aA
Pasirašyti peticiją, kreipimąsi, dalyvauti mitinguose ar teisėtai protestuoti prieš valdžios sprendimus – tai piliečių galia ir bet kurios demokratijos gyvybės garantija. Ar tai, kad Lietuvoje protestuojama retai, leidžia sakyti, kad demokratijai iškilo pavojus? - pranešime spaudai klausia festivalio „Būtent!" rengėjai.
© DELFI / Domantas Pipas

Šiais metais vyko (tik) kelios ryškesnės protesto akcijos. Tai du Lietuvos medikų sąjūdžio mitingai, kurių rezultatas – paskatintos intensyvesnės kalbos apie medikų algų kėlimą aukščiausiu politikų lygmeniu. Sausio mėnesį taip pat nuvilnijo šešis tūkstančius žmonių prie Seimo surinkusi protesto akcija „Mes kaltinam" dėl valdžios neveiksnumo. Šio išreikšto pilietinio nepasitenkinimo rezultatas – Seimo nario priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio atsistatydinimas. Tačiau tokios pilietinės akcijos vis dar labiau išimtis nei taisyklė. Tai kodėl Lietuvoje taip retai protestuojama?

Nereikalauja didesnės atskaitomybės

Protesto akcijas Lietuvos gyventojai suvokia kaip kraštutinę priemonę. Protestuoti jie imtųsi nebent labai stipriai pablogėjus sąlygoms. Juk iš tikro prisiminus metų pradžioje organizuotą mitingą prie Seimo tūkstantinę minią subūrė piliečiams nepateisinamas elgesys, kuomet buvo nuspręsta, kad Seimo narys, sulaužęs priesaiką, gali dirbti toliau. Mitingo dalyviai taip pat reikalavo pirmalaikių rinkimų. Tačiau, kodėl nepasiekus visų mitingo metu keliamų tikslų, nepasitenkinimo daugiau nekilo? Dažnai aiškinama, kad visuomenėje, kurioje gyventojai, nepatenkinti valdžios veikla, nusivylę politikais dėl jų korumpuotumo, kompetencijos priimant svarbius sprendimus stokos, nėra pasiryžę reikalauti didesnės atskaitomybės, o tai savo ruožtu stabdo demokratizacijos procesus šalyje.

„Nepaisant XIX a. sukilimų ir Nepriklausomybės kovų patirties moderni lietuvių politinė tauta neturi daug sėkmingos patirties ginti ir įtvirtinti savo demokratines teises. Autokratinė kultūra vis dar tvaresnė už demokratinę", – samprotauja Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) dėstytojas Algis Davidavičius. Vyrauja kolektyvinės baimės, susijusios tiek su istorine patirtimi, tiek su kaimynės Rusijos agresyvėjančiu autokratizmu, tiek su bendru, pirmiausia ekonominio gyvenimo nesaugumu. Pirmenybė yra teikiama ekonominį saugumą užtikrinančioms sąlygoms, o ne saviraiškos ir dalyvavimo vertybėmis, kaip yra Vakarų valstybėse.

Prisiminkime, kokią masinę protestų bangą Lietuvoje sukėlė prasidėjusios viešojoje erdvėje kalbos apie skalūnų dujų ieškojimą Lietuvoje arba dėl planų statyti Visagino atominės elektrinės. Ar tik saugumo klausimai gali sutelkti visuomenę protestams?

Įpročio protestuoti dar nėra

Pavienės pilietinės akcijos įvyksta, tačiau įpročio išeiti į gatves piliečiai dar tikrai neturi. „Kuo labiau ekonomiškai silpnesni piliečiai kels ekonominio teisingumo ir demokratinio gerovės perskirstymo klausimus – kaip tą daro piliečiai visose „senosios Europos" šalyse – tol įvairūs skandalingi protestai, tokie kaip Garliavos atvejis arba trivialūs kaip „kalafiorų revoliucija" nelabai ką reikš mūsų demokratijos gilinimui", – samprotauja A. Davidavičius.

