Prieš kelias dienas su Vilniumi teko atsisveikinti keliems užsieniečiams, kurie atvyko studijuoti į Muzikos ir teatro akademiją. Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė pripažino, kad šis atvejis galėjo smarkiai sugadinti Lietuvos universitetų įvaizdį studijuoti mūsų šalyje norinčių užsieniečių akyse.
Akademijos vadovybė neslėpė, kad dėl užsieniečių deportacijos iš dalies kalta nepatyrusi darbuotoja, kuri turėjo atsakingiau tvarkyti vizas ir kitus dokumentus. Jai buvo pavesta tarpininkauti su migracijos tarnybomis, tačiau vizos ir leidimai gyventi Lietuvoje užsieniečiams taip ir nebuvo pratęsti.
Reikia specialistų
Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedroje, kur renkamas tarptautinis teatro režisierių kursas, nuo 2000-ųjų studijavo kelios dešimtys užsieniečių. Ir nors šiemet buvo padaryta pertrauka, nes reikėjo pakeisti studijų programą, jau kitais akademiniais metais universitete studijuos ne tik švedai ir afrikiečiai, bet ir Šri Lankos piliečiai.
Pasak katedros vedėjos Danutės Vaigauskaitės, dėl pastarųjų kilo daugiausiai problemų – ruošti dokumentus jų atvykimui universiteto Tarptautinių ryšių skyriaus darbuotojai ir patyrusi Režisūros katedros administratorė pradėjo dar prieš pusmetį.
„Aš ir pati palaikau ryšį su ambasadomis, rūpinuosi, kad visi dokumentai būtų sutvarkyti dar prieš studentams atvykstant. Tai – nelengvas darbas, todėl kiekviena aukštoji mokykla, priimanti studentus iš užsienio, privalo turėti kvalifikuotus specialistus, kurie žinotų visas teisines subtilybes“, - pasakojo ji.
Pernai Menų fakultete mokėsi kanadiečiai ir norvegai, užpernai – net Ugandos ir Zimbabvės piliečiai.
Užsieniečių daugės
Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos direktoriaus pavaduotoja strategijai ir plėtrai Gabija Mikalauskienė dienraščiui sakė, kad pernai čia mokėsi vienas italas, po dvi rumunes ir lenkes. Šiemet studijuoti į Lietuvą atvyko keturi portugalai bei vienuolika studentų iš Indijos ir Nepalo.
„Indams ir nepaliečiams gavome leidimus metus gyventi Lietuvoje, netrukus juos pratęsime dar metams. Kai tvarkome dokumentus ne Europos Sąjungos piliečiams, procedūra užtrunka net iki pusės metų“, - aiškino ji.
Direktoriaus pavaduotoja pripažino, kad tvarkyti studentų vizas ir leidimus ilgesnį laiką apsistoti Lietuvoje turi pačios aukštosios mokyklos, o ne studentai.
„Esame už tai atsakingi. Nors yra nemažai teisinių niuansų, privalome viską išmanyti, nes Lietuva aktyviai dalyvauja studentų mainų programose, todėl studentų iš užsienio kasmet tik daugės“, - sakė G.Mikalauskienė.
Nereikia laukti
Klaipėdos VPK Migracijos skyriaus viršininkė Svetlana Chodina teigė, kad Lietuvoje visi užsienio šalių piliečiai, nepriklausomai, atvykę iš Europos Sąjungos ar ne, gali gyventi ne ilgiau kaip 90 parų.
„Jeigu nori pasilikti ilgiau nei tris mėnesius, privalo pateikti prašymą ir motyvuoti, ar leidimą reikėtų pratęsti dėl darbo, studijų, kitų priežasčių. Nereikia visko palikti paskutinei minutei. Džiugu, kad Klaipėdos aukštosiose mokyklose yra tarpininkų, kurie laiku pasirūpina studentų dokumentais“, - sakė S.Chodina.