aA
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) abiturientams pateiktos lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduotys šiemet ir vėl kursto aistras.
© DELFI / Karolina Pansevič

Mokytojų teigimu, klausimų kelia ne tik temų formuluotės, joms atskleisti parinkti autoriai, bet ir palikti kabliukai, už kurių užkliuvę moksleiviai gero rezultato tikėtis neturėtų.

Svarstė apie ramybę ir kilmę

DELFI primena, kad tiek valstybiniame, tiek mokykliniame brandos egzamine kandidatai turėjo atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį.

Samprotavimo rašinį valstybinio egzamino metu buvo siūloma rašyti tema „Kas žmogui teikia ramybę?“ (nurodomi tokie autoriai: Antanas Baranauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Aistis) arba „Kodėl žmogui svarbi jo kilmė?“ (nurodomi tokie autoriai: Jonas Radvanas, Česlovas Milošas, Šatrijos Ragana).

Literatūrinį rašinį buvo galima rašyti tema „Požiūris į visuomenės paribio žmogų lietuvių literatūroje“ (autoriai – Jonas Biliūnas, Jurgis Savickis, Marcelijus Martinaitis) arba „Vilnius lietuvių literatūroje“ (autoriai – Judita Vaičiūnaitė, Maironis, Jurgis Kunčinas).

Savo ruožtu mokykliniame egzamine abiturientams buvo siūloma samprotavimo rašinius rašyti temomis – „Ką reiškia būti pilietiškam?“ (Jonas Radvanas, Mikalojus Daukša, Vincas Kudirka) arba „Kaip žmogus keičia savo gyvenamąją aplinką?“ (Antanas Baranauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Marius Katiliškis), literatūrinius – „Tėvo ir vaiko ryšys lietuvių literatūroje“ (Jonas Biliūnas, Jurgis Savickis, Antanas Škėma) arba „Prūsijos lietuvninkų bendruomenė lietuvių literatūroje“ (Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis, Justinas Marcinkevičius).

Tema – be problemos, autoriai „dubliavosi“

Lietuvių kalbos mokytojos ekspertės Reginos Dilienės teigimu, dalis moksleivių galėjo suklysti nagrinėdami dar pirmąją samprotavimo temą – „Kas žmogui teikia ramybę?“.

„Ši tema yra neprobleminė, tad mokinys pats turėjo temoje formuluoti problemą, žinoma, jei nori aukšto įvertinimo. Samprotavimas be problemos paprastai vertinamas skiriant labai mažą balą už turinį. Ar mokiniai tai žino? Sudėtingas klausimas, nes tam reikia labai gerai išnagrinėti vertinimo normas, o tai ne visi mokytojai daro“, – pastebėjo ji.

Užkliuvo pašnekovei ir prie šios temos priskirti autoriai.

„Sutinku, kad A. Baranauskas čia idealiai tinka, tačiau ar tikrai J. Tumas-Vaižgantas „Dėdėse ir dėdienėse“ rašė apie ramybę? Truputį pritempus, gal, nes iš tikrųjų ne ramybės ieškodamas Mykoliukas bėga nuo žmonių, ne ramybės siekdama ir Severiutė dailina savo mergautinį būstą – klėtelę... Jonas Aistis šioje temoje „dubliavo“ A. Baranauską, tad mokiniams galėjo kilti problemų išskiriant skirtingus temos aspektus, juolab kad į temą, jei nori ne minimalaus, o aukšto įvertinimo, reikia pažvelgti pro skirtingus „akinius“ – istoriko, psichologo, sociologo, filosofo ar pan.“, – įžvalgomis dalijosi ji

Regina Dilienė
Regina Dilienė
© Asmeninis archyvas

Klaidą daro sąmoningai?

Anot R. Dilienės, keistas NEC pasirinkimas ir nurodyti Česlovą Milošą kaip autorių, kurį galima pasirinkti samprotaujant tema „Kodėl žmogui svarbi jo kilmė?“.

„Antrojoje temoje tarp autorių – ir „lietuvis“ Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas, nors programoje sakoma, kad autoriai bus iš lietuvių (ne Lietuvos) literatūros. NEC gal tik vienais metais apsiėjo be šios sąmoningai jų daromos klaidos (nusilenkimas Lietuvos lenkams), tad savo silpnesniems mokiniams sakiau labai gerai išmokti M. K. Sarbievijų, Adomą Mickevičių ir Česlovą Milošą – bent vienas iš jų tikrai bus. Ir buvo“, – sakė mokytoja.

Tiesa, pedagogės teigimu, jei samprotavimo temas šįmet galima būtų pavadinti įdomiomis, tai literatūriniam rašiniui skirtos tiesiog nemaloniai nustebino.

