„Universitetams tikrai nelengvas momentas. Savų studentų vis mažiau ir, matyt, jų nedaugės. Mano supratimu, išliks universitetai, kurie turės gerą mokslo kokybę, stiprias studijas ir sugebės pasikviesti studentus iš kitų šalių“, - DELFI teigė Klaipėdos universiteto rektorius prof. Vladas Žulkus.
Pasak V. Žulkaus, studentų mainų balansas kol kas ne Lietuvos naudai – jei mūsų studentų išvažiuoja gana daug, tai čia atvyksta palyginti labai nedaug. V. Žulkaus manymu, gali būti, kad kai kurie universitetai susijungs ar kuris nors ateityje bankrutuos. Rektoriaus teigimu, praktiškai visi universitetai kalba apie galimybę kviestis studentus iš užsienio.
„Turime daug pasiūlymų dalyvauti studijų mugėse Kinijoje, Indijoje. Gali būti, kad kviesime studijuoti žmones iš šių šalių. Tai pakankamai aktyvios šalys, kurios nori turėti ryšius, jų žmonės nori čia studijuoti ir turi pinigų“, - kalbėjo V. Žulkus. Manoma, kad Lietuva domintų studentus iš buvusio sovietinio bloko šalių.
Jis neabejoja, kad kokybiški universitetai pritrauks studentus iš Europos, o ne trečiųjų šalių. Taip, profesoriaus manymu, gali susibalansuoti ir studentų skaičiai.
Tačiau tam, kad pritrauktum studentus iš užsienio, pirmiausia reikia kokybiškų studijų programų anglų kalba. Klaipėdos universitetui didesnė problema – kokybiško bendrabučio neturėjimas - kviesti studentus iš užsienio bus galima tik pastačius naują.
„Tačiau tie universitetai, kurie orientuojasi į mokslo tyrimus, tikrai išliks. Gerai organizuoti aukšto lygio moksliniai tyrimai yra stiprioji universiteto pusė. Studentai, be abejo, orientuosi į tuos universitetus arba tas specialybes, kurios gero, tarptautinio lygio“, - kalbėjo rektorius.
Į dugną risimės dar dešimtmetį
Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, kitais metais abiturientų skaičius dar išliks panašus į šiųmetinį, o paskui numatomas labai smarkus kritimas. „Maždaug per 10 metų numatomas daugiau nei 30 proc. kritimas. Dugnas turėtų būti pasiektas 2020 m.“, - teigė N. Putinaitė.
Nelinksmas tendencijas lemia mažėjantis gimstamumas. Mat jei 1992 m. gimė 54 400 tūkst. vaikų, tai 2002 m. Lietuva pasipildė tik 30-ia tūkst. Pasak N. Putinaitės, ir su Finansų ministerija, ir su Vyriausybe tariamasi, kad ir ateityje nemokamai studijuotų kas antras stojantysis.
„Klausimas, kaip išgyvens aukštosios mokyklos. Didžiąją dalį lėšų kai kurios gauna iš studentų. Galvojama apie tai, kad reikia pritraukti studentus iš užsienio. Mūsų statistika rodo dar ir tai, kad Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių, į kurią labai mažai atvyksta studijuoti užsieniečių“, - kalbėjo viceministrė. Jos teigimu, matyti, kad labai mažai studentų atvyksta į Lietuvą pagal „Erasmus“ programą.
Tai, pasak N.Putinaitės, lemia, kad nedalyvaujame tarptautinėje aukštojo mokslo studijų apykaitoje. Tai taip pat signalizuoja, kad Lietuva nepasiūlo studijų, kurios paskatintų studentus čia atvykti.
Viceministrės manymu, studijų populiarinimu turi užsiimti pačios aukštosios mokyklos - turi atsirasti daugiau studijų užsienio kalba pasiūlymų, reikia tobulinti dėstytojų kvalifikaciją ir kurti jungtines studijų programas su partneriais užsienyje.
„Tam numatyta lėšų iš struktūrinių fondų. Svarbu, kad aukštosios tuo pasinaudotų - dabar tas metas, kai reikia gerai pasirengti, nes vėliau gali būti vėlu“, - teigė N. Putinaitė.
N.Putinaitės manymu, aukštąjį mokslą traktuojant kaip paslaugą, šios paslaugos eksportas gali tapti viena iš prioritetiškai skatinamų veiklų. Pašnekovė įsitikinusi - ateityje pagrindiniu tikslu negalės būti konkuravimas dėl Lietuvos studentų – kad sektorius išgyventų, neišvengiamai reikės studentų iš kitų šalių.
Ž.Martinaitis: universitetai turės konsoliduotis
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo, Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrimų vadovo dr. Žilvino Martinaičio, nuo 1990 m. fiksuotas pastebimas gimstamumo sumažėjimas, kuris tęsėsi maždaug 15 metų. 2008/2009 m. žymi tam tikrą lūžį, kai į aukštąsias atėjo po nepriklausomybės atgavimo gimę vaikai.
„Dėl to artimiausius 14-15 metų studentų skaičius turėtų pastebimai mažėti. Kaip bandžiau preliminariai pažiūrėti duomenis, jei dalyvavimo lygis išliks toks pat, po 15 metų Lietuvoje bus maždaug 120-110 tūkst. studentų vietoje prieš kelerius metus turėtų 200 tūkst.“, - sako Ž. Martinaitis.
Pasak Ž. Martinaičio, aukso dienos su 200 tūkst. studentų jau praeityje ir artimiausius 10-15 metų nebegrįš. Analitikui kyla klausimas, ką darys valstybė – atitinkamai mažins studijų krepšelių skaičių ar didins jų dydį, kad vieno studento finansavimas išaugtų.
„Manau, kad konsolidacija neišvengiama. Jau šįmet į Lietuvos žemės ūkio universitetą įstojo mažai studentų, o universitetas turi milžinišką kompleksą. Kaip jie išsilaikys finansiškai, neįsivaizduoju. Pats universitetas, manau, bankrutuoti negali ir neturėtų - čia reikės bendro studentų nepritraukiančių universitetų ir valstybės darbo galvojant, kaip šias problemas spręsti“, - kalbėjo Ž. Martinaitis.