aA
Profkė. Šis menkinančiai skambantis žodis iki šiol tūkstančius jaunuolių atbaido nuo minties po vidurinio mokslo įgyti praktišką profesiją vienoje iš amatininkus ruošiančių mokyklų. Tačiau permainos aukštojo mokslo srityje, universitetų jungimasis gali atnešti pokyčių ir į profesines mokyklas. To tikisi ir Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos direktorė Sniega Marčiukaitienė.
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

- Iki šiol profesinės mokyklos turi nelabai teigiamą įvaizdį. Manoma, kad šias įstaigas renkasi mokytis pritingintys ar menkų gabumų jaunuoliai. Ar šis vertinimas yra teisingas?

- Situacija keičiasi, tačiau ne taip lengva atsikratyti praeities. Jaunuoliai dažniausiai renkasi specialybę, planuodami, kur vėliau galės dirbti. Tačiau į profesines mokyklas ateina dvi grupės jaunuolių: baigę dešimt klasių ir jau įgiję vidurinį išsilavinimą. Jų motyvacija labai skiriasi.
Taip, ateinantys baigę dešimt klasių jaunuoliai nėra patys geriausi. Kai kurie net nemoka padoriai rašyti. Mums – mįslė, kodėl taip nutinka.

Susiduriame su problema, kad vidurinės mokyklos nenoriai išleidžia savo mokinius. Mokyklos stengiasi išlaikyti kuo daugiau mokinių, nes nuo to priklauso mokinių krepšelio lėšos. Jei mokinio vidurkis aukštesnis nei 6 balai, jis toliau lieka mokytis gimnazijoje.

Kita tendencija yra tokia. Pavyzdžiui, vaikas norėtų po dešimtos klasės pradėti mokytis profesinėje mokykloje, tačiau jam iš kurio nors dalyko išvedamas dvejetas. Jis turi laikyti pataisas, o mokslo baigimo pažymėjimą gauna tik rugsėjo mėnesį, kai priėmimas į profesines mokyklas jau pasibaigęs.

Kartais mokiniai pas mus ateina rugsėjo viduryje, nes nepakelia gimnazijos lygio reikalavimų.
Tačiau dėl šių niuansų nereikėtų kaltinti tik vidurinių mokyklų. Daug lemia tėvų požiūris. Jie mano, kad profesinėje mokykloje vaikas negaus reikiamo išsilavinimo. Jie iš paskutiniųjų stengiasi, kad vaikas mokytųsi gimnazijoje.

Jau dvejus metus iš pas mus ateinančių dešimtokų maždaug pusei trūksta motyvacijos mokytis, jiems nesvarbu, kokią profesiją rinktis. Tai irgi susiję su tėvų požiūriu. Yra tokių, kurie nuolat praleidžia pamokas, o kai paskambiname tėvams, jie atšauna, kad nieko negali padaryti ir prašo mūsų pagalbos.

Viena auklėtoja kartą pareiškė, kad vieno vaiko tėvui nebeskambins. Kai tėvas atsiliepė, jis ėmė piktintis, kodėl mokytoja skambinėja. „Gal aš jums labai patinku?“ – klausė tėvas.
Turime be galo gabių vaikų, tačiau jie praleidinėja pamokas, o atėję kartą per savaitę savo žiniomis lenkia kitus.

Daugelis baigusių vidurinę mokyklą yra motyvuoti ir aiškiai pasirenka norimą profesiją. Dažnai tarp jų yra jaunuolių, kurie jau turi darbo patirties. Tiesa, mes iš vaikų nereikalaujame iš karto pasirinkti profesijos. Ją galima keisti per pirmuosius mokslo metus.

Yra tokių, kurie nuolat praleidžia pamokas, o kai paskambiname tėvams, jie atšauna, kad nieko negali padaryti ir prašo mūsų pagalbos. Viena auklėtoja kartą pareiškė, kad vieno vaiko tėvui nebeskambins. Kai tėvas atsiliepė, jis ėmė piktintis, kodėl mokytoja skambinėja. „Gal aš jums labai patinku?“ – klausė tėvas.

