Lietuvos penkiolikmečių gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo rezultatai buvo prastesni už tyrime dalyvavusių 65 šalių vidurkį. Pagal skaitymo gebėjimus Lietuva iš 65 šalių užėmė 40 vietą. Estija buvo 13-a, Latvija – 30-a, Rusija – 43-a.

Pagal gamtamokslinio raštingumo rezultatus Lietuva užėmė 33-ią vietą. Latvija buvo 31-a, Estija – 9-a. Pagal matematinį raštingumą Lietuva užima 37-ą vietą. Kaimynai mus aplenkė ir šiose srityse - Estija yra 17-a, Latvija – 36-a, Rusija -38-a.

Lietuvos paauglių skaitymo gebėjimai įvertinti 468 taškais (OECD vidurkis siekia 493), matematinis raštingumas - 477 taškais (vidurkis 496), gamtamokslinis raštingumas – 491 tašku (vidurkis - 501).
Geriausius rezultatus visose srityse demonstravo Šanchajaus (Kinija) moksleiviai.

G.Steponavičius: pažangos nepasiekta

Gintaras Steponavičius
Pasak G. Steponavičiaus, matyti, kad per pastaruosius trejus metus pažangos nepasiekta. Nepaisant to, Lietuva priskiriama aukšto socialinio teisingumo grupei – žemiausią pasiekimų lygmenį pasiekia dauguma mokinių.

„Iš tiesų rezultatai nėra geri ir tai mes pripažįstame. (...) Nedramatizuojant situacijos švietimo srityje turime formuluoti ambicingesnius tikslus“, - pristatydamas tyrimo rezultatus sakė G. Steponavičius. Ministro teigimu, nors pastarąjį dešimtmetį mokymo programų kaita buvo, menkai kito ugdymo procesas.

Viena to problemų G.Steponavičius įvardijo nepakankamą tėvų ir visuomenės įtraukimą į procesą. Jo teigimu, gauti rezultatai priklauso nuo ugdymo turinio ir aplinkos, pedagogų pasiruošimo.

Artimiausius dvejus metus G. Steponavičius tikino ketinantis stiprinti mokyklų savarankiškumą ir atsakomybę – ne tik deramai finansuoti mokyklas, bet ir reikalauti rezultatų. Kartu jis pastebėjo, kad jis ministru dirba dvejus metus, o sprendimai, rodantys gautus rezultatus, užkoduoti per dešimtmečius.

Visgi, pasak G. Steponavičiaus, sprendimai daromi – keičiama pedagogų rengimo tvarka, atnaujinamos vyresnių klasių ugdymo programos, investuojama į ugdymo aplinką.

„Problema, matyt, kad nėra pažangos, nes 2006 ir 2009 m. rodikliai yra labai panašūs. Mūsų tikslas – kad Lietuvos mokyklose vyktų pažanga. Pagrindinė problema, kad nėra pažangos“, - pastebėjo švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.

Pasak V. Bacio, mus aplenkusiems estams nesvarbu, kiek taškų surinko – jie kelia klausimą, ar mokykloje laimingi jų vaikai.

Tyrimo metu lietuvių, lenkų, rusų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų penkiolikmečių pasiekimai buvo lyginami su 65 šalių to paties amžiaus jaunuolių pasiekimais.

Tyrime vertinami ir analizuojami skaitymo gebėjimai, mokinių gamtamokslinis ir matematinis raštingumas, taip pat veiksniai, turintys įtakos mokinių pasiekimams.

PISA tyrimai vykdomi kas treji metai. Tarptautiniame penkiolikmečių tyrime Lietuva dalyvavo du kartus - 2006 m. ir 2009 m. Planuojama, kad šalis dalyvaus ir 2012 metų tyrime.

Tyrimą atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD).

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją