Pasirašyti peticiją, kreipimąsi, dalyvauti mitinguose ar teisėtai protestuoti prieš valdžios sprendimus – tai piliečių galia ir bet kurios demokratijos gyvybės garantija. Ar tai, kad Lietuvoje protestuojama retai, leidžia sakyti, kad demokratijai iškilo pavojus? - pranešime spaudai klausia festivalio „Būtent!" rengėjai.
© DELFI / Domantas Pipas

Šiais metais vyko (tik) kelios ryškesnės protesto akcijos. Tai du Lietuvos medikų sąjūdžio mitingai, kurių rezultatas – paskatintos intensyvesnės kalbos apie medikų algų kėlimą aukščiausiu politikų lygmeniu. Sausio mėnesį taip pat nuvilnijo šešis tūkstančius žmonių prie Seimo surinkusi protesto akcija „Mes kaltinam" dėl valdžios neveiksnumo. Šio išreikšto pilietinio nepasitenkinimo rezultatas – Seimo nario priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio atsistatydinimas. Tačiau tokios pilietinės akcijos vis dar labiau išimtis nei taisyklė. Tai kodėl Lietuvoje taip retai protestuojama?

Nereikalauja didesnės atskaitomybės

Protesto akcijas Lietuvos gyventojai suvokia kaip kraštutinę priemonę. Protestuoti jie imtųsi nebent labai stipriai pablogėjus sąlygoms. Juk iš tikro prisiminus metų pradžioje organizuotą mitingą prie Seimo tūkstantinę minią subūrė piliečiams nepateisinamas elgesys, kuomet buvo nuspręsta, kad Seimo narys, sulaužęs priesaiką, gali dirbti toliau. Mitingo dalyviai taip pat reikalavo pirmalaikių rinkimų. Tačiau, kodėl nepasiekus visų mitingo metu keliamų tikslų, nepasitenkinimo daugiau nekilo? Dažnai aiškinama, kad visuomenėje, kurioje gyventojai, nepatenkinti valdžios veikla, nusivylę politikais dėl jų korumpuotumo, kompetencijos priimant svarbius sprendimus stokos, nėra pasiryžę reikalauti didesnės atskaitomybės, o tai savo ruožtu stabdo demokratizacijos procesus šalyje.

„Nepaisant XIX a. sukilimų ir Nepriklausomybės kovų patirties moderni lietuvių politinė tauta neturi daug sėkmingos patirties ginti ir įtvirtinti savo demokratines teises. Autokratinė kultūra vis dar tvaresnė už demokratinę", – samprotauja Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) dėstytojas Algis Davidavičius. Vyrauja kolektyvinės baimės, susijusios tiek su istorine patirtimi, tiek su kaimynės Rusijos agresyvėjančiu autokratizmu, tiek su bendru, pirmiausia ekonominio gyvenimo nesaugumu. Pirmenybė yra teikiama ekonominį saugumą užtikrinančioms sąlygoms, o ne saviraiškos ir dalyvavimo vertybėmis, kaip yra Vakarų valstybėse.

Prisiminkime, kokią masinę protestų bangą Lietuvoje sukėlė prasidėjusios viešojoje erdvėje kalbos apie skalūnų dujų ieškojimą Lietuvoje arba dėl planų statyti Visagino atominės elektrinės. Ar tik saugumo klausimai gali sutelkti visuomenę protestams?

Įpročio protestuoti dar nėra

Pavienės pilietinės akcijos įvyksta, tačiau įpročio išeiti į gatves piliečiai dar tikrai neturi. „Kuo labiau ekonomiškai silpnesni piliečiai kels ekonominio teisingumo ir demokratinio gerovės perskirstymo klausimus – kaip tą daro piliečiai visose „senosios Europos" šalyse – tol įvairūs skandalingi protestai, tokie kaip Garliavos atvejis arba trivialūs kaip „kalafiorų revoliucija" nelabai ką reikš mūsų demokratijos gilinimui", – samprotauja A. Davidavičius.

Žmonių pasyvumas kyla ir iš nusivylimo esama politine situacija bei netikėjimu, kad protestas gali būti efektyvi priemonė paveikti valdžios sprendimus. Galbūt piliečių dalyvavimui įvairiuose protestuose gali turėti įtakos aktyvus dalyvavimas nevyriausybinėse organizacijose? O gal pilietinis ugdymas? Galbūt. Tačiau akivaizdu, kad visuomenėje plinta politinis susvetimėjimas – nepasitikėjimas pačių rinktomis valdžios institucijomis tapo norma. Tai lemia, kad piliečiai labiau renkasi valdžios keiksnojimą, užuot ryžęsi kažką daryti: mažėja politinis dalyvavimas, auga viešai deklaruojama politinė apatija.

Diskusijų festivalyje „Būtent!" bus klausiama – „Pilietinis protestas: kodėl suklumpama, kai reikia keltis?". Diskusijoje dalyvaus prof. dr. Ainė Ramonaitė, Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas, VDU lektorius Algis Davidavičius ir žurnalistė Rita Miliūtė. Moderuojant prof. dr. Justinui Žilinskui diskusijos dalyviai aptars įvairius pilietiškumo raiškos ir efektyvumo būdus šiuolaikinėje Lietuvoje. Festivalis „Būtent!" vyks rugsėjo 7–8 dienomis

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vieta, kuri privers pakeisti nuomonę apie Palangą ir pasijusti visiškai kitaip

Palangoje , J. Basanavičiaus gatvėje, vietoj gyventojams galvos skausmą kėlusių karuselių tuos...

Užkalnis liko alkanas (30)

Vienas dalykas, kurio Lietuvai (ir Europai) reikia mokytis iš Amerikos, tai didelės porcijos...

Duris į NBA užkulisius pravėręs Motiejūnas: „Rockets“ šiemet žengė didelį žingsnį atgal (26)

Penki sezonai, 248 rungtynės ir 1826 pelnyti taškai. Tokiais pasiekimais per savo NBA karjerą...

Agnė Jagelavičiūtė su vyru pakrikštijo savo sūnų: krikštatėviu tapo Kęstas Rimdžius (15)

Šiandien, liepos 22 d., stilistei Agnei Jagelavičiūtei ir jos vyrui, verslininkui Mantui Volkui...

Rusų žurnalistas: dideliame regione Europoje – Putino pralaimėjimas (129)

Rusija pralaimėjo kovą dėl įtakingumo Balkanuose – devynios iš 12 valstybių (ir Kosovas ,...

Neįtikėtinas įžūlumas Vilniuje: apiplėšta gyvūnų prieglauda, išvaikyti gyvūnai

Feisbuke išplito neįtikėtina istorija. Savaitgalį Vilniuje buvo apiplėšta gyvūnų...

Vieno emigranto istorija, arba kai visi keliai veda į Lietuvą (95)

Emigrantai pagaliau grįžta namo ir ne tuščiomis rankomis – užsienyje įgytos patirtys ir...

Varėnos rajone aidėjo šūviai: vyriškis kėsinosi į brolio ir jo žmonos gyvybes (15)

Policijos departamentas informavo, kad Varėnos rajone aidėjo šūviai . Vyriškis kelis kartus...

Reforma renka iš tėvų vaikus (259)

Pertvarkius vaiko teisių apsaugos sistemą Lietuvoje, per reformos pirmąsias dešimt dienų iš...

Lietuvių kilmės politikas Kolumbijos Kongrese kolegas auklėjo apnuogindamas užpakalį (7)

Lietuvių kilmės garsus Kolumbijos politikas Antanas Mockus penktadienį Kongrese kolegas paauklėti...