Dviem pamainom dirbančiose sostinės mokyklose pietų pertrauka trunka 15 minučių, kitose pailginta iki valandos.
Simono Daukanto progimnazijoje pietų pertraukos trukmė standartinė – 20 minučių. Pradinukai valgo pamokų metu, o 5–6 ir 7–8 klasių mokiniams skirtos atskiros pietų pertraukos. Vis dėlto, dalis vaikų vis viena nespėja pavalgyti: kol „atstovi” eilę, susimoka už patiekalus, pietų laikas baigiasi.
Šioje mokykloje dirbančio socialinio darbuotojo Vytauto Visocko nuomone, tai – pačių vaikų problema, nes „kurie nori – spėja”.
„Nuo lapkričio iki Velykų dėl saugumo uždaromos mokyklos durys, valgykloje srautai didžiuliai, tačiau tų dviejų pertraukų užtenka”, – įsitikinęs socialinis pedagogas, pats penktadieniais budintis mokyklos valgykloje.
„Pats budžiu ir matau, kad likus kelioms minutėms iki skambučio eilės nebebūna”, – sakė DELFI pašnekovas.
Tačiau, kaip teigia medikai, nusipirkti maisto nepakanka: patiekalus reikia nusinešti prie stalo ir suvalgyti – ne susigrūsti, o normaliai sukramtyti.
Jei vaikai skundžiasi, jog nespėja papietauti, šią problemą kelia tėvai, gal reikėtų paieškoti galimybių pailginti pertrauką ar maitinimą organizuoti taip, kad visi norintys papietauti galėtų tai padaryti? S. Daukanto progimnazijos atstovas diskutuoti nelinkęs: „Dviejų 20 minučių pertraukų užtenka, jokių naujovių šioje srityje neplanuojam".
SAM: mokyklos privalo užtikrinti, kad vaikai spėtų pavalgyti
Dviem pamainom dirbančiose sostinės mokyklose pietų pertrauka trunka 15 minučių, kitose pailginta iki valandos.
Simono Daukanto progimnazijoje pietų pertraukos trukmė standartinė – 20 minučių. Pradinukai valgo pamokų metu, o 5–6 ir 7–8 klasių mokiniams skirtos atskiros pietų pertraukos. Vis dėlto, dalis vaikų vis viena nespėja pavalgyti: kol „atstovi” eilę, susimoka už patiekalus, pietų laikas baigiasi.
Šioje mokykloje dirbančio socialinio darbuotojo Vytauto Visocko nuomone, tai – pačių vaikų problema, nes „kurie nori – spėja”.
„Nuo lapkričio iki Velykų dėl saugumo uždaromos mokyklos durys, valgykloje srautai didžiuliai, tačiau tų dviejų pertraukų užtenka”, – įsitikinęs socialinis pedagogas, pats penktadieniais budintis mokyklos valgykloje.
„Pats budžiu ir matau, kad likus kelioms minutėms iki skambučio eilės nebebūna”, – sakė DELFI pašnekovas.
Tačiau, kaip teigia medikai, nusipirkti maisto nepakanka: patiekalus reikia nusinešti prie stalo ir suvalgyti – ne susigrūsti, o normaliai sukramtyti.
Jei vaikai skundžiasi, jog nespėja papietauti, šią problemą kelia tėvai, gal reikėtų paieškoti galimybių pailginti pertrauką ar maitinimą organizuoti taip, kad visi norintys papietauti galėtų tai padaryti? S. Daukanto progimnazijos atstovas diskutuoti nelinkęs: „Dviejų 20 minučių pertraukų užtenka, jokių naujovių šioje srityje neplanuojam".
Nenorintys dėl karštų pietų kovoti eilėje, bufete perka bandelių ir kitų saldumynų. Dalis vaikų iš namų nešasi sumuštinius. Kiti pietums skirtus pinigus taupo – valgo namuose.
Vis dėlto, kaip DELFI teigė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Mitybos ir fizinio aktyvumo vyr. specialistė Ieva Gudanavičienė, mokyklos privalo užtikrinti, kad vaikai turėtų galimybę pavalgyti karšto maisto. „Kaip organizuoti maitinimo procesą – jau pačių mokyklų rūpestis”, – pabrėžė ministerijos atstovė.