Įžvelgia, kur vertintojai vargs

„Apie kokias lygias galimybes sostinės ir kitų miestų mokiniams kalbame, nurodydami parašyti rašinį apie Vilnių lietuvių literatūroje? Be to, dar ir autoriai atsitiktiniai – nors veiksmo vieta Vilnius, bet nei tema, nei problema tas Vilnius nėra nei J. Vaičiūnaitės poezijoje, nei J. Kunčino „Tūloje“, o Maironio eilėraštis apskritai išreiškia romantikų nuostatas, o ne Vilnių apdainuoja“, – tikino R. Dilienė.

Kita tema – „Požiūris į visuomenės paribio žmogų lietuvių literatūroje“, pripažino ji, visus pritrenkė nauju terminu „paribio žmonės“.

„Jei dar J. Biliūno „Ubagą“ galima interpretuoti kaip požiūrį į paribio žmogų rodantį kūrinį, tai J. Savickio „Vagis“ vaizduoja jau ne paribio, o užribio žmogų! Bet daugiausia problemų čia kels Marcelijaus Martinaičio eilėraščių ir baladžių veikėjai – jie žmonės, kaip reikalaujama temoje, ar ne-žmonės (terminas sudarytas pagal A. J. Greimą): Kukutis tai jau tikrai ne žmogus, bet labiau pasakos veikėją primena ir kvailutė Onulė ar Severiutė iš Užbalių kaimo! Bus vargelio vertintojams!“, – tikino ji.

R. Dilienė pripažino ir pati šiemet išleidžianti abiturientų laidą, tad ruošdama juos egzaminui buvo nusiteikusi, kad korektiškų temų ar autorių nereikėtų tikėtis.

„Džiugu, kad mano mokinių jokiomis temomis neišgąsdinsi – mes ir nesitikėjome korektiškų temų parinkimo ar autorių, kurie atitiktų temą – mokėmės filosofinio požiūrio, o iš kosmoso žvelgiant į aguonos žiedą, nesvarbus pasidaro jos žiedlapių skaičius“, – poetiškai į problemą pažiūrėjo ji.

Įžvelgė nesusipratimą ir net diskriminaciją

Tiesa, mokytoja ekspertė Violeta Žebrauskienė patikino, kad šių metų valstybinio (VBE) ir mokyklinio brandos egzamino (MBE) formuluotės rodo, kad labai naudinga laikytis vidurinio ugdymo programoje prie kiekvienos epochos nurodytų nagrinėjimo aspektų, nes beveik visos užduotys esą atitiko programą.

„Programa nurodo, kad reikia kalbėti apie asmens ir gyvenimo vertės iškėlimą, laisvės, tėvynės meilės ir tiesos vertybes, apie etninę ir politinę tautos sampratą, apie tautos ir valstybės kilmės mitus (tinka MBE samprotavimo temai „Ką reiškia būti pilietiškam?“; VBE temai „Kodėl žmogui svarbi jo kilmė?“), apie naujo pasaulio kūrimą, vertybes (tinka MBE „Kaip žmogus keičia savo gyvenamąją aplinką?“ ir VBE „Kas žmogui teikia ramybę?“).

Bet VBE literatūrinis rašinys „Vilnius lietuvių literatūroje“ – nesusipratimas, diskriminacija: programa nurodo tik miesto temą!“, – įžvelgė mokytoja.

Stebina autorių pasirinkimas: reikėjo „pritempti“

Jos teigimu, kalbant apie tai, verta apžvelgti ir parinktų autorių tinkamumą šiai temai nagrinėti.

„Žinoma, bus teigiančių, kad J. Vaičiūnaitė, laikoma miesto poete, yra Vilniaus miesto poetė, bet norint galima pritempti visus autorius bet kokiai temai“, – pastebėjo V. Žebrauskienė.

Keista jai taip pat ir tai, kad renkantis samprotauti tema „Kas žmogui teikia ramybę“, NEC atstovų buvo siūlomas vienas ir tas pats nagrinėjimo aspektas – gamta.

„A. Baranauską „dubliuoja“ J. Aistis, o J. Tumo-Vaižganto Mykoliukas ir Severiutė – „stiprios gamtos stiprūs padarai“, – mintimis, kas galėjo mokiniams pakišti koją, dalinosi pedagogė.

Įžvelgė NEC gudrybę: tarsi specialiai, kad abiturientai suklystų

Anot V. Žebrauskienės, kasmet kliūva ir temų formuluotės. Ji taip pat sutiko, kad tema – „Kas žmogui teikia ramybę“ yra neprobleminė. Tokia pati esą ir tema „Ką reiškia būti pilietiškam?“.

„Tarsi specialiai, kad abiturientai suklystų, jeigu pamirš, kad vertinimo instrukcijoje yra aspektas – „Temos ir Problemos supratimas“.