- Kaip elgiatės su nemotyvuotais mokiniais, kurie nesistengia išmokti, o tik trina suolą, laukdami mokslų pabaigos? Lieka tik užsimerkti ir susitaikyti su tuo?

- Tokių mokinių visada buvo, yra ir bus. Jie skatinami būti aktyvūs per praktiką ir profesinio mokymo pamokose. Šiuos vaikus galima motyvuoti, akcentuojant jau baigusių jaunuolių pasiekimus. Pavyzdžiui, dalis jų įkuria savo įmones, vėliau tęsia mokslus aukštosiose mokyklose.

Be to, labai padeda naujausios technologijos. Pavyzdžiui, per matematikos pamoką duodant spręsti įprastą testą, kai kurie vargiai imsis tokios užduoties. Bet jei naudojame multimediją, kompiuterius, jie noriai imasi testo. Kai mokiniams nereikia rašyti ranka, o tik spaudyti kompiuterio klaviatūros mygtukus, tada išvis puikiai sekasi (juokiasi). Mokytojai mato, kad mokiniams kompiuteris yra labai svarbus ir stengiasi tai panaudoti.

Vaikams pakeisti mokyklą yra gerai. Kartais atsitinka taip, kad dalį vaikų mokytojai vertina ne pagal dabartines jų žinias, o pagal pirmą įspūdį. Tas, kuris pradinėje klasėje mokėsi gerai, ir toliau renka gerus pažymius, pradinėse klasėse dvejetų gavęs vaikas, kai kurių mokytojų požiūriu, negali gerai mokytis. Nauji mokytojai vaikus vertina iš naujo, nelieka išankstinių vertinimų.

Lūžis jau įvyko: su aukštojo mokslo diplomu – į <em>profkę</em>
Sniega Marciukaitienė, dešinėje
© R.Guigos nuotr.

- Aukštosios mokyklos Lietuvoje eina susijungimų keliu, jų mažėja. Sumažės ir studijų krypčių. Ar tai gali būti galimybė profesinėms mokykloms pritraukti daugiau mokinių?

- To ir tikimasi. Norėtųsi, kad vaikai baigtų profesines mokyklas, paskui tęstų studijas aukštosiose mokyklose. Dabar dažnai universitetų absolventai ateina mokytis pas mus. Apie 30 proc. mūsų mokinių jau yra baigę kolegijas arba universitetus.

Darbdaviai reikalauja praktinių sugebėjimų. Merginos, baigusios menų studijas, menotyrą, ateina mokytis floristikos, švenčių organizavimo. Jos sako, kad nori įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių.

Studijos aukštosiose mokyklose remiasi beveik vien teorinėmis žiniomis. Dabar kolegijose ir universitetuose daug studentų yra mokomi tapti vadovais. O kiek vadovų reikia Lietuvai?
Be to, po universiteto pas mus atėjusios moterys, įgijusios siuvėjos profesiją, neis dirbti į didžiuosius siuvimo fabrikus. Jos kurs savo įmones, nes turi daug vadybos žinių. Atėjusiai moteriai su aukštuoju išsilavinimu jau nesiūlysi mokytis siūti kišenės. Ji ateina su savo reikalavimais ir konkrečiais modeliais.

Studijos aukštosiose mokyklose remiasi beveik vien teorinėmis žiniomis. Dabar kolegijose ir universitetuose daug studentų yra mokomi tapti vadovais. O kiek vadovų reikia Lietuvai?
Be to, po universiteto pas mus atėjusios moterys, įgijusios siuvėjos profesiją, neis dirbti į didžiuosius siuvimo fabrikus. Jos kurs savo įmones, nes turi daug vadybos žinių. Atėjusiai moteriai su aukštuoju išsilavinimu jau nesiūlysi mokytis siūti kišenės. Ji ateina su savo reikalavimais ir konkrečiais modeliais.