Pavyzdžiui, Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje pietums skirta ne pertrauka, o viena pamoka, per kurią tikrai visi norintys gali pavalgyti.
„Taip išsprendžiame ir patalpų stygiaus problemą – kol vieni valgo, kiti jų klasėse mokosi. Per valandą tikrai visi norintys gali papietauti. Tačiau tokios tvarkos minusiukas, kad išsitęsia bendras mokymosi laikas, kai kuriems pamokos baigiasi 15 ar net 16 valandą", – DELFI sakė Vilniaus Jėzuitų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Jurkuvėnienė.
Pasak Vilniaus licėjaus mokinių tėvų, čia vaikų pietums irgi skiriama valanda, tačiau pamokų laikas nepailgėja, nes pietų sąskaita trumpinamos kitos pertraukos.
O štai Vilniaus Žvėryno gimnazijoje vaikų ir mokytojų pietums skiriama tik po 15 minučių. „Mūsų mokykloje vaikai mokosi dviem pamainomis, todėl negalime daugiau laiko skirti pietų pertraukoms”, – sakė gimnazijai vadovaujanti Daiva Žiurienė, pabrėždama, jog karštų patiekalų gali nusipirkti ir pirmoje, ir antroje pamainoje besimokantys vaikai, nes valgykla dirba iki 16 valandos.
„Žinoma, yra eilės, nors dalis mokinių bėga į šalia esantį prekybos centrą, kebabinę – perka kebabų, bandelių, traškučių, gėrimų, kitokių niekų. Nelabai ką ir galime padaryti, nes mokykla didelė, vaikų daug, visų vienu metu neaptarnausi. Laukiam nesulaukiam priestato. Net neįsivaizduoju, kada jį pradės statyti. Kol mokysimės dviem pamainom, nebus kaip ilginti pietų pertraukos”, – apgailestavo mokyklai vadovaujanti pedagogė.
Marina badą sumuštiniais
Mokykloje sumuštiniais badą marinančių vaikų tėvai teigia, jog dėl prasto maitinimo organizavimo perniek nueina jų pastangos ugdyti sveiko maitinimosi įpročius.
„Apie kokią sveikatą galima kalbėti, jei vaikas pavalgo pusryčius, o paskui normalaus maisto gauna tik po 7–8 valandų. Jei iš karto po pamokų eina į būrelius, grįžta tik vakarienei. Tada prieš miegą valgo neatsivalgo”, – sakė meno mokyklą lankančios mergaitės mama.
Daug dėmesio popamokinei veiklai skiriančių vaikinukų tėvams tenka ne tik pasidomėti, ką ir už kiek mokyklų valgyklose valgo jų sūnūs, bet ir įdėti priešpiečių, pavakarių. Aktyvūs vyresni mokiniai po užsiėmimų grįžta tik vakare, o per dieną išalksta, kelis kartus nori stipriai pavalgyti.
„Neturim galimybių duoti tiek pinigų, kad kasdien mokykloje valgytų pietus ir dar mieste stipriau pavalgytų. Todėl dedam į dėžutes makaronų, plovo. Tik tiek, kad mokykloje nėra kur pasišildyti”, – sakė dešimtoką ir dvyliktoką auginanti vilnietė.
Kai kuriose mokyklose tėvai siūlė prie valgyklų pastatyti mikrobangų krosneles, kad vaikai galėtų pasišildyti, ką atsinešę. Tačiau tai nepasiteisino.
„Prie krosnelės būtinai turi budėti mokytojas, nes be priežiūros niekaip tokio prietaiso nepaliksi: vaikai pirmą dieną pradės kepti viską, kas į ją telpa: sąsiuvinius, knygas ir rašiklius. Jų fantazijai nėra ribų. Pavyzdžiui, dabar labai šaunu valgyklose ant stalų palikti apverstą pilną stiklinę. Jų pačių paklauskite, kaip tai padaro”, – siūlė dažnai mokyklos valgykloje budinti mokytoja.
