aA
Kauniečiai patikėtų savo vaikus ne tik valstybinių, bet ir privačių įstaigų pedagogams, tačiau nepalankūs įstatymai entuziastus atgraso nuo noro steigti tokias mokyklas ir darželius.
Pirmaklasiai
© Corbis




Steigėjams – jokių lengvatų

Kaunietė verslininkė Violeta (jos pavardė redakcijai žinoma), norėdama steigti privatų darželį, pirmiausia, kreipėsi į miesto Švietimo ir ugdymo skyrių. Sužinojo, kad viskuo teks rūpintis pačiai: susirasti patalpas, už kurių nuomą turės mokėti didelę pinigų sumą, nebus jokių lengvatų už komunalinius mokesčius. Teks įsigyti baldus, mokymo reikmenų, žaislų. Pedagogams, kuriuos samdys, atlyginimus teks mokėti irgi iš savų lėšų, nes valstybė ikimokyklinukams mokinio krepšelio lėšų neskiria.

Apskaičiavusi, kad iš kiekvienos šeimos už vaiko išlaikymą kas mėnesį tektų prašyti maždaug po 700–800 litų, moteris nuleido rankas. Ji suabejojo, ar būtų norinčiųjų darželį lankyti, juolab sunku būtų tikėtis pelno.

Kaune nėra nė vienos privačios ikimokyklinės įstaigos, o vietos darželiuose tenka laukti ne vienus metus.

Miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus duomenimis, į juos nepatenkančių mažylių dabar yra 450. Vienintelis Kaune veikęs privatus darželis užsidarė prieš septynerius metus. Jo įsteigėja Dalia Tilindienė mieste tokią ikimokyklinę įstaigą buvo atidariusi pati pirmoji. Septynerius metus Montessori metodu dirbusį darželį kauniečiai buvo pamėgę: jį lankė 120 vaikų, nors tėvai kas mėnesį mokėjo po 100 litų.

Buvusių auklėtinių motinos iki šiol prisimena, kad jame veikė motinos ir vaiko grupės, su viena mažųjų grupe dirbo dvi pedagogės ir jų padėjėjos. Labai patraukli ir estetiška buvo įstaigos aplinka, vaikai galėjo pasipliuškenti baseine. Darželis buvo įsikūręs nuomojamame „Drobės“ įmonės žinybiniame pastate, kurį vėliau bendrovė pardavė.

Pakirto lėšų stygius

„Dirbti sekėsi gerai, tikrai nebankrutavome. Jei būčiau įstengusi pastatą nusipirkti, gal tebedirbčiau iki šiol. Bet tokių galimybių neturėjau, tad skaudama širdimi teko atsisakyti privačios įstaigos idėjos“, – prisimena D.Tilindienė.

Valstybiniam darželiui-mokyklai „Žiburėlis“ vadovaujanti pašnekovė yra tikra: jei darželiams, kaip ir mokykloms, būtų skiriamos vadinamojo mokinio krepšelio lėšos, norinčiųjų juos steigti netrūktų.

Atkūrus nepriklausomybę, Kaune privačią pagrindinę mokyklą buvo įkūrusi ir Rima Jezukevičienė, bet įstaiga išsilaikė tik apie septynerius metus. Pedagogei nesisekė jos išsaugoti dėl finansinių sunkumų.

Pelną atstoja džiaugsmas

Apie privataus darželio steigimo ir išlaikymo problemas kauniečiams daug galėtų papasakoti vilnietė Ingrida Lauciuvienė. Vilniuje veikiančio privataus darželio „Dūzginėlio bitutės“ auklėtinių tėvai, anot darželio direktorės, per mėnesį moka po 1000–1200 litų.

„Iš pradžių juos tokia suma išgąsdina. Bet priminus, kad ne mažiau mokėtų už namo ateinančią auklę, jie dėl prašomų pinigų nebesistebi“, – dienraščiui pasakojo I.Lauciuvienė.

Darželį lanko tik 30 vaikų, dirba keturios auklėtojos ir keli meninių disciplinų pedagogai. Sostinės savivaldybė jokių mokesčių lengvatų netaiko.

Direktorė pripažįsta, kad didelio pelno negauna, bet jaučia moralinį pasitenkinimą, nes darželis tėvams patinka.

