Mažylio besilaukianti Renata savo ruožtu aiškino pasigendanti informacijos ir paaiškinimų, kokias išmokas gaus gimus vaikeliui. Mergina sako paskambinusi pasiteirauti į „Sodrą“ apie būsimas motinystės pašalpas išėjus vaiko priežiūros atostogų, tačiau atsakymo nesulaukusi.

„Aš paklausiau paprastai, kokią sumą aš gausiu, išėjusi motinystės atostogų, jeigu mano atlyginimas toks ir toks, dirbu pagal darbo sutartį ir panašiai. Tiesiog žmonės nori planuotis savo gyvenimą. Žinau, kad yra maksimali pašalpos riba, bet norėjau sužinoti bent apytikslę sumą. Man, žinoma, pradėjo viską aiškinti įstatymų terminais, bet taip ir nepasakė, kiek gausiu. Pasakė tik tiek, kad sužinosiu, kai gausiu pirmą pašalpą“, - pasakojo Renata.

DELFI nutarė pasidomėti, kaip vaikų besilaukiančios ar planuojančios susilaukti moterys galėtų sužinoti apie būsimų motinystės pašalpų dydžius, ką būsimoms mamoms ir tėčiams derėtų žinoti mažyliui dar negimus.

Mamoms – pirma pinigai, paskui vaikas, tėčiams – atvirkščiai

Kūdikio besilaukiančios mamos turi teisę į apmokamas nėštumo ir gimdymo atostogas, kurios paprastai prasideda suėjus 30 nėštumo savaičių. Motinystės pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas, tačiau jeigu gimdymas komplikuotas arba jei gimsta daugiau nei vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų.

Jeigu moteris nepasinaudojo teise į tokias atostogas suėjus 30 nėštumo savaičių iki gimdymo datos, motinystės pašalpa mokama už 56 dienas. Komplikuoto gimdymo atveju nepasinaudojus tokiomis atostogomis pašalpa išmokama už 70 dienų.

Motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogas išmokama visa iš karto atostogų pradžioje. Tokia tvarka motyvuojama siekiu sudaryti sąlygas mamoms pasiruošti būsimai motinystei.

Tuo tarpu tėčiai, kurie pirmą mėnesį po gimdymo padeda mamoms prižiūrėti vaikelį, savosios tėvystės pašalpos sulaukia pasibaigus tėvystės atostogų laikui, nes iš anksto nėra tiksliai žinoma, ar naujai iškeptas tėvelis pasinaudos visomis tėvystės atostogomis.

„Toks mokėjimo būdas pasirinktas siekiant išvengti permokų grąžinimo, nes iš anksto nėra žinoma, ar vaiko tėvas pasinaudos visomis tėvystės atostogomis“, - teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Reikia žinoti, kiek norėsis būti su mažyliu

Gimus kūdikiui mama arba tėtis gali išeiti vaiko priežiūros atostogų, kurios gali trukti nuo vienų iki trejų metų, tik tretieji mažylio priežiūros metai visiškai neapmokami.

Pasirinkus galimybę su vaikeliu namie pabūti vienus metus, motinystės pašalpa siekia 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Nusprendus, kad geriau su mažyliu namie pasilikti dvejus metus – pirmaisiais metais mokamas 70 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio suma, antraisiais – 40 proc.

Tačiau mamos ir tėčiai turi iš karto nutarti, kiek laiko norės pasilikti su mažyliu. Tad jeigu šeima nutarė, jog mama ar tėtis vaiką prižiūrės vienus ar dvejus metus, vėliau šis sprendimas formaliai negalės būti keičiamas.

Skirtumas tik tas, kad nusprendus kūdikį prižiūrėti vienus metus, vėliau galima likti su vaiku ir antraisiais, bet jie bus neapmokami.

Pasirinkus likti su mažyliu dvejus metus, bet po metų nutarus lėkti į darbą, keisti motinystės pašalpų mokėjimo tvarkos negalima, bet galima antraisiais metais gauti 40 proc. dydžio pašalpą ir kartu dirbti.

Apskritai vaiką namuose galima prižiūrėti ir iki trejų metų, tik tretieji metai nėra apmokami jokiais atvejais – tiesiog trejus metus mamai arba tėčiui turi būti saugoma darbo vieta.

Pašalpa gali svyruoti nuo 496 Lt iki 4761 Lt per mėnesį

Pasiteiravus apie motinystės ir tėvystės išmokų dydžius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad teisės aktuose yra nustatytos ne tik pašalų „lubos“, bet ir „grindys“.

Tai taikoma pašalpoms, kurios mokamos mamytėms už nėštumą ir gimdymą, tėčiams – už vieno mėnesio mažylio priežiūrą jam gimus, taip pat mamoms ir tėčiams, kurie nusprendžia eiti vaiko priežiūros atostogų ilgiau.

Pavyzdžiui, apskaičiuota pašalpa negali būti mažesnė nei 496 litai per mėnesį iki mokesčių. Reikia žinoti, kad pašalpos apmokestinamos gyventojų pajamų ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčiu, tad „ į rankas“ gaunama suma vis tiek būna mažesnė.

Tačiau mokesčiai nuskaičiuojami pritaikius neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kuris prasideda nuo 470 litų: pašalpai augant, neapmokestinama minimumas mažėja, vadinasi, kuo didesnė pašalpa, tuo didėja mokesčių atskaitymas.

Didžiausias įmanomas pašalpos dydis gali siekti 4761 litą per mėnesį, tačiau šiuo atveju suma irgi pateikiama neatskaičius mokesčių.

Išeinant vaiko priežiūros atostogų vienus metus, maksimalus pašalpos dydis sieks minėtą 4761 lito ribą iki mokesčių.

Nusprendus su mažyliu namuose likti dvejus metus, pirmaisiais metais pašalpos maksimumas sieks 3333 litus, neatskaičius mokesčių, o antraisiais metais – 1904 litų, tačiau irgi iki mokesčių.

Minimali Maksimali 100 proc. Maksimali 70 proc. Maksimali 40 proc.
496,00 Lt 4.761,60 Lt 3.333,12 Lt 1.904,64 Lt

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad būsimos mamos ir tėčiai preliminarias išmokas gali apskaičiuoti elektroninėje „Sodros“ gyventojų aptarnavimo sistemoje EGAS, gavę informaciją apie savo draudžiamąsias pajamas.

Reikia žinoti, kad draudžiamosios pajamos yra tokios pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos.

Tačiau „Sodros“ atstovas spaudai Martynas Žilionis DELFI informavo, kad EGAS sistemoje prognozė apie galimą pašalpų dydį ateityje įmanoma tik pagal esamus duomenis, todėl informacija gali būti netiksli.

„Jeigu kas nors susiformuotų tokią suvestinę ir su ja prašytų pašalpos, tarkime, tik po kelių mėnesių, suvestinė galėtų būti visiškai netiksli, nes teoriškai gali pasikeisti daug aplinkybių, nuo kurių priklausytų išmokos dydis (pasikeistų jos atlyginimas, stažas ir panašiai). Todėl kad būtų išvengta nesusipratimų, būsimas išmokos dydis skaičiuojamas tik priimant patį sprendimą skirti išmoką“, - teigė M. Žilionis.