DELFI kalbinti mokiniai prisipažino ne visada valgantys pietus. Tačiau ne vien dėl eilių. Ir todėl, kad nori po pamokų su draugais kažkur nueiti ir pasėdėti, o tam reikia pinigų. „Jei neišleidi pietums, gali nueiti kavos. Pasiimi vieną puodelį ant trijų, į tris dalis pasidalini pyrago gabaliuką ir gali ilgiausiai kalbėtis”, – sakė vilnietė moksleivė.
Ir vaikai, ir suaugę turi valgyti kas 3–4 valandas
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. specialistės I. Gudanavičienės, vaikas turi būti maitinamas kas tris-keturias valandas, nepriklausomai nuo jo amžiaus.
„Ši rekomendacija galioja ir mokykloms, tačiau didžiosiose ne visi vaikai spėja pavalgyti. Pačios mokyklos turi galvoti, kaip spręsti šią problemą, nes jeigu mes tik papildysim teisės aktą, savaime problema nedings. Žinau, kad kai kuriose mokyklose pradinukai maitinami pamokų metu, kiti dalijami klasėmis. Įvairiai mokyklos organizuoja maitinimą, tačiau čia ne teisės aktų, o organizavimo klausimas. Jei yra problema, reikia galvoti”, – sake SAM atstovė.
I. Gudanavičienės įsitikinimu, bandelės ir saldūs gėrimai – ne išeitis: „Ne visi mokykloje perka maistą, kai kurie nešasi iš namų. Tai – kraštutinė išeitis, jei vaikas nespėja pavalgyti mokykloje. Tokiu atveju mokykla vis viena turi galvoti, kaip organizuoti maitinimą tiems, kurie nori pavalgyti”.
Specialistė pabrėžė, jog per pietus karštas maistas – būtinas. „Mokykloje tai vienas iš pagrindinių maitinimų, nes retai kur tiekiami pusryčiai ar pavakariai. Todėl pietūs turi būti šilti. Jei vaikai nespėja nusipirkti pietų arba jų per pertrauką suvalgyti, tai mokyklos atsakomybė”, – pakartojo Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus darbuotoja.
Kas laukia vaikų, kurie ryte papusryčiavę išeina į mokyklą ir paskui pavalgo po 7–8 valandų arba tik vakare? I. Gudanavičienės žodžiais, tai žalinga jų sveikatai, o visą dieną nevalgius prisivalgyti vakare – ne išeitis.
Ydingas ratas
„Jeigu vaikas visą dieną nevalgo ir prisikerta vakare, aišku, kad atsikėlęs ryte nebenorės pusryčių, o praalkęs mokykloje nieko kokybiško nebegaus. Užsiveda iš principo ydingas ratas. Dėl to ir reikia valgyti kas 3-4 valandas, kad organizmas pasisavintų naudingas medžiagas”, – sakė DELFI pašnekovė.
Jei kartais nepavyksta pavalgyti šiltų pietų, SAM atstovė siūlo bandeles geriau keisti vertingesniais užkandžiais.
„Tai gali būti vaisiai, nors jie žiemą vargu ar suteiks tiek energijos, kiek gautume iš dubens sriubos, sumuštinio su natūralia mėsa, sūrio gabalu ir salotomis. Bet kokiu atveju, tai geriau už saldžią bandelę”, – sakė I. Gudanavičienė.
Racionali mityba būtina normaliai vaiko organizmo veiklai. Ji užtikrina visapusiškai harmoningą vaiko fizinį ir protinį vystymąsi, didina organizmo atsparumą įvairioms ligoms bei neigiamiems aplinkos veiksniams, stiprina sveikatą, didina darbingumą.
Nevisavertė, neteisinga mityba lėtina augimą, silpnina organizmą, mažina atsparumą.
Pasak mokslininkų, moksleivio organizmas ypač jautriai reaguoja į maisto medžiagų stygių. Vaikai, kurie su maistu negauna reikalingų medžiagų ar jų gauna per mažai būna žemesni ir liesesni už pilnavertiškai maitinamus vienmečius, greičiau pavargsta, dažniau serga užkrečiamomis ligomis, skundžiasi galvos ir skrandžio skausmais.