Tikslių duomenų apie tai, kiek iš viso pirmokų šiemet atėjo į Lietuvos mokyklas, kol kas nėra.
Kalta politika?
Kaip mano vyriausioji Švietimo ministerijos ikimokyklinio ir pradinio išsilavinimo specialistė Egidija Nausėdienė, ministerija šiais metais nevykdė jokių kampanijų, skirtų pritraukti moksleivius į tam tikras mokyklas.
„Kalbant apie demografines priežastis, šiemet demografinis bumas nebuvo užfiksuotas. Manoma, kad po metų ar dvejų bendras Lietuvos moksleivių skaičius išaugs 1000 žmonių“, – pabrėžė E. Nausėdienė. Ji taip pat pažymėjo, jog nė viena mokykla nesiskundė, kad negali priimti visų norinčiųjų.
„Vilijoje“ nesutilpo visi norintys
„Šiemet mes negalėjome priimti visų pirmokų, kurie pageidavo pas mus mokytis“, – sako sostinės lenkiško vaikų darželio–mokyklos „Vilija“ atstovė. Direktorės Sofijos Matarevič teigimu, šiais metais sudarytos dvi pirmos klasės, o 10 vaikų teko nukreipti į kaimynystėje esančią mokyklą.
„Pas mus visada būdavo daug vaikų ir darželyje, ir mokyklose. Šiemet pirmosios klasės labai didelės. Priimtos dvi pirmaklasių grupės po 26 žmones, paskutinį kartą tokias dideles grupes sudarėme prieš kokius ketverius metus. O šiemet net negalėjome sutalpinti visų norinčių, 10 vaikų nukreipėme į kaimyninę mokyklą“, – DELFI papasakojo S. Matarevič.
Jos teigimu, tėvai pabrėžia savo pageidavimus – jie nori, kad mokykloje ir lietuvių, ir lenkų kalbos dėstymo lygis būtų aukštas.
„Tėvai nenori, kad lenkų kalbos pamokų skaičius būtų mažinamas. Jie sako: jei mes, lenkai, atiduodame savo vaikus į lenkišką mokyklą, žinoma, norime, kad jie gerai mokėtų lenkų kalbą. Tačiau jie taip pat nori, kad vaikai gerai mokėtų ir lietuvių kalbą. Juk tėvai pragmatikai, jie nori, kad vaikams būtų lengviau gyventi“, – sako S. Matarevič.
Rusiškose mokyklose didelio antplūdžio nėra
Rusiškose mokyklose ryškaus moksleivių skaičiaus didėjimo nepastebėta, tačiau mokyklų direktoriai pabrėžia, kad klasės surenkamos stabiliai.
„Šiemet susidarė dvi didelės pirmos klasės – po 27 ir 26 mokinius“, – DELFI pasakė Vilniaus „Santaros“ vidurinės mokyklos direktorė Larisa Jalovaja.
Jos teigimu, per metus padėtis iš esmės nepasikeitė.
„Pernai surinkome pilnas klases. Šiemet norėjome sukomplektuoti tris pirmąsias klases, bet apsigalvojome ir sukomplektavome dvi, nes paprastai per metus apie du–tris vaikus išvyksta su tėvais į užsienį, tad galiausiai klasėje liks optimalus vaikų skaičius“, – sako direktorė.
Kaip DELFI papasakojo Visagino rusų „Gerosios vilties“ mokyklos pavaduotoja Leonarda Stepanova, šiemet į mokyklą atėjo mažiau pirmokų, nei pernai.
„Pernai klasės buvo užpildytos – abiejose buvo po 24 mokinius, o šiemet surinkome mažiau. Vienoje pirmoje klasėje 21 vaikas, o kitoje – 11 vaikų“, – pasakė ji.
Pavaduotojos teigimu, Visaginas nedidelis miestas, todėl kiekvienais metais mokinių skaičius skiriasi.
„Mūsų mieste tėvai vaikus į vieną ar kitą mokyklą leidžia, atsižvelgdami į tai, kokie mokytojai ten dirba. Šiemet pas mus atėjo mažiau pirmokų. Nieko baisaus, kitais metais bus daugiau“, – užtikrino L. Stepanova.
Pastaruoju metu Lietuvoje netyla diskusijos apie naujas naujojo Švietimo įstatymo nuostatas, kurių pagrindu nacionalinių mažumų mokyklose sustiprinamas lietuvių kalbos mokymas ir įvedamas bendras visiems lietuvių kalbos egzaminas.