Lietuvių kalbos ir literatūros lopšys. Vienas garsiausių kalbos ir jos istorijos tyrimų, baltistikos centrų. Tokiais ir panašiais epitetais būdavo apibūdinamas Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas. Deja, šiuo metu jame – sumaištis: jau daugiau kaip pusmetį nėra dekano, jo išrinkti nepavyko du kartus. Tie fakulteto dėstytojai, kurie dalyvavo konkurse, atvirai tvirtina, kad lietuvių kalbos ir literatūros kalvėje tvyro susipriešinimas ir susiskaldymas.
© DELFI / Tomas Vinickas

Konkursas Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto (FF) dekano vietai užimti buvo organizuotas du kartus. Tačiau dekano išrinkti taip ir nepavyko, nes susidarė pato situacija – abu kartus nė vienas iš kandidatų nesurinko reikiamo balsų skaičiaus. Jų pritrūko dėl to, kad į konkursą neatvyko tiek fakulteto tarybos narių, kad balsuojant susidarytų kvorumas.

Tiek pirmojo, tiek antrojo konkurso metu favoritais buvo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams dr. Mindaugas Kvietkauskas ir FF Anglų filologijos katedros docentė dr. Inesa Šeškauskienė.

Pirmojo konkurso metu iki pergalės I. Šeškauskienei pritrūko vieno balso, o per antrąjį konkursą vienas papildomas balsas būtų lėmęs M. Kvietkausko laimėjimą.

Planuoja taisyti fakulteto nuostatus

„Taip pasiskirstydavo balsai, kad pagal šiuo metu galiojančius fakulteto nuostatus nepavykdavo surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Todėl planuojama keisti kamieninių VU padalinių nuostatus. Tai liestų ne tik mūsų fakultetą, kad nesidarytų patinė situacija, kokia šiuo metu yra FF. Pagal dabartinius nuostatus konkurso metu turi dalyvauti du trečdaliai fakulteto tarybos narių, jei atvyksta nors vienu mažiau, ir susidaro patinė situacija “, – LRT.lt teigė laikinoji FF dekanė dr. Meilutė Ramonienė.

Ji yra ir FF tarybos narė, tačiau, nuo šių pareigų nusišalinusi, nes pagal VU statutą fakultetų dekanai negali tuo pat metu būti ir tarybų vadovais.

Pasak M. Ramonienės, planuojama FF ir galbūt kitų fakultetų nuostatus taip, pakoreguoti, kad, renkant dekaną, būtų paprasčiau užtikrinti tarybos narių kvorumą.

Naują konkursą FF dekano vietai užimti planuojama surengti balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.

Ar nepažeidinėjami VU dokumentai?

Kai kurie FF darbuotojai įžvelgė, kad dabartinė situacija fakultete, kai nuo praėjusių metų rugsėjo laikinąja vadove dirba M. Ramonienė, kertasi su VU statuto reikalavimais ir nuostatomis.

Statute nurodyta: „(...) Rektorius kamieninio akademinio padalinio tarybos teikimu skiria ir atleidžia kamieninių akademinių padalinių vadovus, skiria ir atleidžia universiteto filialų vadovus, ne ilgiau kaip 6 mėnesiams skiria naujai įsteigtų kamieninių akademinių padalinių laikinuosius vadovus (...)“.

Vadovaujantis tokiomis VU statuto nuostatomis, atrodytų, kad M. Ramonienė nebegali toliau vadovauti FF, nes laikinąja dekane ji jau dirba daugiau nei šešis mėnesius.

Tačiau ji tikino, kad laikinai šiose pareigose gali dirbti tiek, kiek jai leis VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.

„Fakulteto dekaną renka fakulteto taryba ir tai yra padalinio vidaus autonomijos klausimas. Žinoma, situacija, kuomet bendruomenei tampa sunku išrinkti padalinio vadovą, gali kiek apsunkinti kasdienį darbą, tačiau už sklandžią veiklą tuomet atsako padalinio taryba“, – į LRT. lt klausimą, kodėl – tokia sumaištis FF atsakė rektorius.

Ar tai, kad, jau du kartus organizavus konkursą FF dekano vietai užimti, o po to buvo nuspręsta pakeisti šio fakulteto nuostatus, nepažeis konkurse dalyvavusių ar planuojančių dalyvauti kandidatų teisių, prof. A. Žukauskas paaiškino, esą diskusijos dėl pavyzdinių padalinių nuostatų VU senate vyksta tik tuomet, kai iškyla poreikis užkamšyti paliktas smulkias teisines spragas ar neapgalvojus visų galimų scenarijų – pavyzdžiui, kuomet dalis padalinio tarybos narių suserga, kada jie turėtų nusišalinti nuo balsavimų ir kitais specifiniais atvejais: „Šiuos klausimus kelia ne tik FF bendruomenė, bet ir kitų akademinių padalinių atstovai. Vis dėlto šios diskusijos objektas nėra ir juo negali būti reikalavimų kandidatams keitimas ar panašūs esminiai pokyčiai, dėl šio principo sutaria visi VU senato nariai“.

Studentai
Studentai
© DELFI / Andrius Ufartas

Naujo dekano laukia daug darbų

Ar trečią kartą sieks FF dekano poste, M. Kvietkauskas, bendraudamas su LRT.lt, aiškaus atsakymo vengė. Tačiau atvirai kalbėjo apie tas problemas ir darbus, kurie lauktų naujo šio itin svarbaus VU fakulteto vadovo.

