aA
Pasirašyti peticiją, kreipimąsi, dalyvauti mitinguose ar teisėtai protestuoti prieš valdžios sprendimus – tai piliečių galia ir bet kurios demokratijos gyvybės garantija. Ar tai, kad Lietuvoje protestuojama retai, leidžia sakyti, kad demokratijai iškilo pavojus? - pranešime spaudai klausia festivalio „Būtent!" rengėjai.
Kodėl lietuviai neprotestuoja?
© DELFI / Domantas Pipas

Šiais metais vyko (tik) kelios ryškesnės protesto akcijos. Tai du Lietuvos medikų sąjūdžio mitingai, kurių rezultatas – paskatintos intensyvesnės kalbos apie medikų algų kėlimą aukščiausiu politikų lygmeniu. Sausio mėnesį taip pat nuvilnijo šešis tūkstančius žmonių prie Seimo surinkusi protesto akcija „Mes kaltinam" dėl valdžios neveiksnumo. Šio išreikšto pilietinio nepasitenkinimo rezultatas – Seimo nario priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio atsistatydinimas. Tačiau tokios pilietinės akcijos vis dar labiau išimtis nei taisyklė. Tai kodėl Lietuvoje taip retai protestuojama?

Nereikalauja didesnės atskaitomybės

Protesto akcijas Lietuvos gyventojai suvokia kaip kraštutinę priemonę. Protestuoti jie imtųsi nebent labai stipriai pablogėjus sąlygoms. Juk iš tikro prisiminus metų pradžioje organizuotą mitingą prie Seimo tūkstantinę minią subūrė piliečiams nepateisinamas elgesys, kuomet buvo nuspręsta, kad Seimo narys, sulaužęs priesaiką, gali dirbti toliau. Mitingo dalyviai taip pat reikalavo pirmalaikių rinkimų. Tačiau, kodėl nepasiekus visų mitingo metu keliamų tikslų, nepasitenkinimo daugiau nekilo? Dažnai aiškinama, kad visuomenėje, kurioje gyventojai, nepatenkinti valdžios veikla, nusivylę politikais dėl jų korumpuotumo, kompetencijos priimant svarbius sprendimus stokos, nėra pasiryžę reikalauti didesnės atskaitomybės, o tai savo ruožtu stabdo demokratizacijos procesus šalyje.

„Nepaisant XIX a. sukilimų ir Nepriklausomybės kovų patirties moderni lietuvių politinė tauta neturi daug sėkmingos patirties ginti ir įtvirtinti savo demokratines teises. Autokratinė kultūra vis dar tvaresnė už demokratinę", – samprotauja Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) dėstytojas Algis Davidavičius. Vyrauja kolektyvinės baimės, susijusios tiek su istorine patirtimi, tiek su kaimynės Rusijos agresyvėjančiu autokratizmu, tiek su bendru, pirmiausia ekonominio gyvenimo nesaugumu. Pirmenybė yra teikiama ekonominį saugumą užtikrinančioms sąlygoms, o ne saviraiškos ir dalyvavimo vertybėmis, kaip yra Vakarų valstybėse.

Prisiminkime, kokią masinę protestų bangą Lietuvoje sukėlė prasidėjusios viešojoje erdvėje kalbos apie skalūnų dujų ieškojimą Lietuvoje arba dėl planų statyti Visagino atominės elektrinės. Ar tik saugumo klausimai gali sutelkti visuomenę protestams?

Įpročio protestuoti dar nėra

Pavienės pilietinės akcijos įvyksta, tačiau įpročio išeiti į gatves piliečiai dar tikrai neturi. „Kuo labiau ekonomiškai silpnesni piliečiai kels ekonominio teisingumo ir demokratinio gerovės perskirstymo klausimus – kaip tą daro piliečiai visose „senosios Europos" šalyse – tol įvairūs skandalingi protestai, tokie kaip Garliavos atvejis arba trivialūs kaip „kalafiorų revoliucija" nelabai ką reikš mūsų demokratijos gilinimui", – samprotauja A. Davidavičius.

