Keis mąstymą, kad moksleiviai nesupranta skaitomų kūrinių

Trečiadienį nauja strategija pristatyta Švietimo ir mokslo ministerijoje. Remiantis strategija, rengiama nauja lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo mokykloje programa. 

„Pagrindinis idėjinis siekis – kokybiškos demokratijos, kurioje sąmoningų, kritiškų, aktyvių piliečių skaičius būtų didesnis už pasyvią ir lengvai manipuliuojamą visuomenės dalį, kūrimas“, - teigė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas.

Pasak M. Kvietkausko, mokant kalbos svarbūs ne tik raštingumo, komunikacijos įgūdžiai, bet ir šiuolaikinės lietuvybės kritinis supratimas, kultūrinio sąmoningumo formavimas.

„Dabartinis egzaminas iš esmės reikalauja raštingumo įgūdžių ir tam tikro erudicijos komplekso, kuris tikrinamas gana standartizuotais testais. Dabartinis egzaminas labai skatina standartizuotą žinojimą, bet mūsų diskusijose su mokytojais dėl egzamino rezultato išryškėjo problema, kad vis dėlto egzaminas neskatina kūrybingiausių moksleivių, kurie kaip tik nestandartiškai, kritiškai mąsto“, - sakė M. Kvietkauskas. Jis pastebi, kad tokie moksleiviai dažnai gauna prastesnius įvertinimus nei mažiau kūrybingi.

Strategijoje taip pat keliamas lietuvybės identiteto, istorijos tradicijos pažinimo ir suvokimo tikslas.

Mindaugas Kvietkauskas

© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Instituto vadovas atkreipė dėmesį, kad kalba neturėtų būti suvokiama vien kaip norminimo, nykstantis, apsaugos reikalaujantis objektas.

„Turėtų būti siekiama, kad Lietuvos Respublikos visuomenė turėtų patogų šiuolaikinį kalbos standartą. Tai, kad kalba kinta, yra gyvos kalbos požymis. Mums labai reikėtų rūpintis visų pirma tuo, kad technologinėje aplinkoje lietuvių kalba nebūtų marginalinio, periferinio vartojimo kalba, kad jos marginalizavimas informacinių technologijų terpėje neskatintų tolesnių dvikalbystės praktikų, vis didesnio lituanistikos reikšmės išstūmimo į paraštes“, - sakė M. Kvietkauskas.

„Strategija mėgina įveikti XIX-XX a. pradžios nacionalizmų grūmimąsi, prie kurio grįžtame net santykiuose su broliais lenkais. (...) Siūlomas lietuvybės modelis apima ir Lietuvos lenkų, rusų, žydų, karaimų, totorių kultūras - tai platesnis, XXI a. žiūrėjimas. Ši lietuvybė turėtų mus jungti“, - kalbėjo pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros ministras, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys.

Mokytoja: mokiniams įvarytas kompleksas

Dainora Eigminienė

© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė atkreipė dėmesį, kad, pagal tarptautinius tyrimus, mokiniai nemėgsta lietuvių kalbos, ja nepasitiki.

„Taip atsitiko, nes visa mokymo tendencija įvarė savotišką kompleksą, kad jis kūrinyje nieko nesupranta, supranta mažai ir negali analizuoti. Jie viską supranta, tačiau pats egzamino formatas sukuria mitą, kad ne kiekvienam mokiniui suprasti, apie ką kūrinys. Vidurinė mokykla turi duoti pamatus ir pasitikėjimo jausmą savimi, kuris ateis iš jutimo, kad ir aš kažką suprantu literatūroje. Tai gyvybiškai svarbu“ , - DELFI sakė D. Eigminienė.

Mokytojos teigimu, pirmiausia turi keistis pats egzaminas. Štai ilgą laiką mokiniai rašė teksto interpretacijas. Pasak D. Eigminienės, tai buvo svarbu ir reikalinga, kai norėjome grąžinti mokinį prie literatūros kūrinio meninės vertės, jį išvaduoti iš ideologizuoto sovietinio mąstymo.

„Mes kalbame, kad turėtų atsirasti rašinys, grįstas literatūros kūriniais arba jų išmanymu, kad mūsų jaunas žmogus apie literatūrą galėtų kalbėti problemiškai, esmingai. Labai svarbu, kad šis pokytis stiprintų pasitikėjimo savimi jausmą“, - sakė mokytoja.