Kaip žinoma, Lietuvoje brandinama ir įgyvendinama 5 integruotų mokslo studijų ir verslo centrų, vadinamų mokslo slėniais, idėja. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) juose mato proveržį mokslui bei verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimą.

„Galvoju, kad tai – pagrindinė aukštojo mokslo pertvarkos dalis, nors visi mes kalbame, kad ji nevyksta. Visa kita – studijų įmokos, kiti klausimai – man atrodo mažiau svarbūs“, - sakė G. Kirkilas. Kartu G. Kirkilas pripažino, kad lieka daug neišspręstų problemų, viena jų - turto mainai. Laikinasis premjeras ragino naująją Vyriausybę ir Seimą ryžtingai turtą atiduoti universitetams, kurie esą naudingai ir tvarkingai valdys savo turtą patys.

G. Kirkilas priminė, kad slėnių programai skiriamas dešimtadalis 2007-2013 m. ES paramos lėšų – 2 milijardai litų, nors jų jau dabar nepakanka. Dėl to įsijungti į slėnius reikės prašyti verslo. „Verslas, net baisu pasakyti, mokslui beveik nieko neskiria“, - aiškino G. Kirkilas, pasitelkęs Suomijos bendrovės „Nokia“ indėlio šalies moksle pavyzdį.

G. Kirkilo teigimu, slėnių kūrimas startuoja laiku, mat prasidėjus pasaulinei finansinei krizei pasaulis įžengė į visiškai naują stadiją. Laikinas premjeras sako, kad Lietuvai išsaugojus protus, kūrybiškumą, bus lengviau įveikti krizės iššūkius.

Jungs studijas, mokslą ir verslą

Švietimo ir mokslo viceministrė, Slėnių komisijos pirmininkė Virginija Būdienė aiškino, kad pabaigtas pirmasis slėnių kūrimo etapas. Jie jau patvirtinti Vyriausybės, tad dabar prasidės antrasis – įgyvendinimo - etapas. Tai viceministrė pavadino mokslo švente, nes sumanymas - didžiausias nuo nepriklausomybės laikų mokslo konsolidacijos projektas.

Įgyvendindama projektą, ŠMM atliko geriausių mokslininkų grupių paiešką, taip pat tyrė infrastruktūra aiškindamasi, ką galima sujungti.

Pasak V. Būdienės, reikia siekti, kad mokslo slėniai nesubyrėtų į mažus gabalėlius, užtikrinti jų sinergiją, marketingą, kad apie Lietuvos tikslus išgirstų visas pasaulis.

Švietimo ir mokslo viceministrė aiškino, kad skiriama parama bus investuojama į slėnių, mokslo projektų rėmimą, tyrėjų paramą, prioritetinių mokslo krypčių kūrimą. Dalis lėšų teks slėnių statyboms, infrastruktūrai. Slėnių sėkmė, anot jos, priklausys nuo sugebėjimo įgyvendinti programas. Vilniaus universiteto (VU) rektorius akademikas Benediktas Juodka kalbėjo, kad slėnių kūrimo procesas buvo skausmingas, reikėję malšinti aistras. Pasak jo, slėnių idėja VU rutuliojosi jau seniai, be to, slėnių kūrimo principas Europoje nėra naujas.

„Reikia artinti studijas, mokslą ir verslą. Tos šalys, kurios šiandien turi aukštųjų technologijų, žinių visuomenės proveržį, tai jau daro seniau. Visos mūsų programos idėja – gražus trikampis, kurio kampuose yra studijos, mokslas ir verslas. Tos šalys, kuriose trikampis gražiai sukasi į vieną pusę, o ne tamposi į vieną ir į kitą, ir turi geriausius progresus“, - įsitikinęs VU vadovas.

Anot B. Juodkos, jei bus aukšto lygio studijos, gerai paruošti žmonės eis į mokslą ir į verslą. Kartu jis apgailestavo, kad iš verslo šiandien universitetai ir mokslas gauna labai mažai.

Nuo inžinerijos iki jūros technologijų

DELFI primena, kad Lietuvoje numatyta steigti 5 slėnius. 3 iš jų bus su platesniu mokslo tiriamųjų krypčių spektru. Vilniaus „Saulėtekio“ technologijų slėnis planuoja plėtoti 4 mokslinių tyrimų kryptis: lazerių ir šviesos technologijas; medžiagotyrą ir nanotechnologijas; puslaidininkių fiziką, elektroniką ir organinę elektroniką; civilinę inžineriją.

Vilniuje kuriamas „Santaros“ plėtos 4 kryptis: biotechnologiją ir stambiamolekulines medžiagas; molekulinę mediciną ir biofarmaciją; ekosistemų ir saugios aplinkos tyrimus; modeliavimą, informatiką ir komunikacijų technologijas.

Tiek pat svarbias proveržio kryptis plėtos ir Kaune steigiamas „Santakos“ slėnis: darniąją chemiją; mechatroniką ir susijusias elektronines technologijas; ateities energetiką; informacines ir komunikacines technologijas.

Kiti du slėniai – „Nemuno“ slėnis Kaune ir „Jūrinis“ Klaipėdoje - bus specializuoti. „Nemunas“ plėtos kryptis, susijusias su žemės ūkiu: agrobiotechnologiją, bioeneregtiką ir miškininkystę; maisto technologijas, saugą ir sveikatingumą. „Jūriniame“ slėnyje bus plėtojamos irgi 2 kryptis: jūros aplinka ir jūros technologijos. Šiems specializuotiems slėniams teks mažiau investicijų.

„Tai vieta, kurioje bus sukurta atviros prieigos aukščiausio lygio mokslo tiriamoji infrastruktūra, atitinkamo slėnio mokslo krypties naujausios laboratorijos su pažangiausia moksline įranga, greta kursis mokslo technologijų parkai, verslo inkubatoriai, technologijų perdavimo centrai“, - DELFI yra sakiusi ŠMM sekretorė Lina Domarkienė.

Pasak jos, šių naujų mokslo centrų paslaugomis galės naudotis ne tik mokslininkai, bet ir įvairios institucijos, verslo subjektai. Naujausia laboratorinė įranga bus naudojama studijų procese ir tarptautiniuose projektuose.

Planuojama, kad pirmieji slėniai galėtų pradėti funkcionuoti po 3-4 metų. Parama slėniams bus skiriama iš ES struktūrinių fondų. Už slėnių plėtrą Lietuvoje atsakingos ŠMM ir Ūkio ministerijos. Tiesa, dalis Lietuvos mokslininkų slėnių kūrimo i idėją kritikuoja.