- Kada prasidėjo ši tendencija, kai aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgiję jaunuoliai ėmė rodyti norą įgyti praktišką profesiją?

- Maždaug prieš trejus metus. Anksčiau turėdavome po 1–2 tokius mokinius. Šie žmonės būdavo nepritapę universitete. Dabar čia ateinantys universitetinį išsilavinimą turintys žmonės aiškiai žino, ko nori. Jie renkasi siuvėjos, nekilnojamojo turto agento, draudimo agento ar floristo specialybes.
Profesinės mokyklos džiaugiasi, kad sulaukia žmonių su aukštuoju išsilavinimu. Jie moka bendrauti, čia įgiję konkrečių specialybės žinių tampa puikiais specialistais.

Su jaunuoliais, atėjusiais po vidurinės mokyklos, turime daugiau „žaisti“, nes jie dar neturi bendravimo įgūdžių.

- Kokią įtaką profesinėms mokykloms daro universitetų absolventai, patekę į klases su jaunesniais, mažiau išsilavinusiais žmonėmis?

- Mums dėl to lengviau dirbti. Po dvylikos klasių atėję jaunuoliai dar blaškosi, vis turi kur nors išbėgti, o vyresnieji juos sulaiko. Jaunesnieji pamato, kad vyresnieji mokosi, tada suvokia, kad gali praleisti metus kvailiodami, bet gali ir įsigyti specialybę.

Kuo daugiau yra aukštąjį išsilavinimą turinčių mokinių, tuo sunkiau mūsų mokytojams. Pavyzdžiui, mokytojas dėsto ekonomiką universitete baigusiems jaunuoliams. Tai verčia kelti mokytojų kvalifikaciją. Sunkiau ir užsienio kalbų mokytojams, nes universitetinį išsilavinimą turintys asmenys jiems kelia didesnius reikalavimus.

- Kas galėtų paskatinti daugiau jaunuolių po vidurinės mokyklos rinktis profesinę mokyklą?

- Švietimo ministerijos pozicija yra aiški – profesinio mokslo prestižas turi augti. Svarbiausia yra tėvai. Svarbu, kad jie sugebėtų vaikus nukreipti reikiama linkme. Iš tėvų galima išgirsti tokius žodžius: „Aš nesimokiau, dabar dirbu sunkų darbą, todėl padarysime viską, kad tik vaikas baigtų aukštąją mokyklą.“ Tačiau ne kiekvienam reikalingas aukštasis mokslas.

- Kokių profesijų atstovai greičiausiai ar lengviausiai randa darbą po profesinės mokyklos baigimo?

- Sunku kalbėti apie kitas mokyklas, bet mes neatsiginame darbdavių, kuriems reikia siuvėjų. Daugelis auklėtinių randa darbą. Po praėjusių mokslo metų tik 1 proc. mūsų mokinių užsiregistravo darbo biržoje.

Kodėl kai kurie nepradeda dirbti? Ne todėl, kad nenorėtų dirbti, o dėl netenkinančio atlyginimo. Floristo specialybę turinčiam jaunuoliui gėlių salone siūlomas darbas už 350 eurų, o dirbti dažniausiai reikia po 12 val. per dieną.

Kiti išvyksta į užsienį. Tokiems profesinės mokyklos diplomas yra naudingesnis nei universiteto. Užsienyje lietuviams taip pat nepuolama siūlyti tapti vadovais, tai pasiekiama per ilgos karjeros laiką. Profesinės mokyklos diplomas įrodo, kad tikrai turi specialybę. Tai naudinga dirbant paslaugų sferoje.

Lietuvoje yra šiek tiek kitaip. Ko gero, norint dirbti valytoja tuojau reikės aukštojo mokslo diplomo. Viena mokykla paskelbė, kad ieško sekretorės. Tai – tarnautojo specialybė. Iš dešimties atėjusių į pokalbį dėl darbo, septynios buvo baigusios teisės arba politikos mokslus. Nors dabar sekretorės uždirba panašiai kaip valytojos.

