kalbasi su VU ir nori kuo daugiau savarankiškumo
Šiaulių universitetas (ŠU) sako turintis dvi strategijas. Pirma – universiteto viduje – suformuota darbo grupė dirba peržiūrėdama studijų programų skaičių ir jų akreditavimo terminus. Studijų programų turėtų sumažėti per pusę – vietoje 26 pasiūlytų šįmet planuojama palikti 10-12 aukščiausiais įvertinimais akredituotų ir regiono poreikį atspindinčių bakalauro programų. Šįmet net 20 siūlytų studijų programų buvo nerentabilios – nepritraukė pakankamo stojančiųjų skaičiaus. Po pirmojo priėmimo etapo sutartis su universitetu pasirašė tik 71 būsimas pirmakursis.
„Antras yra optimizacijos planas. Taryboje priimtas sprendimas ir rektoriui suteiktos teisės formuoti derybines grupes konsoliduojantis su kitais universitetais. Šiuo metu sudaryta derybinė grupė su Vilniaus universitetu, praėjusią savaitę derybinės grupės susitiko su verslo ir pramonės bei savivaldos atstovais, prasideda realios derybos. Optimizacija ir konsolidacija su kitu universitetu – būdas išgryninti ir sustiprinti studijas universitete“, – sakė studijų prorektorius profesorius Remigijus Bubnys.
R. Bubnys nenori minėti žodžių padalinys ir fakultetas, mat tai – derybų klausimas. „Manau, pirmasis klausimas šiame konsolidacijos universitete ir bus savarankiškumo lygmuo, šiame procese nekalbame apie padalinį arba fakultetą. Tiesiog deramės dėl savarankiškumo galimybių, kad Šiaurės Lietuvos regione vyktų universitetinės studijos. (…) Diskusijos klausimas, ar tai būtų universitetas, ar akademija, ar dar kokio kito pavadinimo mokslo centras, be abejo, norime, išlaikyti kuo didesnį savarankiškumą“ – klausiamas, ar ŠU gali tapti VU padaliniu, kalbėjo R. Bubnys.
KSU: situacija priešinga
Nors Kazimiero Simonavičiaus universitete po pirmojo etapo priimta 74,2 proc. mažiau stojančiųjų, tačiau universiteto rektorius profesorius Arūnas Augustinaitis sako, kad situacija priešinga.
„Mūsų tiesioginis priėmimas šįmet maždaug penkis kartus didesnis negu pernykštis, tai reiškia, kad čia studijuoti norintys studentai mus suranda tiesiogiai, o ne per LAMA BPO. Per bendrąjį priėmimą šįmet mūsų priėmimas sumažėjo gan stipriai, maždaug 74-75 proc., bet iš 16 gavusių kvietimus, 12 atėjo ir pasirašė“, – DELFI kalbėjo A. Augustinaitis.
Jis negalėjo paaiškinti, kodėl studentai į KSU nestojo stoti per LAMA BPO – esą gal perturbacijos aukštajame moksle formuoja visai kitokį vaizdą. A. Augustinaitis tikisi, kad šiųmetis priėmimas bus ne mažesnis nei pernai – tikimasi, kad mokslo metus pradės 90-100 pirmakursių. Juoba, sako jis, studentų skaičių papildys studentai iš užsienio.
Po pirmojo priėmimo etapo 8 KSU programos buvo „uždarytos“ – nesurinko pakankamo stojančiųjų skaičiaus.
„Klausimas, ar tai yra universitetas, kiek ten kokybės ir apskritai ar neapgaudinėjame valstybės, kuri garantuoja kokybę. (…) Gali būti, kad jie studentus prisivilios su labai žemais balais“, – situaciją KSU prieš keletą dienų DELFI įvertino buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
„Aš nenorėčiau komentuoti žmogaus, kuris turi asmeninių įvairiausių prietarų mūsų universiteto atžvilgiu, kuri dėl savo pačios klaidų ir šališkų sprendimų pradedant universitetui veiklą dabar tiesiog turi pagiežos spalvą“, – N. Putinaitei atkirto universiteto rektorius.
