aA
Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientas Tautrimas Pajarskas nuo šiol klaviatūros klavišus barškina pagal savo susikurtą sistemą. T. Pajarskas sukūrė lietuvišką klaviatūros išdėstymą LEKP, skirtą greitesniam, patogesniam ir efektyvesniam spausdinimui. Tačiau jaunojo išradėjo idėją mokslininkai vertina atsargiai – nesitikima, kad ji išplis.
Tautrimas Pajarskas
Tautrimas Pajarskas
T. Pajarsko netenkino, kad spausdinant lietuviškai standartinė QWERTY klaviatūra „stabdanti“, nepatogi naudoti. Todėl jis ėmė domėtis galimomis klaviatūros alternatyvomis. Taip abiturientas sužinojo apie klaviatūras „Dvorak“ ir „Colemak“. „Pradėjau jomis naudotis, bet supratau, kad jos neskirtos lietuvių kalbai. Taip sugalvojau padaryti savo“, - aiškino T. Pajarskas.

Pasak jo, iš pradžių reikėjo surinkti daug lietuviškų tekstų, sužinoti, kokios raidės ir raidžių kombinacijos naudojamos dažniausiai. Tada reikėjo parašyti programą, kuri pagal tam tikras taisykles, naudodamasi tekstuose esančiais duomenimis, padarytų naują klaviatūrą.

Klaviatūros įdiegimui naudojamos tam tikros tvarkyklės, kurios atsisiunčiamos iš T. Pajarsko sukurtos interneto svetainės. „Jos įdiegiamos į kompiuterį ir viskas – jau galima naudotis klaviatūra. Praktiškai nereikia keisti jokių mygtukų, ant senų mygtukų klijuoti lipdukų, nereikia pirkti ar keisti naujos klaviatūros“, - aiškino išradėjas.

Tautrimas Pajarskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau nauju klaviatūros išdėstymu reikia išmokti naudoti - tam prireikia daug darbo ir laiko. „Žiūrime į monitorių, renkame pirštais mygtukus, mokomės, tačiau į klaviatūrą nežiūrime“, - kaip išmokti naudotis klaviatūra, aiškino KTU gimnazijos abiturientas.

Mažiau pavargsta pirštai

Kalbėdamas apie savo klaviatūros išdėstymą, vaikinas aiškina, kad LEKP yra specialiai pritaikyta teksto rinkimui aklojo spausdinimo būdu, raidės išdėstytos taip, kad būtų itin patogu viena ranka surinkti dvi ar tris raides iš eilės. Anot jo, pagrindinėje eilėje spausdinama mažiausiai 65 proc. visų parašytų raidžių, tuo tarpu QWERTY išdėstyme tai daroma tik 34 proc., o ĄŽERTY – 38 proc.

Spausdinant LEKP vidutinis pirštais „nueinamas“ atstumas yra 1,6 karto mažesnis nei QWERTY ir 1,5 karto mažesnis nei ĄŽERTY. Pasak T. Pajarsko, šansas, kad du klavišus iš eilės paspausite tuo pačiu pirštu - net 3,5 karto mažesnis nei QWERTY ir 3,3 karto mažesnis nei ĄŽERTY. Jis tikino, kad su LEKP galima rašyti greičiau ir anglų kalba, mažiau pavargsta pirštai ir rankos.

LEKP išdėstymas
lekp.info nuotr.

„Aš padariau viską nuo pradžių, sukūriau svetainę, pamokas, vartotojams reikalingą informaciją. Žiūrėsime, kas bus“, - kalbėjo išradėjas. Nauja klaviatūra naudojasi jis pats ir keletas pažįstamų. Vaikinas klaviatūrą kūrė 3-4 mėnesius. Tą laiką jis konsultavosi su specialistais, programavimo klausimais kreipėsi ir į užsienio specialistus, „Colemak“ klaviatūros kūrėją.

„Kad esu šaunuolis“, - paklaustas, kaip į išradimą reagavo informatikos mokytojas Rimantas Leitanas, atsakė T. Pajarskas. Baigęs mokyklą vaikinas ketina studijuoti informatikos inžineriją Kauno technologijos universitete. Jam informatika – sritis, su kuria sieja savo ateitį.

18 –metis sakė laikąs save kūrybišku. Visi dalykai mokykloje jam sekasi geriau nei vidutiniškai, matematika ir kiti tikslieji mokslai sekasi geriausiai. „Laisvalaikiu daug domiuosi ir stengiuosi daryti kažką įdomaus – šiuo metu su dirbtiniais neuronų tinklais virtualiu būdu kuriu robotus“, - pasakojo abiturientas.

Naujasis Bilas Gatesas?

„Galima tik pagirti. Visada kažkas ima ir prigyja. Nežinia, kas sugalvojo lietuviškas raides sudėti viršutinėje eilėje, bet jos ėmė ir prigijo. Gal Tautrimas yra tas, kuris pasiūlė kažką geresnio. Nenustebčiau, kad jis yra naujas Bilas Gatesas, kylanti žvaigždė,“ – DELFI sakė Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis.

Pasak jo, sukurti kitokią klaviatūrą Lietuvoje būta daugybė bandymų, tačiau šios idėjos niekada nelaimėjo prieš tuos, kurie lietuviškas raides rašo klaviatūros viršuje. „Tegul mane kapoja į gabalus, tačiau aš jau per senas – nepereisiu prie lietuviškų klaviatūrų“, - prisipažino jis. Direktorius pridūrė, kad gimnazijoje kažką pasiūlyti labai sudėtinga – iškart atsiranda kitas, siūlantis kažką naujo.

