Antradienį laišką DELFI parašiusi mergina greit tapo labiausiai aptarinėjama visos Lietuvos abituriente. A. Sakalauskaitė teigė, kad baigusi mokyklą jaučiasi kaip paleista iš kalėjimo ir kritikavo mokymo sistemą, kuri, jos nuomone, išugdo prisitaikymą, veidmainiškumą, apsukrumą, bet nė kiek neišmoko gyventi ją pabaigus.

Aurimo Perednio vedamoje laidoje dalyvavusi mergina iš lietuvių kalbos valstybinio egzamino gavo 95 balus, anglų kalbos – 97.

Mergina sakė laišką DELFI rašiusi remdamasi savo ir draugų stebėjimo mokykloje rezultatais. A. Sakalauskaitė teigė sulaukusi laiškų ir atsiliepimų, daugumoje jų dėkota už drąsą, kurios stinga kitiems.

„Manau, kad tokių kaip aš maišininkų kartais reikia, kad būtų atkreiptas dėmesys į opias ir svarbias problemas. Siekiu, kad būtų šioks toks pasikeitimas į gerą ir ateities kartos nebūtų tokios nusivylusios“, – kalbėjo A. Sakalauskaitė.

Abiturientės teigimu, jos karta piktinasi, kad egzaminams suteikiama per daug dėmesio ir svarbos – esą per kelių valandų patikrinimą sprendžiama, ar gausi valstybės finansavimą, ar ne, kur įstosi. Jos nuomone, klaidinga žmogui duoti tik vieną šansą.

D. Pavalkis: pratinsime prie egzaminų

Laidoje dalyvavęs ministras D. Pavalkis prisipažino pats buvęs panašioje situacijoje.

„Aš pats esu buvęs panašioje situacijoje – dėsčiau, kaip blogai ruošiami studentai Kauno medicinos institute per partijos ir komjaunimo komitetų suvažiavimą. Buvo senųjų partiečių, kurie stovėjo auditorijoje, trypė kojomis ir šaukė „išmesti jį, išmesti iš instituto“, – prisiminė D. Pavalkis.

Pasak ministro, jam pažįstami ir patirti abiturientės jausmai. D. Pavalkis sutiko su pastaba, kad mokyklą baigęs vaikas turi tik vieną šūvį – brandos egzaminus. Dėl to, pasak jo, ministerija dirba, kad šūviai nebūtų tokie skambūs, o dažnesni. Ministras priminė planus dažninti egzaminus – juos laikytų ir ketvirtokai, ir aštuntokai.

„Jų nereikia vertinti kaip brandos egzaminų, kurie nulemia galutinį žmogaus gyvenimą – jis įstos, neįstos. Reikia pratinti – jauni žmonės yra tokie organizmai, kurie prie visko prisitaiko. Jeigu jiems reikia vienam egzaminui pasiruošti, jie puikiai pasiruošia, prisitaiko“, – dėstė D. Pavalkis.

Pratinimą prie egzaminų jis apibendrino medicininiu terminu desencibilizuoti – nuimti jautrumą, įsitempimą ir per didelį egzaminų sureikšminimą. Ministras taip pat priminė planus nuo 2016 m. įvesti privalomą matematikos egzaminą.

D. Pavalkis sutiko su mokyklai išsakoma kritika. „Tai nėra tai, ko šiuolaikinė visuomenė nori. (…) Man susidaro įspūdis, kad mes mokome ne to, ko reikia, ir ne taip, kaip reikia“, – sakė ministras.

A. Sakalauskaitė ministrui rekomendavo pasidomėti, kokia yra šiuolaikinė visuomenė ir jos problemos ir tada imtis žingsnių.

Studijoje užvirė diskusija ir apie studijas užsienyje. Pasak D. Pavalkio, A. Sakalauskaitei važiuoti į JAV niekas negali uždrausti, tačiau jis pats rinktųsi kitą šalį.

„Ten yra tam tikras visuomenės murkdymo, informacinės erdvės ir panašiai spaudimas, kuris tikrai neskatina, mano požiūriu, kūrybiškumo“, – savo poziciją išsakė D. Pavalkis.

Jo nuomone, užsienyje studijavę žmonės grįžta su žiniomis ir lemia šalies pažangą. Taip, D. Pavalkio tvirtinimu, nutiko Airijoje.