aA
Stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai parodė, kad pusšimčio programų Lietuvai nereikia, o populiariausių programų dešimtukuose išnyra vis tos pačios kryptys. O aukštosios mokyklos, nesurenkančios studentų, skelbia, kad jų stojimo kartelė neaukšta ir tuo bando vilioti abiturientus.
Vilniaus universitetas (Edgaro Kurausko nuotr.)

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė LRT RADIJUI sakė, kad neseniai pasibaigęs pirmasis stojimo į aukštąsias mokyklas etapas įprastai būna didžiausias ir per šį etapą yra sudaroma daugiausia studijų sutarčių.

Didžiulė emigracija – mitas

Pasak ministrės, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius, palyginti su pastaraisiais metais, lieka panašus. Tai, anot J. Petrauskienės, parodo, kad kalbos, esą daug jaunų žmonių, baigusių mokyklas emigruoja, yra mitas.

„Negalima sakyti, kad tai, jog šiemet buvo įvesti aukštesni slenkstiniai reikalavimai stojant į universitetus ir į kolegijas, labai išgąsdino stojančiuosius. Jeigu pernai įveikusių slenkstinius reikalavimus, kurie buvo žemesni, buvo 90 proc., tai šiemet tokių yra 86 proc.“ – sakė ministrė, pridurdama, kad didžioji dalis stojančiųjų rinkosi studijas universitetuose.

J. Petrauskienės teigimu, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą populiariausių specialybių dešimtukas taip pat šiek tiek keičiasi. Pasak jos, anksčiau pirmosiose pozicijose rikiavosi socialiniai mokslai ir medicina, o šiemet populiariausia – Programų sistemų studijų programa.

„Atsiranda ir daugiau techniškųjų specialybių. Tai rodo, kad tam tikri pokyčiai vyksta. Dar viena maža įdomi tendencija tai, kad didėja dalis stojančiųjų, kurie yra baigę aukštąsias mokyklas anksčiau ir įgyja kitą išsilavinimą.

Taip pat atsiranda žmonių, kurie pernai ar užpernai stojo į užsienio aukštąsias mokyklas ir grįžta stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Tai rodo, kad taip, yra nuostabių aukštųjų mokyklų svetur, bet kai kuriose srityse Lietuvos aukštosios mokyklos yra tikrai konkurencingos“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

Jurgita Petrauskienė ir Pranas Žiliukas
Jurgita Petrauskienė ir Pranas Žiliukas
© DELFI / Domantas Pipas

Studijų vietų – per daug

Buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė Nerija Putinaitė kalbėjo, kad viena iš problemų aukštajame moksle yra per didelis studijų vietų skaičius.

„Šiemet buvo padidinta studijų vietų ir antram etapui liko 6 tūkst. vietų, o iš viso valstybės finansuojamų vietų buvo apie 17 tūkst. Ką reiškia, kad liko 6 tūkst. laisvų studijų vietų? Tai reiškia, kad nebuvo norinčių. Tai rodo, kad yra per daug studijų vietų“, – sakė N. Putinaitė, pridurdama, kad dauguma stojančiųjų rinkosi universitetus, nes juose liko 1 tūkst. laisvų vietų, o kolegijose – 5 tūkst.

Pasak jos, kadangi yra tiek daug studijų vietų, žmonės, kurie galėtų ir turėtų studijuoti kolegijose, eina į universitetus, nes slenkstinis balas nėra toks jau didelis. Bet, N. Putinaitės manymu, tai, kad minimalaus stojamojo balo kartelė keliama atsargiai, yra gera strategija.

„Problema yra nedideli studijų krepšeliai. Jeigu norime paruošti kokybiškai ir matome, kad turime resursų, geriausia būtų nedidinant studijų vietų skaičiaus didinti studijų krepšelių finansavimą“, – sakė VU TSPMI docentė.