Kaune – tik mokykla

Mažieji kauniečiai kol kas gali lankyti tik vieną privačią ugdymo įstaigą – Montessori pradinę mokyklą.

Jos direktorė Virginija Skorupskienė – prityrusi Montessori auklėjimo specialistė, šios metodikos kursus baigusi Čikagoje, įgijusi Miuncheno reabilitacijos akademijos diplomą. Daug metų mokykloje išdirbusi, nemažą patirtį sukaupusi pedagogė prieš trejus metus nusprendė atidaryti savo mokyklą.

„Man buvo lengviau, nes galėjau ją steigti savo namuose. Nereikia mokėti nuomos mokesčio, be to, du mokytojų etatai finansuojami iš mokinio krepšelio. Šiek tiek lėšų gauname ir vadovėliams įsigyti“, – pasakojo direktorė, kuriai tvarkyti mokyklos ūkį padeda vyras.

Mokyklos savininkė pati moka komunalinius mokesčius, rūpinasi mokymo priemonėmis, vaikų maitinimu. Moka atlyginimus choreografijos, muzikos, dailės, tikybos mokytojams. Tėvai kas mėnesį už savo atžalų ugdymą atseikėja po 200 litų.

Privačioje Montessori mokykloje mokosi 22 vaikai, pirmosios klasės kol kas nėra. Mokinukams skirtos dvi jaukios klasės, kuriose su vaikais, be direktorės, dirba jauna mokytoja Jurgita Surgailienė. Montessori metodas leidžia užduotis skirti individualiai, tad kelios dešimtys vaikų tarpusavyje draugiškai sutaria.

„Palikusi dukrą mokykloje, būnu rami. Vaikų nedaug, Montessori metodu ugdomi mokinukai pratinami dirbti savarankiškai, išmoksta mokytis. Tikrai negaila tam skiriamų pinigų“, – pasakojo antraklasės Magdalenos mama Gitana Karoblienė. Moteris prisipažino, jog pas mokytoją V.Skorupskienę leidžianti mokytis jau trečią savo dukrą.

Ministerijos leidimo nereikia

Švietimo ir mokslo ministerijos Registro ir informacinių technologijų valdymo skyriaus vedėjas Vytautas Burokas pastebėjo, kad steigiant privatų darželį ar mokyklą jokių apribojimų nėra, ministerijos leidimo nereikia.

Pirmiausiai steigėjas pasitvirtina įstaigos įstatus, kuriuos būtina įregistruoti Juridinių asmenų registre. „Pastarasis informuoja ministeriją, mes persiunčiame duomenis savivaldybių švietimo skyriams. Jie vėliau vykdo nevalstybinių įstaigų švietimo priežiūrą“, – komentavo ministerijos atstovas.

Kauno švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo Antano Bagdono teigimu, privatiems darželiams ar mokykloms išgyventi būtų lengviau, jei jos taptų viešosiomis įstaigomis. Tada savivaldybė būtų dalininkė ir prisidėtų prie jų išlaikymo. Tačiau pageidaujančiųjų kurti tokias įstaigas neatsiranda, juolab mažai kas ryžtasi steigti grynai privačias mokyklas ar darželius.

Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas:

Steigti nevalstybines mokyklas daug daugiau galimybių atsirado nuo 2002 metų, kai jas pradėta finansuoti iš moksleivio krepšelio. Tačiau jų nepadaugėjo, nes tapti privačių mokyklų savininkais nedaug kas ryžtasi. Galbūt per griežtos jų steigimo sąlygos: patalpų nuoma brangi, be to reikia, kad jos atitiktų higienos normas, būtų sukomplektuotas geras pedagogų kolektyvas.

Darželiams krepšelio lėšų neskiriama, todėl jų steigiama dar mažiau. Tačiau situacija turėtų keistis. Pernai Vyriausybė priėmė nutarimą dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007–2012 metais, tad galbūt bus svarstoma galimybė ir finansuoti iš krepšelio privačius darželius. Norinčiųjų patekti į darželius vaikų – gana daug, o valstybinės įstaigos visų priimti nepajėgia.

Tad įsikūrusios privačios įstaigos padėtų spręsti šią problemą. Savivaldybės galėtų priimti privačioms švietimo įstaigoms palankesnius sprendimus, pavyzdžiui, neimti iš jų patalpų nuomos mokesčio. Darželiams ir mokykloms tada tektų užsimokėti tik už komunalinius patarnavimus. Privačiai ugdymo įstaigai nebūtinai turi vadovauti švietimo specialistas, bet jis privalo suburti pedagogų kolektyvą.

