Lietuvoje katastrofiškai mažėja mokinių

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų teigimu, mokinių skaičius kasmet mažėja dėl demografinės situacijos Lietuvoje. Pedagogai tikina, kad statistiką labiau lemia emig­racija ir nemokšiška ministerijos švietimo politika.

Išvažiuoja užsidirbti

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prognozuoja, kad rugsėjo 1-ąją Lietuvos mokyklose mokysis 22 tūkst. moksleivių mažiau nei 2011 metais. Kitais duomenimis, mokyklose bus net iki 30 tūkst. mokinių mažiau nei pernai.

Tai maždaug tiek vaikų, kiek gyventojų turi trys Prienų miesteliai. Švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio įsitikinimu, prastėjančią situaciją nulėmė demografiniai pokyčiai.

„Pirmokų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose labai priklauso nuo gimstamumo Lietuvoje prieš 7 metus, o jis nuo 1999 m. iki 2002 metų mažėjo vidutiniškai po 2 tūkst. vaikų per metus. Tai ir atitinkamai pirmokų 2006–2009 metais mažėjo panašiai – apie 2 tūkst. kasmet“, – aiškino V.Bacys.

2012 metų rugsėjo 1 d. į bendrojo ugdymo mokyklas turėtų ateiti apie 27 tūkst. pirmokų, arba beveik tiek pat kiek ir 2011–2012 mokslo metais.
Vis dėlto ŠMM neturi paaiškinimo, kodėl bendras mokinių skaičius sumažės dešimtimis tūkstančių.

Šalies mokyklose rudenį mokslus krims iš viso apie 370 tūkst. vaikų.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas tikina, esą mokyk­lų lankomumas sumažėjo dėl nemokšiškos švietimo politikos, kurią įgyvendina ministerija.

„Viskas daroma tam, kad būtų kuo blogiau, kad kuo mažiau moksleivių būtų išsimokslinę. Netgi sakyčiau, kad patys moksleiviai skatinami emigruoti“, – teigė E.Jesinas.

Dalis jaunimo mokymąsi esą laiko niekam nereikalingu dalyku, todėl neretai jau 11-oje klasėje meta mokslus ir išvažiuoja į užsienį paskui savo tėvus uždarbiauti. Ši tendencija pastebima ir kaime, ir mieste.

Ministerija šantažuoja savivaldybes

Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas E.Jesinas ypač nemokšišką ŠMM politiką pastebi pertvarkant ugdymo įstaigų tinklą kaimo vietovėse.
Kaime didžiausią rūpestį kelia tai, kad ministerija, pasitelkdama netgi šantažą, verčia savivaldybes keisti mokyklų statusą.

„Pavyzdžiui, rajonuose vidurinės mokyklos masiškai tampa pagrindinėmis, o pagrindinės – progimnazijomis. Vien dėl tos reformos mokyk­los kasmet netenka 100–150 tūkst. litų“, – aiškino E. Jesinas.

Vidurinėse mokyklose ugdomi mokiniai nuo 1 iki 12 klasių, pagrindinėse – nuo 1 iki 10 klasių, o progimnazijose – nuo 1 iki 8 klasių.

„Vien todėl nereikia stebėtis, kad mokyklose mažėja mokinių. Vaikai jau ankstyvame amžiuje mokomi būti emigrantais, neprisirišti prie draugų ir vietovės, todėl ir tėvai dabar siekia, kad vaikai kuo anksčiau pakeistų mokyklą“, – tikino E.Jesinas.

Tos mokyklos, kurios priešinasi reformai, pasak E.Jesino, sulaukia spaudimo iš ministerijos. „Juk būtent ministerija, o ne savivaldybės (kaip mokyklų steigėjos) valdo Europos Sąjungos paramos lėšas mokykloms, jų sporto bazėms modernizuoti ir kitokiai gerovei sukurti. Jei nepakeisi statuso, negausi ES pinigų“, – sakė E.Jesinas. Šalyje iš viso yra 1 278 mokyklos.

