Naujųjų metų išvakarėse turėjusi startuoti Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema, žinoma sutrumpinimu LieMSIS, dienos šviesos dar neišvys mažiausiai dvejus metus. Dešimtimis milijonų litų vertinamas projektas, finansuojamas iš biudžeto lėšų ir iš dalies – ES fondų, įstrigo prieš metus, tačiau pasigesta jo tik dabar.
© Lietuvos bankas
„Mes nieko nežinojome“, – kalbantis su „Atgimimu“ išsprūdo projektą turėjusios koordinuoti Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų skyriaus vedėjui Stanislovui Žurauskui, paklaustam, kodėl nesiimta jokių veiksmų per šiuos metus, kai projekto vykdymo darbai jau buvo sustoję. Pavasarį paskelbtoje Valstybės kontrolės ataskaitoje kritikos strėlės už neįvykdytą projektą nukreiptos į ministeriją. „ŠMM neužtikrino, kad mokslo ir studijų informacinė sistema būtų įgyvendinta reikiamu laiku“, – rašoma Valstybės kontrolės išvadose.

S.Žurauskas neatskleidė, kiek liko pinigų iš projektui skirtų 25,7 milijono litų. „Bijau, kad tai yra komercinė paslaptis, todėl negaliu sakyti“, – apie iš biudžeto lėšų finansuojamą projektą pareiškė valstybinės institucijos skyriaus vedėjas.

Tačiau sutiko, kad „Atgimimo“ įvardyti puspenkto milijono litų yra ta apytikrė likusi suma. Kai kuriose projekto posistemėse jau išnaudota 80–90 procentų visų numatytų skirti lėšų. O viena iš svarbiausių etapo dalių – studentų administravimo posistemė – dar nė nesuprojektuota. Tačiau jis tikino, kad šių pinigų projektui pabaigti tikrai užteks ir kad vietoje besitraukiančios iš projekto JAV bendrovės atsiras kita, pasiryžusi už likusią sumą darbus pabaigti.

Lietuvos universitetais domėjosi galingiausieji

LieMSIS idėja kilo daugiau kaip prieš 10 metų. Nuo 2001–ųjų vyko žvalgomieji darbai. Buvo ieškoma tinkamiausios projektui įgyvendinti programinės įrangos, vykstama į užsienio universitetus, kad būtų galima susipažinti su ten įdiegtomis ir veikiančiomis sistemomis, rengiami planai, aiškintasi, kokie yra Lietuvos mokslo institucijų, dalyvausiančių integralioje sistemoje, poreikiai ir pageidavimai.

LieMSIS idėja buvo sukurti, standartizuoti ir integruoti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, mokslą ir studijas reguliuojančių ir vertinančių institucijų, įvairių švietimo sistemos organizacijų informacijos sistemas. Tikėta, kad tai leis tobulinti šalies mokslo ir studijų sistemą ir koordinuoti jos veiklą bei geriau tenkinti didėjančius Lietuvos vartotojų poreikius.

Pirmuoju smuiku LieMSIS iniciatyvoje griežė Kauno technologijos universitetas. 2003–aisiais surengtame tarptautiniame viešųjų pirkimų konkurse dėl LieMSIS diegimo, iki tol niekada Lietuvos universitetais nesidomėjusios, dalyvavo vienos stipriausių pasaulio kompanijų – „SAP AP“, „Siemens“, „Noblestar Systems Corporation“. Visos jos LieMSIS projektui siūlė skirtingą programinę įrangą. Konkurse nugalėjo mažiausią kainą pasiūliusi Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurta „Noblestar Systems Corporation“. Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistemai ji pasiūlė diegti „PeopleSoft“ programinę įrangą.

Laiminant projektą koordinuojančiai Švietimo ir mokslo ministerijai, Kauno technologijos universitetas sutartį su „Noblestar“ dėl LieMSIS diegimo pasirašė 2003–iųjų gruodžio pradžioje. Tačiau realūs darbai dar kurį laiką nevyko, mat konkurso rezultatais buvo nepatenkinta antrosios vietos laimėtoja „Siemens“. Keturis mėnesius trukęs bylinėjimasis teisme pasibaigė taikos sutartimi.

Darbai įsivažiuoti pradėjo tik 2005–aisiais, jau parengus detalųjį informacinės sistemos diegimo planą. Įrengta serverinė, sumokėta už programinės įrangos licencijas.

KTU reikalavo darbų, JAV įmonė – finansavimo

Vykstant konkursui buvo asmenų, abejojančių, ar „Noblestar“ pajėgs už pasiūlytą sumą įgyvendinti numatomus darbus, tačiau konkurso arbitrai pasirinko būtent šią bendrovę. Jau 2006–ųjų pradžioje „Noblestar“ paprašė padidinti finansavimą ir pakoreguoti sutarties sąlygas dėl mokėjimo. Nors su iškeltomis naujomis sąlygomis Lietuvos partneriai sutiko, 2006–ųjų viduryje KTU ir toliau skundėsi darbų vėlavimu, o JAV įmonė – tuo, kad negauna užmokesčio už atliktus darbus. Mokėjimai „Noblestar“ buvo nutraukti.

LieMSIS projekto mokslinio vadovo KTU profesoriaus Aleksandro Targamadzės ir ŠMM Mokslo ir technologijų departamento direktoriaus Alberto Žalio ataskaitoje rašyta: „Naujas „Noblestar“ reikalavimas didinti finansavimą <...> Apetitai auga kas savaitę: papildomai 370 tūkstančiai eurų, papildomai 370 tūkst. eurų, papildomai 985 tūkst. eurų, papildomai 1,2 mln. eurų, papildomai 1,45 mln. eurų.“

Pernai gruodį „Noblestar“ pareiškė, kad sutartis nutraukiama, nes jai nesumokama už padarytus darbus.

„Turime dėkoti KTU, kad į „Noblestar“ neįmerkėme papildomų pinigų. Pinigai mokami buvo atskirais blokais už atliktus darbus“, – aiškino pašnekovas iš ministerijos. LieMSIS projekto mokslinis vadovas A.Targamadzė, paklaustas, kaip JAV bendrovė aiškina pasitraukimą iš projekto, atsakė, kad šis projektas JAV įmonei „Noblestar“ buvo nuostolingas. „Aiškinamasi paprastai: už tą sumą, už kurią įsipareigojo, ji nesugeba atlikti darbų. Nesulygome dėl pinigų. Mus finansavimo klausimais apriboja įstatymas, negalime skirti daugiau lėšų, negu numatyta iš biudžeto. Be to, pasirašydama sutartį, „Noblestar“ deklaravo sumą, už kurią darbus atlikti įsipareigojo“, – „Atgimimui“ sakė jis.

Po komercinės paslapties šydu

Antra vertus, „Noblestar“ universitetui taip pat grasino teismais už tai, kad projektui neskiriama pakankamai specialistų, vėluojama atlikti kai kuriuos darbus pačiame universitete. JAV įmonė „Noblestar Systems Corporation“ Lietuvoje kontaktinių duomenų nepateikia. O jai atstovaujanti advokatų kontora „Valiūnas, Lideika, Petrauskas ir partneriai“ šią padėtį komentuoti atsisakė.

KTU bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, kalbėdamiesi su „Atgimimo“ žurnaliste, taip pat atsargiai rinko žodžius, mat, kaip aiškino, nenorima didinti konflikto ir nukeliauti iki teismų.

„Nenorėčiau apie tai kalbėti, bet variantas bylinėtis teisme vis dar kabo ore“, – atskleidė A.Targamadzė. Anot jo, keblumų bendradarbiaujant su partneriais iš JAV kilo ir dėl kultūrinių bei teisinių skirtumų. „Tai nebuvo „Noblestar“ kompanijai tipinė sutartis, jie nurodyta suma vertino tik patį projektą, tačiau neįtraukė specialistų mokėjimo už darbą“, – sakė jis.