- Ar profesinėms mokykloms užtenka kvalifikuotų mokytojų? Ar galite jų atlyginimus lyginti su dirbančiųjų vidurinėse mokyklose, kolegijose?

- Ir ten, ir ten atlyginimas priklauso nuo darbo valandų bei kategorijos. Profesinėse mokyklose vis daugiau dėstytojų iš universitetų, kur jiems mokamas etatinis atlyginimas. Šie dėstytojai turi mokslinius laipsnius, yra mokytojai ekspertai, todėl jų įkainis yra aukštas. Mes stengiamės pakviesti daugiau universitetų dėstytojų. Tai kelia ir studentų motyvaciją.

Siuvimo specialybė vienu metu buvo apmirusi. Tačiau kai pavyko pasikviesti gerus mokytojus, viskas atsigavo. Jei mokytojas atlieka tik tai, kas numatyta programoje, to mokiniams neužtenka.
Turime nemažai pensinio amžiaus mokytojų. Turime sunkumų dėl profesijos mokytojų: daugelis jų yra vyresnio amžiaus ir nemoka užsienio kalbų. Mokyklos dalyvauja tarptautiniuose projektuose, atvyksta gerų specialistų iš užsienio, bet iškyla kalbos barjeras, kai mūsų mokyklų mokytojai nekalba angliškai. Tenka pasitelkti vertėjus. Kai dirba jauni mokytojai, tokių sunkumų nekyla..

Po aukštojo mokslo – atgal į mokinio suolą

Aurelija Matonienė

Klaipėdos universitete baigiau finansininkės bakalauro studijas. Supratau, kad sėdėti apsivertus buhalterijos dokumentais – ne man. Kodėl mokiausi? Tėvai labai norėjo, jiems aukštasis mokslas buvo prestižo reikalas. Norėjo, kad baigčiau universitetą ir vilkėčiau kostiumėlį. Kankinausi, bet baigiau, nes protelio užteko.

Visada labai mėgau siūti. Tai man teikia malonumo. Siuvimas man jau tampa darbu: turiu klientų, nors dar reikia tobulėti. Mokykloje labai gera atmosfera, malonūs mokytojai, laisvas grafikas, dirbame su nauja technika. Galiu sužinoti ir išmokti daugiau, nei numatyta programoje. Džiaugiuosi, kad čia patekau. Aplink – vien moterys, baigusios aukštąjį mokslą.

Aurelija Matonienė
Aurelija Matonienė
© R.Guigos nuotr.

Aušra Mikalauskienė

Klaipėdos universitete ir Kauno technologijos universitete esu baigusi ekonomiką bei socialinę veiklą, bet abi šios profesijos man neprilipo. Suklydau, pasirinkusi ekonomiką. Nieko doro iš jos negavau.

Kai išgirdau apie puikias siuvimo mokytojas, nusprendžiau pradėti mokytis siūti. Nusipirkau naują siuvimo mašiną, nes senosios nebuvo įmanoma sutaisyti. Supratau, kad išmokti siūti iš žurnalų nelabai pavyks. Vaikai užauginti, turiu daugiau laisvo laiko, todėl atsirado galimybė išmokti ką nors nauja.

Bandau pasiūti ką nors sau, dukrai, anūkui. Labai džiaugiuosi mokytoja, kolektyvu. Dienos čia pralekia labai greitai.

Lūžis jau įvyko

Žurnalas „Reitingai“ šiemet sudarė ne tik aukštųjų mokyklų, kolegijų ir vidurinių mokyklų reitingus, bet bandė išskirti ir geriausias profesines mokyklas.

Kaip pripažino žurnalo vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, reitinguoti profesines mokyklas yra labai sudėtinga.

