Nuo 2011 m. rugpjūčio 1-os dienos, darželinukų, pradinukų ir vyresnių klasių moksleivių mokytojais nebegali dirbti neturintieji aukštojo ar jam prilyginamo išsilavinimo ir pedagogo kvalifikacijos. „Tačiau ši nuostata netaikoma pedagogams, kuriems naujo Švietimo įstatymo įsigaliojimo dieną – 2011 m. liepos 1 d. – liko ne daugiau kaip 5 metai iki pensijos“, – DELFI teigė Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė.
Šiuo metu Lietuvoje mokytojauja 194 tokie asmenys. Neturintieji aukštojo išsilavinimo, daugiausia moko anglų ir lietuvių kalbų, informacinių technologijų, technologijų, matematikos, kūno kultūros, dailės, tikybos.
Daugiausia tokių pedagogų dirba Kaune (27), Vilniuje (25) ir Vilniaus rajone (14).
Išsilavinimą sieja su profesijos prestižu
„194 mokytojai tarp 38 tūkst. Lietuvos mokytojų iš esmės turbūt problemos nedaro. Juolab manau, kad daugumos šių mokytojų krūviai yra ne patys didžiausi, dažniausiai jie turbūt tedirba kelias valandas ir moko specifinių dalykų – informatikos, pilietinio ugdymo ar panašiai“, – teigia Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Pasak A. Jurgelevičiaus, tarp jų yra ir įgyti aukštojo išsilavinimo dar nespėjusių jaunų mokytojų.
LŠPS pasisakė už įstatymo nuostatą, kad mokytojauti galėtų tik turintys aukštąjį išsilavinimą. Siekta, kad mokytojautų tik aukštos kvalifikacijos žmonės. „Tai – viena profesijos prestižo sudedamųjų dalių. Jeigu mokytoju galėtų dirbti bet kas, būtų sunku kalbėti apie aukštą mokytojo profesijos prestižą ir didelį atlyginimą už šį darbą“, – kalbėjo A. Jurgelevičius.
Apie atvejus, kad išsilavinimo neturintis mokytojas užimtų kvalifikaciją atitinkančių specialistų vietą, profsąjungos lyderis negirdėjo. „Šalies mastu problemos nėra, bet atskiroje mokykloje, ko gero, gali būti vienu kitu atveju problema, nes kiekvienam žmogui savi marškiniai arčiau kūno ir galbūt yra atvejų, kai kelių šimtų litų negauna kvalifikuotas mokytojas, nes jo vietoje sėdi žmogus be kvalifikacijos“, – sakė A. Jurgelevičius.
A. Jurgelevičiaus manymu, dažniausiai aukštojo išsilavinimo neturintys mokytojai dirba, nes nėra kam mokytojauti. Pasitaiko atvejų, kai vidurinį išsilavinimą teturintys asmenys laikomi iš žmogiškumo – kad neliktų be pajamų šaltinio.