S.Žurauskas buvo atviresnis: „Kol kas neplanuojame kreiptis į teismą, nes reikėtų bylinėtis tiek Lietuvoje, tiek JAV, samdyti brangius advokatus ir stabdyti sistemos diegimą net keleriems metams. Mat tol, kol vyksta teismo ginčai, tol darbai vykti negali.“

„Šiuo metu deramasi su nauju partneriu, pasiūlytu „Noblestar“, kuris galėtų perimti diegimą. Tačiau jo įvardijimas būtų komercinės paslapties atskleidimas“, – sakė jis. Komercinės paslapties skraiste pridengtos derybos iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuojame projekte kelia įtarimų, kodėl dėl darbų perėmimo nėra deramasi su kitais konkurso dalyviais („Siemens“, „SAP AP“) arba neskelbiamas naujas viešųjų pirkimų konkursas.

Iš balos nė viena pusė sausa neišlips

Kodėl JAV bendrovei, jei ji yra kaltininkė, leidžiama taip lengvai pasitraukti: tiesiog pasiūlant į vietą kitą diegėją ir neatlyginant dėl galbūt jos kaltės atsiradusių finansinių nuostolių bei vėlavimo? „Mes jų taip lengvai nepaleisime. Kiek žinau, buvo pasikeista keliais „grėsmingais raštais“, dabar „Noblestar“ jau kalbasi geranoriškai. Regis, ji susitaikė su tuo, kad neišvengiamai teks patirti nuostolių“, – sakė A.Targamadzė.

Anot ministerijos atstovo S.Žurausko, kol sutartis su JAV bendrove galutinai nenutraukta, kol yra vilties projektą pabaigti, neverta jo vilkinti skelbiant naują viešąjį konkursą. „Daugelis mokslo institucijų patikėjo šiuo projektu ir nekūrė savo elektroninių informacijos sistemų, todėl negalima jų nuvilti“, – sakė jis.

Tačiau vasarą Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu suburta darbo grupė, įvertinusi projektą, pareiškė, kad dar 2001–aisiais nustatyti sistemos reikalavimai yra pasenę. Paklausti, kodėl, darbo grupės išvadų žodžiais tariant, rengiamasi baigti diegti pasenusią sistemą, pašnekovai prieštaravo. A.Targamadzė teigė: „Mano galva, darbo grupė į projekto eigą pasižiūrėjo paviršutiniškai.“ Tuo tarpu S.Žurauskas sakė: „Pats dalyvavau darbo grupės darbe ir galiu pasakyti, kad visai jų ne to buvo klausiama.“

LieMSIS mokslinio vadovo teigimu, rinktis iš kitų konkurso dalyvių būtų neprotinga, mat konkurentai siūlė diegti skirtingas programines įrangas. „PeopleSoft“ programinės įrangos licencija jau nupirkta ir kasmet palaikoma, mokyti žmonės ir nemažai projekto jau įgyvendinta. Betrūksta esą tik pagrindinio antstato, kuris nuveiktus darbus sujungtų ir sistemą, įdiegus skirtingose studijų institucijose, jau galima būtų išbandyti.

Ministerija optimistiška

„PeopleSoft“ programinę įrangą diegiančią bendrovę dar prieš porą metų nusipirko kompanija „Oracle“. Paklaustas, ar ta paslaptingoji bendrovė, su kuria dabar deramasi, nėra „Oracle“ ir ar, galimas daiktas, ji būtų pasirinkta kaip tolesnė projekto partnerė, S.Žurauskas atsakė manantis, kad „jie būtų suinteresuoti LieMSIS projekto užbaigimu“.

Tuo tarpu A.Targamadzė klausimą pavadino įdomiu ir pridūrė, kad nors „Oracle“ ir būtų kompetentinga projektą perimti, tačiau priežasčių, kodėl ji tai norėtų daryti, nemato. „Tai yra programinę įrangą gaminanti įmonė. Darbas šiame projekte jiems būtų šalutinis. Tačiau reikėtų paklausti jų pačių“, – atsakė KTU profesorius.

