aA
Mokiniai dirbtinai saugomi nuo bet kokių darbų. Taip komentare „Žinių radijui“ teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Jam antrina ir Lazdijų rajono meras Artūras Margelis, pridurdamas: kokius įgūdžius vaikams suformuosime, tokius jie užaugę ir turės. Jeigu juos auginsime kaip lepius augalus, jeigu už juos nudirbsime visus darbus, jeigu nemokysime jų dirbti, išsiauginsime išlaikytinius, kurie ir patys blogai jausis, ir kitiems bus našta.

Pasak G. Sarafino, Japonijoje mokiniai mokosi šešias dienas per savaitę nuo 8.30 valandos ryto iki 3.30 valandos dienos. Vėliau dauguma lanko sporto arba meninės pakraipos būrelius. Negana to, privalo dirbti, nes mokyklos čia beveik nesamdo valytojų. Taigi mokiniai paeiliui plauna klases, koridorius, sales, valo sienas ir spinteles, tvarko žaidimų aikšteles, grėbia lapus ir dirba įvairiausius kitus darbus mokykloje ar aplink ją.

„Japonijoje tai yra įprasta, šios valstybės mokyklose apskritai skatinama įvairi kolektyvinė ir bendruomeninė veikla, vaikai pratinami dirbti“, - komentare „Žinių radijuje“ pastebi žurnalo „Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

O štai Lietuvoje mokiniai ne tik kad neskatinami, bet netgi nušalinti nuo bet kokių darbų, kuriuos ankstesniais laikais dirbdavo.

„Anksčiau prie daugumos mokyklų veikdavo daržai ir sodai - čia vaikai ir mokydavosi, ir dirbdavo, deja, dabar nei daržų, nei sodų praktiškai nebelikę. Anksčiau jaunuoliai tiek rudenį, tiek pavasarį būdavo vežami dirbti įvairiausių žemės ūkio darbų: rinkti akmenų, skinti obuolių, rauti morkų, kasti bulvių, nuimti kopūstų derliaus ir t. t. Dabar absoliuti dauguma Lietuvos mokyklų to nepraktikuoja. Ankstesniais laikais vaikai dar noriai rinkdavo makulatūrą ar metalo laužą. Anksčiau ne tik Japonijoje, bet ir Lietuvoje mokiniai plaudavo bent jau savo klasę, šveisdavo suolus, palanges, valydavo sienas ir koridorius, darbuodavosi mokyklos valgykloje: padėdavo mažesniesiems, o po pertraukos valydavo stalus. Įprasta būdavo ir prie mokyklos tvarkyti aplinką, grėbti lapus“, - vardija G. Sarafinas.

Dabar mokyklų aplinką paprastai tvarko kiemsargiai, koridorius plauna valytojai, kurie nuvalo ne tik stalus su palangėmis, bet net ir lentas.

„Jeigu žmogus iki 25 metų nedirba, jeigu nemoka net paprastų darbelių, tai ir vėliau jis nenorės dirbti. Tokie žmonės įpranta viską gauti iš tėvų, iš mokyklos, iš valstybės, iš visuomenės ir mano, kad taip visada turės būti ir kad išlaikymą jie gaus amžinai. O kai pinigai nutrūksta, kai jau vis dėlto tenka pradėti dirbti, tada kyla nuožmaus pasipiktinimo banga, esą čia Lietuva kalta, esą čia neįmanoma gyventi, tad nemažai tokių neadekvačiai darbą ir pajamas suvokiančių žmonių emigruoja, manydami, kad užsienyje tai tikrai dirbti nereikės. O juk visa toji nedarbo kultūra buvo pradėta formuoti būtent mokyklose. Nes šiandien čia belikęs vienintelis tikslas - mokytis, o darbiniai įgūdžiai niekaip nebeformuojami“, - pabrėžia A. Margelis.

Mero nuomone, į mokyklas turėtų grįžti darbinių įgūdžių formavimas ir patys darbai, nes ir šiandien jose esama ką veikti.

Į kai kurias mokyklas darbinis ugdymas jau grąžintas. Kaip pavyzdį G. Sarafinas mini Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinius. Per metus kiekvienas turi darbuotis vidutiniškai po 36 valandas. Ir daugiausia tai budėjimo bei valymo darbai.

Švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus nuomone, dėl to turi apsispręsti pačios mokyklų bendruomenės, prievartos čia negali būti jokios.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Per Vyriausybės valandą – Skvernelio ir Landsbergio konfliktas: kas turėtų atsiprašyti? (462)

Į konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio raginimą premjerui atsiprašyti protestuojančių...

Pasiskolino pinigų, bet bankas neleido jais naudotis (47)

Pinigų pasiskolinęs lietuvis vieną dieną smarkiai nustebo negalėdamas prisijungti prie savo banko...

Lapkričio pabaigą gali papuošti sniegas: o kaip Kalėdos? (5)

Antroje kitos savaitės pusėje yra tikimybė sulaukti sniego, o vairuotojai ir pėstieji turės būti...

Apkartusi „svajonių Australija“: tolimą šalį pasiekia jau gerokai papurtę piniginę, bet tai būna dar tikrai ne pabaiga (30)

„Svajonių Australija “ – taip vadinasi tinklapis, kurį atsiverčia dažnas, svajojantis apie...

Žiniasklaida: Putinui – nemalonūs incidentai Singapūre (40)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino apsilankymas Singapūre, kur vyko Pietryčių Azijos valstybių...

Egzotiškieji persimonai: lietuviai itin pamėgo, tačiau iki šiol neišmoko, kaip valgyti (48)

Atėjus šaltajam sezonui, dažnas gyventojas ieško natūralių vitaminų, stiprinančių imunitetą,...

Astronomai atrado aplink Saulės kaimynę skriejančią „superžemę“

Superžemės kategorijos egzoplaneta buvo atrasta besisukanti aplink vieną iš arčiausiai Saulės...

Profesorius: yra paprastas sveikatos stiprinimo būdas, padedantis sumažinti net 26 ligų riziką (2)

Tai, kad vyresnio amžiaus sulaukusiam žmogui reikėtų vengti intensyvesnio fizinio aktyvumo, vis...

Galvoja, kad padeda odai, tačiau iš tiesų kenkia: kokią klaidą žiemą daro daugybė moterų (4)

Orams vėstant girdime daugybę raginimų pakeisti ir savo kosmetikos krepšelį. Patariama tepti...

Baisi nelaimė Mažeikių rajone: aštuonmetis mirė įvykio vietoje papildyta (68)

Ketvirtadienį, 14.15 val., Mažeikių r., kelyje Telšiai-Tirkšliai, apie 1 km iki Balėnų kaimo,...