Nerija Putinaitė
Nerija Putinaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Savo ruožtu ministrė J. Petrauskienė priminė, kad šiemet, planuojant studijų vietas aukštosiose mokyklose, pirmą kartą buvo atsižvelgta į darbo rinkos poreikius.

Trūksta laikančių chemijos ir fizikos egzaminus

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas sakė, kad pokyčiai šių metų stojime į aukštąsias mokyklas nėra labai ryškūs. Pasak jo, po pirmojo stojimų etapo daugiausia laisvų vietų liko informatikos, technologijų ir inžinerijų mokslų programose.

„Matome, kad labai mažai kas renkasi chemijos, fizikos, informacinių technologijų egzaminus bendrojo ugdymo mokyklose. Čia jau sisteminis reikalas ir šioje srityje švietimo sistemoje turėtų būti pokyčiai, nes paprasčiausiai tų, kurie yra lankę tų dalykų egzaminus, skaičius yra ribotas.

Jeigu norime proveržio, didinti tiksliųjų mokslų studijų aprėptį, tiesiog neužteks pretendentų“, – sakė P. Žiliukas.

Pasak jo, tik vienas universitetas – Mykolo Romerio – nesilaiko numatytos minimalaus stojamojo balo kartelės. Taip pat slenkstinio balo nesilaiko kai kurios privačios kolegijos.

Jis kalbėjo, kad antrojo stojimų etapo metu buvo pateikiama kone po tūkstantį stojimo prašymų per valandą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Spartan“ gedimai – tik ledkalnio viršūnė: be šių veiksmų neišgelbės ir naujas lėktuvas (32)

Gėda, absurdas, pinigų švaistymas. Tokie vertinimai ir pašaipos kaip keliauti pasipylė po to, kai...

Svarbus punktas, kurį pamirštama įtraukti į nuomos sutartį: pamiršę galite stipriai pasigailėti (10)

Vilnietis Tomas (vardas pakeistas – DELFI), po kelių mėnesių nuomojame bute susidūrė su...

Švedai šiurpsta: rado schemą, kaip šiukšlėm pripažintos mašinos Lietuvoje grįžta į kelius (200)

Skandinavijos šalyse į automobilius, importuotus iš Lietuvos, žiūrima ypač įtariai, ir ne be...

Žymiam fotografui teko teisintis dėl žodžių apie asocialus: „niekas nepasikeis, kol jiems bus leidžiama daugintis“ (232)

„Niekas nepasikeis, kol tiems asocialams leidžiama daugintis. Jeigu galėčiau pakeisti, tai...

Streiką pradėjo didžiausia Lietuvos mokykla: situacijos įkaitais tapo vaikai (177)

Antradienį neterminuotą streiką pradėjusios didžiausios Lietuvos mokyklos streiko komitetas...

Visame pasaulyje sutriko „Facebook“ ir „Instagram“ veikla (131)

Visame pasaulyje sutriko socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ veikla. Svetainės su...

Kad pavakarieniautų, vienu ypu perka 200 kiaušinių: mūsų gaili, lyg būtume nukankinti tėvai (16)

„Kai turi vieną vaiką, supranti, koks sunkus tavo gyvenimas. Viską sureikšmini, stengiesi, kad...

Klaipėdos žaizda: miestas klesti, bet jaunimas bėga

Klaipėda tuštėja. Iš uostamiesčio bėga jaunimas , ieškantis ateities perspektyvų užsienyje...

Dainininkės Romos Mačiulytės skriaudikas kalės ilgiau: skundas atsisuko prieš nuteistąjį (2)

Žinomos dainininkės Romos Mačiulytės skriaudikas Valerijus Simovičius užlipo ant grėblio....

Skvernelio reitingo paslaptis: surastas priešas ir galandami nauji ginklai (309)

Spalis Lietuvos Vyriausybei buvo tikrai karštas, bet ne dėl to, kad šiemet mūsų šalyje...