Žmonių pasyvumas kyla ir iš nusivylimo esama politine situacija bei netikėjimu, kad protestas gali būti efektyvi priemonė paveikti valdžios sprendimus. Galbūt piliečių dalyvavimui įvairiuose protestuose gali turėti įtakos aktyvus dalyvavimas nevyriausybinėse organizacijose? O gal pilietinis ugdymas? Galbūt. Tačiau akivaizdu, kad visuomenėje plinta politinis susvetimėjimas – nepasitikėjimas pačių rinktomis valdžios institucijomis tapo norma. Tai lemia, kad piliečiai labiau renkasi valdžios keiksnojimą, užuot ryžęsi kažką daryti: mažėja politinis dalyvavimas, auga viešai deklaruojama politinė apatija.

Diskusijų festivalyje „Būtent!" bus klausiama – „Pilietinis protestas: kodėl suklumpama, kai reikia keltis?". Diskusijoje dalyvaus prof. dr. Ainė Ramonaitė, Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas, VDU lektorius Algis Davidavičius ir žurnalistė Rita Miliūtė. Moderuojant prof. dr. Justinui Žilinskui diskusijos dalyviai aptars įvairius pilietiškumo raiškos ir efektyvumo būdus šiuolaikinėje Lietuvoje. Festivalis „Būtent!" vyks rugsėjo 7–8 dienomis

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pirmųjų metų pakilimai ir klaidos: politinėje erdvėje bręsta didžiausia ateinančių metų intriga (196)

Pirmieji metai po rinkimų daugeliui valdančiųjų partijų lėmė populiarumo praradimus, o štai...

Vilniuje darosi ankšta: per kelerius metus planuojama 8,5 tūkst. naujų būstų, šimtai milijonų investicijų (54)

Sostinėje jau kurį laiką darosi ankšta. Sparčiai mažėja naujų sklypų nekilnojamojo turto (NT)...

„Eikos“ vadovas Dargis apie situaciją būsto rinkoje, konkurencinę aplinką ir naują fenomeną (19)

Metų pradžioje prasitaręs apie nerimą dėl išsibalansavusios nekilnojamojo turto rinką NT...

SAM: išpilamų vakcinų daugėja, tai siejama su dviem priežastimis

Pastaraisiais mėnesiais išpilamų vakcinų nuo koronaviruso kiekiai auga, tai siejama su...

Prezidentas susitiks su mama, kovojančia už LGBTQ teises (175)

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiks su mama, kovojančia už savo vaiko ir kitų...

40 Moranto taškų neišgelbėjo „grizlių“ Los Andžele – „Lakers“ šventė pirmą pergalę

Pirmą pergalę šį NBA sezoną iškovojo „Lakers“ (1-2) krepšininkai. Dviem pralaimėjimais...

Mažos virtuvės įrengimas: interjero dizainerė pataria, kaip joje sutalpinti visus reikalingus prietaisus

Svajojate gaminti skaniausius patiekalus ir negaišti laiko indų plovimui rankomis, bet jūsų...

Valerijus Morozovas, šeimos gydytojas | D+

Cholesterolį įmanoma sumažinti ir be vaistų: gydytojas Morozovas patarė, kaip

Sveiki, sveiki atvykę į gydytojo kabinetą. Kaip sumažinti cholesterolį? Bet be vaistų,...

Tiekimo krizės kurstoma infliacija kelia neišsprendžiamą problemą (7)

Pasaulio ekonomikos išgyvenama tiekimo krizė kursto tokį spartų infliacijos tempą, jog centriniai...

Naktį danguje virš Europos – galingas mėlynos spalvos sprogimas: reiškinį atmosferoje iš kosmoso užfiksavo TKS astronautai (22)

Prancūzų astronautas Thomas Pesquet iš Tarptautinės kosminės stoties ( TKS ) nufotografavo itin...