Nors konfidencialios derybos dar nebaigtos, S.Žurauskas kalbėjo, kad projektą pavyks įgyvendinti per pusantrų metų. „Visi puola: ir „presa“, ir savi, situacija gana sudėtinga, pats sau nepavydžiu, bet esu optimistas“, – lydėdamas iš savo kabineto žurnalistę kalbėjo jis. Tačiau mokslininkų, nagrinėjusių kitų šalių patirtį, ir ministerijos suburtos darbo grupės prognozės nebuvo optimistinės: paprastai tokie projektai, kad ir vykdomi be panašių, kaip iškilo Lietuvoje, trukdžių, vėluoja dvejus trejus metus.

Naujausiame "Atgimime" taip pat skaitykite:

Farmacininkų ir gydytojų flirtas. Laura Gintalaitė rašo apie tai, kaip vaistų gamintojų aštuonkojis Lietuvoje yra apraizgęs ne tik gydytojus, bet ir valdininkus bei mokslininkus, o nuo to labiausiai kenčia paprasti pacientai.

Kritikos skylių lopymas. Deividas Šlekys: ar šalies kariuomenės kritika nėra tik dar vienas bandymas užsidirbti politinį kapitalą ieškant problemų, kur jų nėra.

Badas = genocidas. Ričardas Čekutis: Ukraina siekia, kad pasaulio bendruomenė pripažintų, jog 1932–1933 m. badmetis buvo sovietų vykdytas genocidas. Kodėl akivaizdžiais faktais nelengva įtikinti pasaulį?

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vienos kraupiausių žudynių istorijoje: odekolono vonios – vienintelis būdas atsikratyti kraujo dvoko (125)

„Degtinę, kaip patys suprantate, maukdavo iki sąmonės netekimo. Sakykite, ką norite, bet darbas...

Šalis su 4 500 eurų vidutine alga stebina kainomis (55)

Nors Šveicarijos vidutinis atlyginimas „į rankas“ yra didesnis nei Lietuvoje kone 7 kartus, kai...

Šaltis smogs kaip reikiant: –15 laipsnių bus ne riba (13)

Žiemos gerbėjai gali džiūgauti, nes sniegu ir žiemišku šaltuku dar kurį laiką tikrai...

Baikerio Kilkaus nužudymu įtariamas Baltrūnas griebėsi naujos taktikos (387)

Prieš daugiau kaip tris mėnesius mįslingai dingusio baikerio Aivaro Kilkaus tyčiniu nužudymu...

Gyvai / Lemtingasis 13-asis Dakaro etapas: lietuviai artėja link finišo krito dalis lyderių (482)

Paprastai 13-asis Dakaro ralio etapas vadinamas lemtinguoju, mat jame sportininkai galutinai...

Papasakojo, kas Kaune dedasi vakarais: be dujų balionėlio į gatvę nekelia kojos (467)

„Apie 22 val. laukiau autobuso ir telefonu kalbėjau su drauge. Stotelėje sėdėjęs aiškiai...

„AX Armani“ su naudingais lietuviais paskutinę sekundę triumfavo Vitorijoje, CSKA paėmė „Pao“ tvirtovę „Real“ krito Malagoje (5)

Viena autsaiderių Milano „AX Armani“ (6/13) Eurolygoje iškovojo antrąją pergalę iš eilės....

Nesušalkite! 6 pozos, tinkamos seksui po antklode (42)

Neatsisakykite meilės žaidimų vien dėl to, kad kambaryje yra vėsu.

Kaip buvo „taisoma“ nomenklatūrininkų sveikata (162)

Dažnas vyresnio amžiaus skaitytojas atsimena sovietmečiu sklidusius gandus apie tai, kad įtakingus...

Brolių Ballų vardu reklamuoja šakočius (54)

Kai buvo paskelbta, kad į Lietuvą atvyks krepšininkų Ballų šeima, netruko pasipilti prognozės,...