Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudarytos darbo grupės pasiūlymai dėl universitetų jungimo Vilniuje ir Kaune penktadienį aptarti Šiaulių universitete vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdyje.

„Lietuvai reikalingi stiprūs, bet ir įvairūs universitetai. Tokia bendra nuomonė. Universitetai turi būti konkurencingi ne tik pasaulinėje erdvėje, bet, visų pirma, ir Lietuvoje. Principinis sutarimas tikrai yra toks, kad artimiausiu laikotarpiu ar bent jau dešimtmetį tikrai nebus mieste vieno universiteto“, - po posėdžio DELFI sakė LURK prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas.

Pasak R. Žaliūno, ekspertų darbe teigiama tai, kad jų pasiūlymai paskatino sėsti prie vieno stalo ir diskutuoti šia tema. Pašnekovo teigimu, norėtųsi, kad reforma būtų nuspręsta ne politikų, o pačių bendruomenių apsisprendimu. R. Žaliūnas sako, kad pačios bendruomenės turi diskutuoti ir apsispręsti dėl savo universitetų ateities.

Tačiau yra ir kita pusė – politikai, be kurių palaiminimo jokios jungtuvės nevyks ir kurių kompetencija, kiek ateityje aukštųjų mokyklų liks.

„Kiek jie pajėgūs įgyvendinti tai, kas numatyta darbo grupės projekte, pamatysime netrukus. Gali būti ir priešingas variantas – prieš beveik 20 metų ekspertai nurodė, kad Lietuvoje per daug aukštųjų mokyklų, o įvyko priešingas virsmas – jų skaičius dar išaugo“, - kalbėjo LURK prezidentas.

G.Steponavičius: siūlymas dėl vieno universiteto Vilniuje ir Kaune man nepriimtinas

„Akcentavau, kad turime susitelkti į šiandieninio laikotarpio pagrindinius darbus ir galimus sprendimus. Patvirtinau, kad pasiūlymas dėl vieno universiteto Vilniuje ir vieno Kaune man nėra priimtinas ne tik dėl įgyvendinimo dalykų. Tai kartu mažintų konkurenciją tarp universitetų, siaurintų jaunų žmonių pasirinkimą“, - teigė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Pasak G. Steponavičiaus, po trejų reformos ir universitetų konkurencijos metų matyti, kad tiek finansinė, tiek pokyčių būklė aukštosiose mokyklose skirtinga. „Vien pasyviai stebėti kai kuriose aukštosiose dar blogėjančią būklę tikrai nenorėtume. Todėl siūlysime atvirą ir argumentais grindžiamą diskusiją, kad pirmiausia būtų kuo geresnis supratimas ir iš to supratimo kuo plačiau būtų sutarta, kad reikalinga vienyti aukštųjų mokyklų pajėgas“, - sakė G. Steponavičius.

Ministro teigimu, premjero sudaryta darbo grupė atliko neblogą darbą parodydama, kaip vystysis situacija per 5-10 metų, jei nebus nieko daroma.

DELFI primena, kad premjero A. Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė Vilniuje ir Kaune siūlo palikti po vieną universitetą. Kiti universitetai integruotųsi į Vilniaus ir Kauno universitetus. Darbo grupė nepriėjo bendros nuomonės, ką daryti su Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, o Mykolo Romerio universitetui dėl jo išskirtinumo siūloma tapti privačiu.

Pagrindiniais pertvarkos tikslais įvardijami du – sudaryti prielaidas Lietuvoje atsirasti universitetui, kuris atitiktų geriausių Europos ir pasaulio universitetų lygį bei patektų į „geriausiųjų klubą“ bei užkirsti kelią prasčiausioje padėtyje atsidūrusių universitetų savaiminei dezintegracijai.

Jungti universitetus verčia ir mažėjantis studentų skaičius. Dėl demografinių tendencijų iki 2020 m. bendras studentų skaičius smuks daugiau nei 40 proc.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų. Didžiausia valstybinių universitetų koncentracija yra Vilniuje ir Kaune. Vilniaus mieste veikia 6 valstybiniai universitetai, pagrindinę veiklą Kaune vykdo 5 valstybiniai universitetai.

Ekspertų pasiūlymus sukritikavo prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė.