Darželio vadovė įvykį pavadino gėdingu
„Kauno lopšelyje-darželyje „Tukas“ įvyko „Drambliukų“ grupės susirinkimas, kuriame šio darželio direktorė paskelbė informaciją, kad gruodžio mėnesį šioje įstaigoje buvo panaudotas psichologinis ir fizinis smurtas prieš vaikus ir to kaip įrodymas yra filmuota medžiaga, kuri ir buvo visiems parodyta. Filmavimo tikslas buvo nufilmuoti netinkamai besielgiantį vaiką, kuriam prasidėjo nerviniai tikai. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip vaikams pietaujant auklytė pribėga prie vaiko ir, laikydama jo galvą, sugrūda kąsnį cepelino į burną (ne tam, kuris buvo filmuojamas, o kitam vaikui)“, - tikino DELFI skaitytojas.
Pasak jo, direktorė pranešė, kad ši medžiaga ir informacija pateikta įvairioms institucijoms – pedagoginei psichologinei tarnybai, švietimo skyriui bei į policiją, kur pradėtas ikiteisminis tyrimas, o auklytė atleista.
Kaip DELFI sakė lopšelio-darželio direktorė Loreta Jorudienė, policijos ikiteisminio tyrimo išvados darželio dar nepasiekė.
„Mūsų įstaigoje tai pirmas toks atvejis – aš iš tiesų buvau šokiruota. Manau, tai vienetinis atvejis, bet mano pareiga – apsaugoti vaikus ir pasirūpinti jų fizine bei psichine sveikata, kad tėvai ir toliau mūsų įstaiga pasitikėtų. Todėl pati ir kreipiausi į visas atsakingas institucijas, kad jos iš šalies įvertintų įvykį. Tai nebuvo labai baisus elgesys, bet tiktai netinkamas. Taip pat mano prievolė buvo tuoj pat informuoti bendruomenę – sukviečiau ir darbuotojų tarybą, ir tėvus informavau. Man svarbus ne munduras, bet vaikų saugumas ir tėvų teisė žinoti, kas vyksta darželyje ir kokių priemonių ėmėmės, užuot išgirdus kažkokius gandus iš už kampo.
Deja, dirbama įvairiai. Vilniaus atvejis buvo pavyzdys (vieno Vilniaus darželio tėvai pasiskundė, kad vaikams miego metu klijuojamos burnos lipnia juosta – DELFI), kad būtina būti budriems. Kita vertus, ši situacija turėjo ir teigiamų pasekmių – mus visus ji labai sutelkė. Tai turėtų būti pamoka, kaip nedaryti. Reikia pripažinti, kad įvykis gėdingas, už kurį aš visų atsiprašinėju, ir tik tai, kad mes turime ir daug gerų dalykų, leidžia jį mums išgyventi. Regis, su tėvais išskyrėme optimistiškai – aš jiems stengiausi parodyti, kad jie turi galimybę pasitikėti manimi, aptarėme, kaip toliau gyvensime“, - pasakojo įstaigos vadovė.
Komentuoti detalių pašnekovė teigė negalinti, kol negautos oficialios policijos išvados. Ji tik užsiminė, kad šiame procese dalyvavo ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba, taigi buvo imtasi visų priemonių, kad situacija būtų išsiaiškinta.
Kodėl vaikų grupėje buvo filmuojama, L. Jorudienė teigė kol kas nežinanti, nes auklėtoja serga – iškart po incidento ji pasiėmė biuletenį. „Mama teigia vienaip, auklėtoja teigia kitaip. Kol neturiu oficialaus auklėtojos paaiškinimo, kodėl buvo filmuojama, negaliu nieko pasakyti“, - tikino L. Jorudienė.
Anot pašnekovės, auklytė buvo atleista gavus jos raštišką pasiaiškinimą dėl įvykio. „Jei nebūčiau sužinojusi, nežinia, kiek viskas tęstųsi. Gal būtų ir antras kartas. Vadovo pareiga yra tuoj pat reaguoti ir užkirsti kelią panašiems įvykiams ateityje. Žinia, jei vaikščiočiau po grupes aip direktorė, vargu ar tokį vaizdą pamatyčiau", - apgailestavo pašnekovė.
Policija nusikaltimo neįžvelgė
Žinanti apie minėtą incidentą patvirtino ir Kauno savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Daugėlienė.
„Mes gavome Kauno miesto Švietimo skyriaus raštą, kuriuo mūsų skyrius buvo informuotas, kad galimai galėjo būti pažeistos vaiko teisės. Šią informaciją mes iš karto persiuntėme prokuratūrai ir policijos komisariatui dėl ikiteisminio tyrimo. Mūsų dalyvavimas tuo ir užsibaigė. Kadangi gali būti nusikalstama veika, mes neįpareigoti tokios informacijos nei tirti, nei tikrinti, kad nepakenktume ikiteisminiam tyrimui“, - teigė Kauno savivaldybės atstovė.
Kaip DELFI informavo Kauno policijos atstovė G. Lekavičienė, Kauno policijoje pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykio atsisakyta, kadangi neįžvelgta nusikalstamos veikos.