Kaip matyti iš UCAS svetainėje internete pateikiamos informacijos, šįmet studijuoti JK pageidavo 3290 lietuvių. Tai – 733 kandidatais, arba 28,7 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
Lietuva patenka į dešimtuką šalių, kurių jaunimas labiausiai veržiasi studijuoti JK. Daugiau norinčių studijuoti JK aukštosiose gyvena tik Kinijoje, Airijoje, Honkonge, Prancūzijoje, Vokietijoje, Kipre ir Malaizijoje.
Įstos ir išvažiuos ne visi norintys
Panašias tendencijas vardija ir didžiausios kalbų mokyklos Lietuvoje „Kalba.lt“ valdybos pirmininkas Rytis Jurkėnas. „Mūsų įspūdžiu, šįmet stojančiųjų į užsienio universitetus padaugėjo apie 40 proc. Tai ryškus padidėjimas“, - DELFI sakė R. Jurkėnas. Tuo metu stojančių konkrečiai į JK kalbų mokykla skaičiuoja maždaug 20 proc. daugiau.
R. Jurkėno pastebėjimu, dauguma stojančiųjų į užsienio universitetus dokumentus paduoda ir Lietuvoje. Tolesnis jų apsisprendimas dažniausiai priklauso nuo to, ar pavyksta gauti nemokamą vietą.
Atsakymus, ar priimti į JK, lietuviai jau žino. „Dabar jie sprendžia, ar likti Lietuvoje, ar važiuoti į Angliją“, - kalbėjo R. Jurkėnas.
Pasak R. Jurkėno, UCAS parodo ne visus į JK stojusius lietuvius. Dalis nesinaudoja UCAS sistema ir stoja per įmones, turinčias susitarimus su aukštosiomis. Tad, jo manymu, iš tikro stojančiųjų yra 300-400 daugiau.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visi pretendentai į JK aukštąsias įstos ar įstoję išvažiuos studijuoti.
JK populiarumą R. Jurkėnas aiškina gera studijų kokybe ir patrauklia paskolų sistema. „O šįmet paskutiniai metai, kai Anglijoje mokslas senomis kainomis – studijų kaina 3290 svarų metams. Šiai sumai gauni paskolą, ir kai pradėsi uždirbti 5000 Lt į rankas, tik tada reikės pradėti grąžinti“, - sakė R. Jurkėnas. Jei per 25 metus tokia pajamų riba nepasiekiama, paskola nurašoma.
Pasak R. Jurkėno, Anglijoje save patys išlaiko apie 80 proc. išvažiavusių jaunuolių – jie dirba ne pilną darbo dieną. Be to, JK studijas galima rinktis iš daug daugiau specialybių.
Analitikas: tai lemia globalizacija ir konkurencija
„Dabartinis procesas – akivaizdus globalizacijos ir konkurencijos aukštojo mokslo srityje padarinys“, - teigia Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) tyrimų vadovas Žilvinas Martinaitis. Pasak Ž. Martinaičio, vis akivaizdžiau, kad Lietuvos universitetai, anksčiau į Lietuvą žiūrėję kaip į namų rinką, kaip vieną vieningą rinką turėtų matyti Europos Sąjungą (ES).
Analitiko nuomone, stojimo į JK populiarumą nulėmė kelios priežastys. Pirma – jau išvažiavusieji į užsienį suteikia žinių apie stojimo procedūras, pasidalija patirtimi ir taip palengvina išvažiavimą dabartiniams.
Antra – jau kitąmet JK brangs aukštasis mokslas - tai ir galėjo paskatinti stoti šįmet. Pasak Ž. Martinaičio, verta pasvarstyti ir apie galimą aukštojo mokslo reformos įtaką migracijai. Iš pirmo žvilgsnio, po reformos stojančiųjų į užsienį skaičius augo. Tačiau jei reforma būtų turėjusi didelę įtaką, šįmet nebūtų tiek daug stojančių į Lietuvos universitetus.
„Tada turėtume matyti, kad Lietuvoje stojančiųjų gerokai mažėja, o Anglijoje daugėja. Šito lyg ir nėra. Žinoma, klausimas, kiek iš gavusių kvietimus studijuoti Lietuvoje galiausiai pasirašė sutartis“, - kalbėjo analitikas.
Ž. Martinaitis atkreipia dėmesį, kad Lietuva iki šiol nebuvo pasiekusi ES vidurkio pagal tai, kiek abiturientų važiuoja studijuoti į užsienį. „Ar gerai, ar blogai, kad išvažiuoja, mano manymu, priklauso nuo to, jie grįš, ar ne. O čia jau ne tiek švietimo, kiek ūkio politikos klausimas“, - sakė pašnekovas.