Kritikuoja beatodairišką taupymą

Dėl žemesnio mokyklos statuso ir mokinių skaičiaus ugdymo įstaigoms mažėja ir vadinamasis mokinio krepšelis (MK).

Nors viceministras V.Bacys „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad mokinio krepšelio dydžio šiemet keisti nenumatoma ir jis išliks 3 774 Lt, iš šio skaičiaus E.Jesinas tik pasijuokė.

„Nė viena mokykla negauna dek­laruojamo MK dydžio, o jis didžiausias buvo 2009 m., kai pedagogai surengė masinį streiką. Tada MK buvo padidintas iki 3 774 litų“, – prisiminė E.Jesinas.

Pašnekovas sakė, kad ministerija siekia kuo daugiau sutaupyti MK lėšų. Taip vien šiemet ŠMM sutaupė 78 mln. Lt, kuriuos savivaldybės buvo priverstos grąžinti kaip nepanaudotas lėšas į biudžetą.

„Kodėl šių pinigų ministerija nepaliko savivaldybėms, kad būtų galima pagerinti mokymo kokybę?“ – retoriškai klausė E.Jesinas.

Pavyzdžiui, mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui MK numatyta tik 10,4 Lt, kai perskirsčius sutaupytus pinigus ekskursijoms ir kitoms reikmėms suma galėjo didėti 20 kartų. Daugiau lėšų buvo galima perskirstyti ir knygoms įsigyti.

E.Jesiną piktina, kad ŠMM meluoja netgi pedagogų atlyginimų klausimu. „Valstiečių laikraščiui“ viceministras aiškino, kad mokytojų darbo užmokesčio vidurkis iki mokesčių siekia beveik 2 700 Lt, bet, E.Jesino duomenimis, vidurinės kategorijos mokytojas už 18 pamokų per savaitę „ant popieriaus“ tegauna 1 900 Lt.

„Kaimo vietovėje pedagogo alga siekia tik 1 200 Lt. Į rankas gaudamas 900 Lt, mokytojas priverstas važiuoti dirbti į kitas mokyklas, kad prie algos prisidurtų šiek tiek daugiau“, – aiškino E. Jesinas.

Sutaupytų pinigų nemato

Švietimo ir mokslo viceministras V.Bacys atmeta Žemaitijos pedagogų priekaištus. „Negali taip būti, kad, mažėjant mokinių skaičiui, didėtų mokinio krepšelis. Galiausiai, ne mes (ministerija), o Seimas perskirsto biudžeto pinigus“, – teigė V.Bacys.

Pašnekovas akcentavo, kad MK krepšelio dydis priklauso nuo sutartinio mokinių apskaičiavimo koeficiento. Jis taikomas atsižvelgiant į mokinių skaičių mokykloje.

„Yra rajonuose mokyklų, kur mokinio krepšelio dydis siekia net 7000–9000 Lt. Mieste jis gali siekti iki 2 tūkst. Lt. Kuo mažesnė mokykla, tuo didesnis mokinio krepšelis ir atvirkščiai – kuo mokinių daugiau, tuo krepšelis atitinkamai mažesnis“, – aiškino V. Bacys.

Viceministras taip pat pabrėžė, kad sutaupytais pinigais negalima didinti finansavimo mokykloms.

„Lietuva apsisprendė neviršyti 2 proc. biudžeto deficito. Pinigų reikia ir socialinei paramai, ir pensijoms. Nors esu švietimo darbuotojas, būtų keista, jei sutaupytų pinigų neskirtume savo seneliams, kuriems pagalba galbūt reikalingesnė“, – sakė V.Bacys.

Valdžia pradėjo „dingusiųjų“ paieškas

Be tuštėjančių mokyklų, ruduo pasižymės ir „dingusių“ vaikų paieškomis. Seime jau verda diskusijos, kad „nerandama“ 13 tūkst. moksleivių, kurie tarsi yra įtraukti į Mokinių registrą, bet mokyklų nelankė.

Specialios darbo grupės ataskaitoje teigiama, kad 2011–2012 mokslo metais nesimokė beveik 13,5 tūkst. vaikų (nuo 7 iki 16 metų).

