Ministro nuomone, privalomo matematikos egzamino įvedimas turėtų būti vertinamas bendrame švietimo sistemos tobulinimo kontekste kaip valstybės noro išdava turėti kuo daugiau racionaliai mąstančių ir skaičiuojančių piliečių.
Anot D. Pavalkio, Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) pareigūnai didžiausiu Lietuvos švietimo sistemos trūkumu įvardina nuoseklios mokinių įgytų žinių kontrolės nebuvimą, todėl mokinių pasiekimų raidos nuolatinis tikrinimas yra būtinas.
"Dabartinė švietimo kokybė netenkina nei aukštųjų mokyklų, nei darbdavių, nei visuomenės apskritai", - antradienį "Žinių radijo" laidoje "Pozicija" sakė ministras.
Ministras taip pat neigiamai atsiliepė apie netrukus prasidėsiantį trečiąjį stojimo etapą į šalies aukštąsias mokyklas. Pašnekovo teigimu, Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) negauna statistinės informacijos apie priimtuosius paskutiniame etape, todėl universitetai, dangstydamiesi savo autonomija, pirmenybę dažniausiai teikia pačiam asmeniui, o ne jo gebėjimams ir žinioms. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų, anot D. Pavalkio, galėtų būti minimalaus stojamojo balo įteisinimas Seime rengiamame Mokslo ir studijų įstatymo projekte.
Paklaustas apie galimus didesnius atlyginimus mokytojams, ministras informavo, kad nuo rudens priemokos už namų darbų tikrinimą bus mokamos pedagogams, klasėse dirbantiems su daugiau nei 23 mokiniais. Švietimo ir mokslo ministerijos vadovas pripažino, kad šis paskatinimas nėra pakankamas ir ne visai atitinka mokytojų profesinių sąjungų lūkesčius, tačiau Ukrainos krizės ir kiaulių maro proveržio akivaizdoje švietimo sistemai daugiau lėšų artimiausiu metu skirti nenumatoma. Su profesinėmis sąjungomis ir kitomis suinteresuotomis pusėmis netrukus bus pradėtos derybos dėl racionalesnio esamų lėšų panaudojimo.
Pasak D. Pavalkio, šiais mokslo metais švietimo sistemoje nenumatoma jokių esminių permainų ir bus vykdomi prieš dvejus metus priimti planai. Džiugių permainų gali tikėtis Šiaulių ir Panevėžio gyventojai, nes šiuose miestuose numatoma atidaryti dvi naujas sporto mokyklas. Kauno "Purienų" vidurinėje mokykloje bus įdiegta nauja technologinio-inžinerinio ugdymo mokymo programa. Toks sustiprintų tiksliųjų mokslų modelis itin populiarus Didžiojoje Britanijoje, kur darbo rinkoje labai trūksta inžinierių, matematikų ir programuotojų. Kauno profesinėse mokyklose nuo šių metų rugsėjo 1 d. bus galima studijuoti aviacijos mechaniką.
Į profesines mokyklas šiemet priimti 65 proc. visų galimų mokinių. D. Pavalkis pažymėjo, kad studijos profesinėse mokyklose Lietuvoje vis dar nepopuliarios, tačiau valdžios struktūros deda daug pastangų visuomenėje nusistovėjusioms nuostatoms dėl profesinio ugdymo pakeisti. Ministras informavo, kad 2013 m. į profesines mokyklas priimta 10 proc. daugiau mokinių nei planuota, todėl susidomėjimas profesiniu ugdymu nors ir lėtai, bet auga.
Kalbėdamas apie vasarą ugdymo įstaigose atliekamus remonto darbus, ministras teigė žinąs bent porą mokyklų, kuriose darbai nebus atlikti laiku, tačiau nuramino, kad esminės įtakos šių mokyklų mokymo kokybei tai neturės. Komentuodamas vėluojančius remonto darbus D. Pavalkis sakė, kad dėl to dažniausiai kaltos painios Viešųjų pirkimų įstatymo procedūros ir ilgai trunkantys viešųjų konkursų apskundimo procesai.