Pašnekovas tvirtina, kad KSU taiko priėmimo kartelę – 3 balus, „išskyrus retas išimtis“. Galutiniai priėmimo skaičiai matysis rugsėjo 1 – priėmimas vyks visą vasarą.
„Mes nežiūrime taip dramatiškai, kaip kartais mus apibūdina, užklijuoja kažkokią etiketę – mirštančių, žūstančių, diplomus dalijančių ir panašiai, atvirkščiai, mes turime tiek naujų progresyvių idėjų, kurių galbūt nesugebame iki galo įgyvendinti, nes nesame finansuojami“, – kalbėjo A. Augustinaitis, universitete šįmet besitikintis ir 3-5 proc. užsieniečių.
Politologas regi universitetų byrėjimą
Pasak politologo Tomo Janeliūno, akivaizdu, kad studentų skaičius mažėja. Šie labiau linkę rinktis, jų vertinimu, stipresnius universitetus. Mažesniems, sunkiau studentus pritraukiantiems universitetams iki šių metų išsigelbėjimu tapdavo nenustatytas minimalus stojimo balas.
„Dabar to išsigelbėjimo nebėra, ir atitinkamai labai aiški riba, rodanti, kad mažiau vertinamiems universitetams racionaliai neįmanoma išlaikyti daugelio savo programų. Tai, ką jie per vargus surinkdavo anksčiau, šiemet jau net ir šito nebegali padaryti“, – sako T. Janeliūnas.
Politologo aiškinimu, nėra jokių perspektyvų, kad staigiai Lietuvoje padidėtų abiturientų arba stojančiųjų į universitetus skaičius. Mažėjant bendram skaičiui, labiausiai nukenčiam mažesnį prestižą ir mažesnę kokybę turintys universitetai, netgi konkrečios programos.
„Aišku, kad jie greičiausiai turės priimti sprendimus uždarinėti konkrečias programas, mažėjant programų skaičiui, racionalus sprendimas bus ieškoti konsolidacijos galimybės su stipresniais universitetais. Matyt, kito išlikimo scenarijaus nėra, tarpinės galimybės, tarkime, naujų programų kūrimai, bandymai privilioti skambiomis iškabomis, bandymai keisti nepopuliarias programas į neva atnaujintas, nors realiai pasikeisdavo tik pavadinimai, tokios galimybės jau, manau, išsemtos per pastaruosius kelerius metus“, – teigia T. Janeliūnas.
T. Janeliūnas sako, kad valdžia nori išlaikyti studijų centrus regionuose. Jie greičiausiai bus paliekami, tik jau kitu statusu nei savarankiško universiteto. Statusų, formos paieška, mano apžvalgininkas, dabar turbūt yra esminis klausimas.
„Turbūt niekas nebetiki, kad, pavyzdžiui, Šiaulių universitetas galėtų egzistuoti visiškai savarankiškai. Permainos iš tikrųjų bus neišvengiamos, akivaizdu, kad jos, matyt, gali eiti labai grubia linkme, kai bus atleidžiami kai kurie dėstytojai, nebeturėsiantys savų programų ir dėstomų dalykų. Universitetai, visų pirma, kiek įmanoma bandys mažinti sąnaudas, galbūt jungiant tam tikras studijų programas į bendresnes, didesnes, perkeliant studentus iš vienų studijų programų į kitas“, – spėja politologas.
Jo nuomone, gali atsitikti, kad tokie universitetai kaip Lietuvos edukologijos subyrės nespėję priimti administracinių sprendimų: dėstytojai gali išsivaikščioti grupelėmis, susitarti su didesniais universitetais, kad bus priimami su visa programa. Tokiu būdu nykstančių universitetų administracijoms nebeliks net su kuo derėtis ir liks vienintelis būdas – užsidaryti.