Privačios ir valstybinės švietimo įstaigos

Kaune veikia 88 ikimokyklinės įstaigos, kurias lanko per 11,5 tūkst. vaikų. Apie 450 vaikų, iš kurių pusė – iki trejų metų, dėl vietos stokos į lopšelius-darželius patekti negali.

Nuo 1994 iki 2001 metų Kaune veikė privatus D.Tilindienės Montessori darželis. Dabar nevalstybinės ikimokyklinės įstaigos mieste nėra. Prieš trejus metus veiklą Kaune pradėjo privati Montessori pradinė mokykla, kurioje mokosi per 20 vaikų.

Lietuvoje veikia dvi nevalstybinės gimnazijos, dešimt vidurinių, šešios pagrindinės, devynios pradinės mokyklos, septyni lopšeliai-darželiai. Daugiausia privačių ugdymo įstaigų yra įsikūrusios Vilniuje.

Pagrindiniai higienos reikalavimai norint steigti darželį

Lietuvos higienos norma reglamentuoja, kad ikimokyklinės įstaigos sklype vienam vaikui būtų skirta ne mažiau kaip 35 kvadratiniai metrai ploto, o mokykloje, kurioje mokosi iki 600 vaikų – 50 kvadratinių metrų.

Rengiant patalpas ir komplektuojant grupes vienam vaikui lopšelio grupėje vienam vaikui turi būti numatytas ne mažesnis kaip 4,3, o darželio grupėje – 4 kvadratinių metrų plotas. Mokyklų klasėse mokiniui privalu skirti 2 kvadratinius metrus ploto.

Darželyje būtinos maisto ruošimo ir maisto atsargų laikymo patalpos, visose patalpose privalomas natūralus ir dirbtinis apšvietimas.

Pastatyta ar rekonstruota ikimokyklinė įstaiga turi būti pripažinta tinkama naudoti ir pradedama eksploatuoti tik gavus higienos pasą. Būtina, kad prie mokyklos ar darželio nebūtų triukšmą keliančių statinių.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nusprendė: dėl Pranckiečio bus balsuojama dar šį vakarą nuolat pildoma (105)

53 parlamentarų pasirašytą pareiškimą dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atšaukimo...

„New York Times“ tyrimas: Rusija vos per 12 val. Sirijoje subombardavo 4 ligonines (179)

Rusijos karinės oro pajėgos seniai kaltinamos ligoninių bombardavimu remiant Basharo al Assado...

Širinskienė ir Kirkilas peikia Pranckietį, bet patys postų kratosi (14)

Seimo nariai surinko parašus prieš Viktorą Pranckietį, jo postą teigia galintis užimti ir iš...

Lietuvos vežėjai prakalbo apie sektoriaus žlugimą: politikai vykdo genocidą (327)

Skubomis įvedamos mokesčių reformos gresia vežėjų bankrotais, – štai taip antradienį...

Nausėda: prabanga taip pat galėtų būti apmokestinama papildyta (510)

Beveik 100 dienų darbo laikotarpį pasiekęs prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo esąs ir...

„Ryto“ pasiūlymo vasarą negavęs baltarusis jaučiasi tapęs krepšinio mamutu

Belgrado „Partizan“ ekipai pirmadienį iš Vilniaus oro uosto atvažiavus tiesiai į...

Prie strategiškai svarbaus miesto – didelė atsakomoji ataka prieš Turkijos pajėgas skelbiama, kad teritoriją paliko visos humanitarinės organizacijos (107)

Sirijos kurdams pavyko pasipriešinti Turkijai viename iš pasienio miestų, kurio perėmimą Ankara...

Lietuvos darbo rinka – bene labiausiai nukraujavusi ES + laukia dar ne vienas sunkus iššūkis (74)

Lietuva turi bene labiausiai pastaraisiais dešimtmečiais nukraujavusią darbo rinką Europos...

Nausėda nepersigalvojo dėl Roko Masiulio: jis labai rimtai svarsto abi alternatyvas (54)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė nepakeitęs savo nuomonės dėl buvusio susisiekimo ministro Roko...