Matematikos ir informatikos instituto mokslo darbuotojas dr. Saulius Maskeliūnas DELFI sakė nesąs kitokių klaviatūrų šalininkas, tačiau ir ne priešininkas. Pasak jo, kiekvieno žmogaus teisė pasirinkti.

S. Maskeliūnas aiškino, kad nuo 1873 m. QWERTY klaviatūra yra populiariausia, tačiau jai oponuojančių buvo visais laikais. Nepaisant alternatyvių klaviatūrų, QWERTY visada išliko plačiausiai naudojama pasaulyje.

„Spėju, kad ir T. Pajarsko klaviatūros likimas bus panašus: kai kas tikrai ja naudosis, tačiau labai nustebčiau, jei ji plačiau išplistų“, - aiškino mokslininkas. Jis užsiminė, kad nebūtų gerai, jei naujoji klaviatūra per jėgą būtų įvedama mokyklose.

Mokslininkė paplitimu netiki

Matematikos ir informatikos instituto Informatikos metodologijos skyriaus vadovė, vadovėlių ir knygų autorė doc. dr. Valentina Dagienė į abituriento išradimą sakė pasižiūrėjusi truputėlį skeptiškai. „Vaikai daro – daro. Reikėtų propaguoti klaviatūrą, kuri yra standartas, galiojantis jau 10 metų. Išsidirbinėti galima, bet ...“, - kalbėjo mokslininkė.

Pasak jos, kuriant standartinę klaviatūrą atlikti tyrimai, klaviatūros lygintos su visų šalių klaviatūromis. Klaviatūra sudaryta principu, kad visi reikalingi simboliai turi būti trijose eilėse - ne taip, kaip dabar naudojame amerikietišką „skaičiukinę“, kai ant skaičiukų užlipdytos raidės. „Tai yra skustas luptas kailis, bet aš pati su tuo susitaikau ir sakau, kad vargu ar bepakeisime, jei per 10 metų nieko nepadarėme“, - aiškino V. Dagienė.

V. Dagienė sakė, kad kurti kitokią klaviatūrą bandyti galima, tačiau ją tenaudos grupelė žmonių. „Galvoju, gal po 10-20 metų klaviatūrų iš viso nereikės, gal kažką kitą išras“, - prognozavo pašnekovė.

Mokslininkė priminė, kad lietuvišką klaviatūros išdėstymą bandyta kurti daug kartų, yra patvirtintas standartas. „Priimame standartus, juos patvirtiname, bet nieko nedarome. Tai kam juos priimti“, - stebėjosi V. Dagienė. „Grupelė pasidarė – gali naudoti. Tačiau aš abejoju, ar pramušime Lietuvos įsitikinimus, tuo labiau, kad labiau linkstame į tai, kas JAV naudojama“, - reziumavo ji.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Šimonytė tikina informacijos apie Bartoševičių negavusi: su Seimo pirmininke kalbėta kitu klausimu (3)

Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen užsiminus, kad sausio 20 d. po susitikimo su...

Čmilytė pripažino: tą penktadienį kalbėjau su Šimonyte prokurorės ir Seimo pirmininkės versijos skiriasi kitu klausimu (31)

Sausio 20-ąją po susitikimo su generaline prokurore, kurio metu ji pranešė apie prašymą šaukti...

Dingusio Mykolo motina išplatino jautrią žinutę, siūlo atlygį už reikšmingą informaciją atnaujinta

Vilniuje antradienį tęsiama šeštadienį dingusio nepilnamečio Mykolo Davidonio paieška. Paauglio...

Lietuvos kurorte – turistų štilis: užsieniečiai vis dar bijo karo, o lietuviai taupo (2)

Vienas pagrindinių Lietuvos kurortinių miestų Birštonas pernai pasigedo turistų, ypač iš...

Šoigu grasina „nenuspėjamo lygio eskalacija“

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įspėjo, kad vakarietiškų ginklų tiekimas Ukrainai...

Holgeris Roonemaa, Oliveris Kundas, Julija Sandul, delfi.ee

Iš karo Ukrainoje lobsta ir ginklų tiekėjai, ir tarpininkai: nešvaraus sandorio pėdsakai atvedė į Estiją (1)

Kai Rusijos kariai Bučos gatvėse šaltakraujiškai žudė ukrainiečius, Ukrainos kariuomenei...

Rusijos „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykloje – didelis gaisras (2)

Rusijos Žemutinio Naugardo srities Kstovo mieste esančioje naftos perdirbimo gamykloje kilo...

Viename moderniausių šalies muziejų apsilankiusi šeima čia pasijuto nepageidaujama: vežimą liepė tempti laiptais

Suplanuotas kultūringas jaunos vilniečių šeimos savaitgalis baigėsi karčiu nusivylimu, kai su...

Buvęs Ukrainos žvalgybos vadovas: jau žinome, ko tikėtis iš Rusijos artimiausiu metu apie planuojamą karą žinota dar 2021 metais (1)

Ukrainos kariams sugebėjus sustabdyti priešą ir atsiimti dalį okupuotų teritorijų, Rusijos...

Iš Turkijos ir Sirijos plūsta tragiški vaizdai (3)

Turkijos nelaimių ir ekstremalių situacijų valdymo tarnybos (AFAD) duomenimis, Turkijos ir Sirijos...