Žmonių pasyvumas kyla ir iš nusivylimo esama politine situacija bei netikėjimu, kad protestas gali būti efektyvi priemonė paveikti valdžios sprendimus. Galbūt piliečių dalyvavimui įvairiuose protestuose gali turėti įtakos aktyvus dalyvavimas nevyriausybinėse organizacijose? O gal pilietinis ugdymas? Galbūt. Tačiau akivaizdu, kad visuomenėje plinta politinis susvetimėjimas – nepasitikėjimas pačių rinktomis valdžios institucijomis tapo norma. Tai lemia, kad piliečiai labiau renkasi valdžios keiksnojimą, užuot ryžęsi kažką daryti: mažėja politinis dalyvavimas, auga viešai deklaruojama politinė apatija.

Diskusijų festivalyje „Būtent!" bus klausiama – „Pilietinis protestas: kodėl suklumpama, kai reikia keltis?". Diskusijoje dalyvaus prof. dr. Ainė Ramonaitė, Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas, VDU lektorius Algis Davidavičius ir žurnalistė Rita Miliūtė. Moderuojant prof. dr. Justinui Žilinskui diskusijos dalyviai aptars įvairius pilietiškumo raiškos ir efektyvumo būdus šiuolaikinėje Lietuvoje. Festivalis „Būtent!" vyks rugsėjo 7–8 dienomis

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dramų šeimose grimasos: prestižiniame sostinės rajone praskeltos galvos, kraujas ir be galo išsigandęs aštuonmetis (336)

Į iškvietimus vykstanti vaiko teisių apsaugos specialistė su DELFI sutiko pasidalinti istorijomis,...

Klientai perrašo taisykles: ką daryti įmonėms, kurioms kilo didelė grėsmė (28)

Gyvename kliento amžiuje, kai jie perrašo verslo taisykles ir verčia įmones nuolat sukti galvą,...

Apie gimdymą be rožinių akinių: pasakė, ko moterys bijo labiausiai (6)

Ar įmanoma pasiruošti gimdymui ir numatyti visus įmanomus variantus? O pasiruošti jiems? Klausytis...

Prabilo dramatiškai iš Šiaurės Korėjos pabėgęs karys, jis – generolo sūnus (22)

Šiaurės Korėjos karys, kuris pernai lydimas kulkų pabėgo į Pietų Korėją , yra generolo...

Žiemos ar vasaros laikas: kurį pasirinks Lietuva? (358)

Sveikatos apsaugos ir švietimo ekspertai sutaria, kad praktikos sukioti laiką kiekvieną pavasarį...

Lietuvių pamėgtoje saloje – galinga stichija: bangos tiesiog nušlavė apartamentų balkonus (43)

Gavus pranešimų apie smarkią audrą, dėl saugumo evakuotos kelios dešimtys lietuvių pamėgtos...

Naujas turistinis maršrutas Mažojoje Lietuvoje: šis kraštas nuo seno viliojo skanaus maisto gerbėjus (1)

Tilžės sūris, vofeliai, kafija – tai tik keli Mažosios Lietuvos skanėstai, apie kuriuos...

Kraupios avarijos šokiruota 17-metės komanda piešė baisiausią scenarijų: merginą saugojo angelai (31)

„Formulės 3“ lenktynėse Makao trasoje 276 km/val. greičiu į fotografų bokštelį...

Mano penktokas informuotas, kad mokytojų atlyginimai maži ir valdžia juos skriaudžia. Ar čia normalu? (12)

Esu penktoko, kurio mokykla streikuoja jau visą savaitę, mama. Kadangi aš nuoširdžiai rūpinuosi...

Trintos daržovių sriubos: ir sveika, ir sotu 3 receptai (2)

Atvėsus orams, vis dažniau norisi pasilepinti karštais, tačiau nesudėtingais patiekalais. Tam...