„Jos yra skirtingo dydžio, ruošia skirtingų profesijų amatininkus, todėl yra nedaug kriterijų, kurie leistų objektyviai palyginti šias mokyklas“, − sakė G. Sarafinas.

Pagal mokinių skaičių didžiausia šalyje profesinė mokykla yra Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, kuriame mokosi 4 tūkst. 96 mokiniai. „Šios mokyklos infrastruktūra ir mokymo bazė stulbina. Nepabuvus vietoje buvo sunku įsivaizduoti, kad profesinė mokykla gali taip atrodyti“, − sakė G. Sarafinas.

Jo nuomone, nors dalis žmonių apie profkes dar kalba pašaipiai, jos pasikeitusios iš esmės. „Didysis lūžis šiose mokyklose įvyko 2012−2014 m. Dabar reikia sulaukti, kol požiūrį pakeis tėvai“, − sakė G.Sarafinas.

Geriausiai abitūros egzaminus pernai išlaikė šių mokyklų mokiniai

1. Visagino technologijų ir verslo profesinio rengimo centras
2. Alytaus profesinio rengimo centras
3. Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras
4. Elektrėnų profesinio rengimo centras
5. Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla

Labiausiai per 2012−2016 m. mokinių padaugėjo šiose mokyklose

1. Vilniaus VšĮ „Art of beauty“ 261 proc. (nuo 52 iki 188)
2. Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras 116 proc. (nuo 876 iki 1 tūkst. 894)
3. Rūdiškių amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ 81 proc. (nuo 42 iki 76)

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vilniuje surado ypatingą gatvę: taip, kaip žmonės ten gyvena turi pamatyti visa Lietuva (96)

Kaimynas kaimynui ne akmenį į langą meta, o komplimentą pasako. Kaimynas kaimynui ne skundą...

„Artėja paskutiniojo teismo diena“: gyventojus išgąsdino žaibiškai užtemęs miestas (47)

Dėl didžiausių atogrąžų miškų gaisrų Brazilijos istorijoje viename mieste sutemo 15 val., nes...

Verslo įtakingiausieji: politikų ciniškumas kartais pritrenkia (117)

Trečiadienį DELFI paskelbė įtakingiausių Lietuvos verslininkų ir ekonomistų sąrašą. Laidoje...

Puikus virškinimas, saldus miegas ir rami nervų sistema: išbandykite 3 ingredientų kokteilį (16)

Bananų ir cinamono kokteilis akimirksniu atgaivins organizmą ir pastatys ant kojų peršalus!

FIBA atnaujintame pasaulio čempionato pajėgumo reitinge – Lietuvos rinktinės šuolis aukštyn (76)

Prieš pasaulio krepšinio čempionatą FIBA skelbia jau antrą „FIBA 2019“ turnyro dalyvių...

Veidrodinė ministerija Kaune: išvadino akių dūmimu, bet darbuotojai atgal į sostinę nebenori (33)

Balandžio pradžioje atidaryta vadinamoji veidrodinė Žemės ūkio ministerija Kaune.

Stebuklingoje Graikijos vietoje atostogavusi Vaida Skaisgirė dalijasi pavydą keliančiais kadrais (100)

Neseniai Graikijoje esančioje Mikonos saloje su sūnumi atostogavusi Vaida Skaisgirė socialiniame...

Ar seksas lėktuve yra nelegalus ir ar galima už tai sulaukti bausmės?

„Mylios aukščio klubas“ – taip kartais apibūdinami žmonės, kurie yra mylėjęsi lėktuve....

Įspėja, kas nutiktų, jei tarp JAV ir Rusijos kiltų karas: Žemę ištiktų branduolinė žiema (33)

Mokslininkai atliko simuliacijas ir skelbia oficialius rezultatus: net ir šiandien branduolinis...

Sužinoję, kas mano vyras, giminės puolė atkalbinėti: teko priimti drastišką sprendimą (73)

Dar eidama į mokyklą pradėjau susitikinėti su vaikinu, su kuriuo siejau ateitį. Tik baigus...