Pasak M. Kvietkausko po to, kai po pertvarkos visuose VU fakultetuose vietoj katedrų atsirado institutai, būtina užtikrinti jų darbo tęstinumą ir taip organizuoti darbą, kad nenukentėtų ir studijų, ir mokslinio darbo kokybė.

„Dar vienas iššūkis, kuris laukia visų Lietuvos universitetų – studijų tarptautiškumas. Dėl studentų skaičiaus mažėjimo ir demografinės Lietuvos situacijos būtina kurti tarptautines studijų programas anglų kalba bei orientuotis į studentus iš užsienio“, – įsitikinęs M. Kvietkauskas.

Jis atkreipė dėmesį į kitą opią problemą – labai svarbu, kad FF bendruomenės ir jo valdžios santykiai keistųsi į gerąją pusę, kad bendruomenė jaustųsi vertinama, kad mokslininkai būtų pelnytai įvertinti už savo darbus.

„Juk mokslininkai ir dėstytojai jau ne vienerius metus kelia klausimą, koks yra atlygis už jų mokslinius pasiekimus ir kitus darbus? Todėl fakultete taip pat reikėtų didelių permainų atlygių srityje“, – tvirtino M. Kvietkauskas.

Dalyvaudamas fakulteto dekano rinkimuose, jis kėlė irgi šiuo metu aštrią problemą – FF turėtų išlikti svarbiausias Lietuvos lituanistikos studijų centras. Tai, M. Kvietkausko manymu, šio fakulteto misija ir didžiausia stiprybė.

„Įvykdžius fakulteto reformą, iškilo klausimas dėl lituanistinių katedrų padėties ir statuso ateityje. Mano galva, itin svarbu – kaip sustiprinti ir modernizuoti lituanistikos studijas“? – tvirtino M. Kvietkauskas, nuo 2006 m. dirbantis FF Lietuvių literatūros katedroje ir dėstantis daugiakalbės Lietuvos literatūros, miesto literatūros ir kultūros bei avangardo ir maištininkų literatūros kursus.

Fakultetas susiskaldęs ir susipriešinęs

I.Šeškauskienė pasiryžusi FF dekano rinkimuose dalyvauti ir trečią kartą. Ji prisipažino, kad ne savo iniciatyva pasiryžo siekti šio posto, ją paskatinusi fakulteto bendruomenė.

Paklausta, kokias mato opiausias fakulteto problemas, ji kalbėjo atvirai: „Komunikacijos stoka, susipriešinimas, susiskaldymas tarp žmonių, kažkokios atskiros stovyklos. Kai pradedi su kolegomis kalbėtis, atrodo, kad jie dirba vardan to paties, tačiau tarp jų – atsiradę barjerai. Reikia fakultetui autoriteto, lyderio, kuris visus suburtų bendram darbui ir tikslui“.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Žalgiris“ sužinojo savo varžovą pusfinalyje – teks kautis su Eurolygos čempionu Šaras: stengsimės aplošti geriausius (53)

Praėjus mažiau nei dviem valandoms po to, kai Kauno „Žalgiris“ namuose iš kovos dėl Eurolygos...

Jasikevičius prisiekė meilę „Žalgiriui“ ir pažadėjo klubui šviesią ateitį (77)

Kauno triumfas – Pirėjo krachas. Šturmuoti „Žalgirio“ tvirtovės atžygiavęs...

Nurodymas švenčiantiems žalgiriečiams: kas pirmas išeis namo, tam ryte į treniruotę (1)

Po rungtynių Kauno „Žalgirio“ rūbinėje ilgai trenkė įvairių kartų klubui dedikuotos dainos...

Orai: savaitgalį šalį užlies šiluma – deja tik trumpam (5)

Paskutinė darbo diena bus gaivi, o nuo šeštadienio į šalį vėl atkeliaus maloni šiluma. Poilsio...

Tokias moteris galima pažinti iš tolo, jei žinai, ko ieškoti: vedusiems jos pavojingos (182)

Trečdalis susituokusių porų teigia, kad yra bent kartą žengę „į kairę“. Ir čia puikiai...

Svajonę įgyvendinęs „Žalgirio“ kapitonas: man, kaip kauniečiui, tokia pergalė yra nereali (13)

Beveik visą karjerą Kauno „Žalgiryje“ praleidęs Paulius Jankūnas ketvirtadienį įgyvendino...

JAV Valstybės departamentas nesikiš į Venckienės ekstradicijos procedūrą (295)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Valstybės departamentas nesikiš į buvusios teisėjos ir...

Europa, ruoškis: graikus darkart pranokęs „Žalgiris“ žengė į Eurolygos elitą (810)

Kauno „Žalgiris“ po 19-os metų pertraukos praveria Eurolygos finalo ketverto duris:...

Patikrino: devyni iš dešimties Lietuvos interneto vartotojų – vagys žala viršija 2,1 mlrd. eurų (538)

„Biški“ vagis nebūna“ – tokiu šūkiu autorių teisių organizacijos ketvirtadienį durė...

Prislėgtas „Olympiakos“ treneris: yra priežasčių tokiai serijos baigčiai (1)

Kostas Papanikolaou užsidirbo nesportinę pražangą, kurią iškart sekė techninė. Įniršęs...