Pagal ministro pasirašytą įsakymą, 2005 metais į valstybinius universitetus priimamiems humanitarinių mokslų studentams, mokėsiantiems visą studijų kainą, studijos kainuos ne daugiau kaip 2274 litus per metus.

Neremiamiems valstybės filologams metai pirmojoje studijų pakopoje kainuos 3218 litų, pasirinkusiems socialinius mokslus - 2680, matematiką - 3391, reabilitaciją, slaugą ir sportą - 3501, teatrą ir pedagogiką - 3963, architektūrą ir dailės pedagogiką - 5023, fizinius, biomedicinos, technologijos mokslus - 5144 litus.

Daugiausiai už studijas mokės būsimieji transporto inžinieriai, pilotai ir laivavedžiai - 11029 litus, taip pat muzikai - 12685 litus per metus.

Mažiausiai už metus doktorantūroje mokės taip pat humanitarinių mokslų studentai ir filologai - 15281 litą, brangiausiai - daugiau kaip 33 tūkst. - transporto inžinieriai, pilotai, laivavedžiai.

Per 23 tūkst. litų per metus doktorantūros studijos kainuos viešojo administravimo, dailės, teatro, audiovizualinio meno, muzikos ir odontologijos studentams.

Pasak ministerijos sekretoriaus S. Vengrio, universitetai iš studentų turės teisę imti mažesnes įmokas, bet didesnių - ne.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, per didelius mokesčius už studijas 2004-aisiais rinko net 9 iš 17 universitetų.

Labiausiai dėl to nukentėjo Klaipėdos universiteto neakivaizdinio skyriaus studentai, už ekonomikos ir vadybos studijas sumokėję po 4140 litų. Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus S. Vengrio teigimu, pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką apskaičiuota šių studijų kaina - 1355 litai.

Per didelius mokesčius už kai kurias studijų programas rinko ir Lietuvos žemės ūkio akademija, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos, Teisės universitetai, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vytauto Didžiojo, Vilniaus, Šiaulių universitetai.

Minėtų aukštųjų mokyklų studentai už studijas sumokėjo mokslo metų pradžioje, pasirašydami sutartis su universitetais. Tie, kurių buvo paprašyta per daug, - taip pat.

Pasak S. Vengrio, aukštosios mokyklos 10 metų pačios nustatinėjo įmokų dydį tiems studentams, kurie moka visą studijų kainą.

Praėjusiais metais priimta Aukštojo mokslo įstatymo pataisa įpareigojo universitetus imti nustatyto dydžio mokesčius. Tačiau, paskaičiavus studijų kainą, paaiškėjo, kad kai kurie universitetai už mokslą rinko per dideles, o kai kurie - per mažas įmokas.

S. Vengrio nuomone, taip atsitiko dėl to, kad aukštosios mokyklos nustatinėjo mokesčius ne pagal realias paslaugų kainas, o pagal rinkos sąlygotą studijų programų pasiūlą ir paklausą.