Be to, literatūrinio rašinio „Požiūris į visuomenės paribio žmogų lietuvių literatūroje“ formuluotė irgi yra labai komplikuota. Mes mokome labai atidžiai išsiaiškinti raktinius žodžius. Ką reiškia „paribio žmogus“? Ar „užribio“ – tai toks pat žmogus? J. Biliūno vagis, ubagas – tai paribio ar užribio žmonės? J. Savickio vagis? O jau M. Martinaičio, pavyzdžiui, Kukutis, – kas tai yra? Problema, bet užduočių rengėjai į tokius mokytojų priekaištus reaguoja vienareikšmiškai – neišmano tik mokytojai. Tokia tendencija“, – sakė mokytoja.

Mokytoja: kuo mokinys mažiau mokėjo, tuo jam lengvesnis egzaminas buvo

Pedagogės teigimu, jeigu palygintume VBE ir MBE užduotis, tai drąsiai galime teigti, kad MBE užduotys šįmet buvo labai sudėtingos, ypač literatūrinio rašinio.

„Vargu, ar daug mokinių rašė apie „Tėvo ir vaiko ryšį lietuvių literatūroje“ (Biliūnas?) ar „Prūsijos lietuvninkų bendruomenę lietuvių literatūroje“. Žinodami, kad MBE renkasi patys silpniausi mokiniai, mes tarsi siunčiame žinią – rinkitės VBE!“, – pastebėjo pašnekovė.

Tiesa, pasak V. Žebrauskienės, abiturientų nuomone, egzaminas nebuvo sunkus, nes „ramybė valdė“.

„Kuo mokinys mažiau mokėjo, tuo jam lengvesnis egzaminas buvo. Taip jau yra. Stipriems mokiniams problemų kėlė sąvokos ir autoriai“, – sakė ji.

Rezultatai – liepos 3 dieną

Žadama, kad lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatai bus paskelbti liepos 3, mokyklinio – birželio 16 dieną.

Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, kandidatas turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų surinkti taškų. Mokyklinio brandos egzamino įvertinimas – balas – parašomas pagal taškų ir balų atitikties lentelę, kurią įsakymu tvirtins Nacionalinio egzaminų centro direktorius po 9 darbo dienų, skirtų kandidatų rašinių vertinimui.

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikyti registravosi 18 759, mokyklinį – 12 643 kandidatai. Jis buvo vykdomas 179 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose.

Mokiniai, kviečiame papasakoti – kaip sekėsi egzaminas? Kokią rašinio temą pasirinkote? Ar sudėtinga buvo parašyti rašinį? Kas jus labiausiai nustebino, pasirodė sunkiausia? O gal tikitės gauti aukštą balą? Pasidalinkite, kokio rezultato laukiate. Savo nuomones galite siųsti el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Egzaminas“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Visoje Lietuvoje fiksuojamas didelis pavojus: rekomenduojama nebūti lauke, gresia rimtas gaisras (155)

Trečiadienio ryte Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai pranešus, kad Lietuvos link iš...

Užkalnis. Prailginkim darbo savaitę iki šešių dienų (385)

Kaip jums toks pasiūlymas? Ir atostogos tegul būna dvi savaites per metus. Nes ilsimės, šiaip jau,...

Dėl Sutkaus spaudžiamas Karoblis: buvo daromi įvairūs bandymai, bet užimta gynybinė pozicija (51)

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis tikina, kad jis nuo pat pradžių yra užsiėmęs...

Putinas ilgai nedelsė: pasirašė įsaką dėl pasų Donbaso gyventojams papildyta 16.18 (931)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl supaprastintos pilietybės...

Baras „Hooters“ Vilniuje tyliai užvėrė duris – nepasiteisino idėja (97)

Prieš beveik dvejus metus Vilniuje atidarytas visame pasaulyje didžiakrūtėmis padavėjomis...

Atvėrė duris: kaip atrodo prabangių butų Vilniaus centre interjeras (6)

Kuriant kokybišką ir prabangų interjerą svarbu ne tik tinkamai pasirinkti spalvas, medžiagas ir...

Gyvai / Bandymas sustabdyti smukimą: „Rytas“ – „Pieno žvaigždės“ (6)

Trečiadienį vienintelėse Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) rungtynėse akis į akį stoja dvi ne...

Veidų atpažinimo įranga „apsipažino“: studentas padavė į teismą „Apple“ (5)

Studentas iš Niujorko pateikė 1 mlrd. JAV dolerių vertės ieškinį JAV korporacijai „Apple...

Burnoje tirpstantis malonumas: tešloje keptas kamamberas su mandarinų džemu (1)

Vienas iš tų super greitų receptų, nereikalaujančių daug pastangų, bet skinančių laurus....