„Paramą gaunantys asmenys ir jų vaikai paprastai yra žinomi ir nėra dingusiųjų (nelankančiųjų) kategorijoje, – teigia viceministras V.Bacys. – Nesimokantiems būtina teikti švietimo ir kitą pagalbą bei naudoti įvairias priemones, kad vaikas lankytų mokyklą.“

Šiuos vaikus į mokyklas sugrąžinti bus siekiama grasinant tėvams nutraukti socialinės paramos teikimą. Tikimasi, kad tai bus veiksminga priemonė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti kasmet skiriama apie 140 tūkst. moksleivių.

Ji priklauso tuo atveju, jei vieno šeimos nario pajamos neviršyja 525 Lt per mėnesį. Kartu SADM primena, kad tėvai dėl nemokamo vaikų maitinimo ir kitos pagalbos į savivaldybes gali kreiptis nuo liepos 1 dienos.

Komentarai

Daugiau problemų kils universitetams

Jonas Liesys, Seimo narys:

- Puikiai žinau mokyklinę sistemą, nes joje pedagogu dirbau nuo 1970-ųjų. Šiandien vykstantį procesą atspindi ne tik emigracija. Mažėja gimstamumas. Daug pasako faktas, kad per keliolika pastarųjų metų buvo uždaryta labai daug darželių, nes jie tiesiog nesurinkdavo vaikų. Ypač prasta situacija kaimuose. Juk juose neliko kolūkių, kurių daug buvo sovietmečiu. Jauni žmonės dabar siekia ištrūkti iš kaimo, todėl paskui darželius seka mokyk­lų užpildymo problema.

Suprantu pedagogus, kai jie priekaištauja valdžiai dėl mokyklų reformos, tačiau jų priekaištus laikau siekiu išsaugoti sau darbo vietas, o ne objektyvia realybe. Kiekviena mokykla norėtų išsaugoti ankstesnį statusą, bet kaip jūs įsivaizduojate vidurinę mokyklą su 60 mokinių? Ji negali būti vidurinė. Bauginimai, kad prastės mokymo kokybė, irgi nepagrįsti. Juk valstybinių egzaminų rezultatai parodė labai gerą Lietuvos mokyklos darbo kokybę, o mokyklas baigę abiturientai nesunkiai įstoja į aukštąsias mokyklas užsienyje. Tad didesnių prob­lemų ateityje įžvelgčiau Lietuvos universitetams, kurie dėl mažėjančio mokinių skaičiaus vargu ar surinks reikiamą studentų skaičių.

Lopo biudžeto skyles

Vydas Gedvilas, Seimo narys:

- Įžvelgiu dvi pagrindines priežastis, kodėl tuštėja mokyklos – gimstamumo mažėjimas ir dideli emigracijos tempai. Tėvai dabar dažniau išsiveža į užsienį ir vaikus, nes nemato ateities Lietuvoje ir jos nesieja su tėvyne. Vadinasi, žmonės nesijaučia čia gerai. Globalizacijos procesai irgi daro tam tikrą neigiamą įtaką. Šiuo atveju, net atsižvelgdama į mažėjantį mokinių skaičių, Švietimo ir mokslo ministerija neturėtų mažinti finansavimo mokykloms.

Juk kuo daugiau skirsime lėšų švietimui, tuo mokymas bus kokybiškesnis ir padidės gyventojų noras pasilikti Lietuvoje su visa šeima. Sutaupytus pinigus reikėtų skirti pedagogų socialinei apsaugai gerinti. Man be galo imponuoja Lenkijoje sukurta sistema, kai mokytojai po 5 metų sunkaus darbo gali išeiti metams kūrybinių atostogų, o kaimo mokykloje dirbantis žmogus kaimyninėje šalyje gauna ne tik nemokamą gyvenamąjį plotą, bet dar ir 25 arus žemės. Deja, pas mus „sutaupytais“ pinigais Vyriausybė lopo biudžeto skyles, tačiau nuo to kenčia visa švietimo sistema.