Baltistika Vokietijoje priklauso vadinamiems „orchidėjiniams“ (mažai žinomiems) dalykams ir jos reikšmė vis nyksta. Visoje Vokietijoje tik Greifsvaldo universitete galima studijuoti baltistiką pagal atskirą studijų programą. Kitais metais tenykštis Baltistikos institutas švęs savo 20 metų jubiliejų ir didžiuojasi tuo, kad yra vienintele tokio pobūdžio institucija Europoje. Nuo seno garsėjančiuose baltistikos bastionuose, pavyzdžiui Miunsteryje, ši studijų programa siūloma tik kaip papildomas dalykas.
Pirmapradiškumo ieškantis romantikas
Vienas iš tokių „orchidėjininkų“ – iš Mainco apylinkių kilęs 25-erių Andreas Jäkelis. Jis 2008 m. sąmoningai pasirinko studijas Greifvaldo Ernsto Moritzo Arndto universitete, nes norėjo mokytis skandinavistiką ir baltistiką.
A. Jäkelis pradėjo mokytis lietuvių kalbos, vėliau pasirinko latvių kalbą, nes pagal ERASMUS programą jo laukė metai Latvijos sostinėje Rygoje. Jis vis dar žavisi mažomis kalbomis ir nori būti vienu iš tų, kurie sėkmingai užbaigia studijas: „Man nuo pat pradžių tai patiko, ir būtent dėl to, kad reikėjo tiek daug mokytis. Kalba nėra lengva – pradžioje man sunkiai sekėsi išgirsti, kur baigiasi vienas žodis ir prasideda kitas. Du, trys žmonės studijas metė. Kalbos pamokos buvo labai jaukios, nes grupės mažos. Ypač latvių kalbos turėjau daug individualių pamokų. Bet tai man patiko, nes tada aš galėjau daugiau kalbėti ir daugiau išmokti.“
Kokios 2 absolventų per metus darbo perspektyvos?
A. Jäkelis ir ateityje nori dirbti su baltų kalbomis: „Aš mielai tapčiau vertėju, bet jie labai prastai uždirba. Taip pat įsivaizduoju save mokant kitus šių kalbų kvalifikacijos kėlimo ar kalbų institutuose. Svarbiausia, aš džiaugsiuosi, jei pavyks susirasti darbą, kuris man patinka ir iš kurio galėčiau pragyventi.“ (Išsamų interviu su A. Jäkeliu, apie studijas ir patirtį Baltijos šalyse skaitykite artimiausiu metu Jaunimo sode)
Greifsvaldo universitete lietuvių arba latvių kalbos nuolat mokosi 30–40 žmonių. Geriausiais laikais baltistiką kaip pagrindines studijas pasirinkdavo 6–8 studentai, nuo 2011 m. jų tėra 2–3.
Jis atkreipia dėmesį, kad vėlesnėms darbo galimybėms didelę reikšmę turi sumaniai pasirinktas antrasis pagrindinis studijų dalykas. Nors Vokietijoje tarp akademikų bedarbių mažai, baltistikos studijos, žinoma, nėra tas klasikinis išsilavinimas, kuris garantuotų „baltisto“ arba „istoriko“ specialybę: „Tačiau yra kitų pliusų – įgyjama kerinčių kalbinių, kultūrinių ir istorinių žinių, kurios būna naudingos ne tik baltistikoje.“
Nėra lengva tiksliai apibrėžti studijuojančiųjų baltsitiką motyvus. dalyvavo mokinių mainų programose, ilgesnį laiką keliavo, turėjo ryšių per bažnytines parapijas ir t. t.). „Baltistiką studijuoja įvairiausi „tipažai“; bet, žinoma, gerbiamos ponios ir gerbiami ponai puikiai supranta, kad pasirinko „orchidėjinį“ dalyką...“, teigia prof. Dr. Kessleris.
Nuo balandžio Greifsvaldo universitete dėstantis Lietuvos Vilniaus universiteto profesorius Artūras Judžentis papildo, kad baltistika domisi taip ir būsimieji istorikai, menotyrininkai, politologai.
„Terra incognita – vidury Europos!“
Didžiausią problemą studentams, bet visų pirma universitetams, profesorius S.Kessleris mato Vokietijos švietimo politikoje. Jo nuomone, labiausiai remiamos tokios studijų programos, iš kurių valstybė vėliau tikisi naudos. Lėšos dažniausiai mažinamos pirmiausia „orchidėjiniams“ dalykams. Be to, jis pastebi ir bendrą vokiečių abejingumą pačioms Baltijos šalims: „Baltistikos prestižas Vokietijoje labai priklauso čia turimo Baltijos šalių įvaizdžio. Ir būtent tai yra mūsų problema: daugumai vokiečių Baltijos šalys nieko nereiškia. Terra incognita – vidury Europos!“
Tačiau jo kolega iš Lietuvos A. Judžentis atkreipia dėmesį, kad dėl to iš dalies kaltos ir pačios Baltijos šalys: „Jeigu tas susidomėjimas vis dėlto mažėja – tai jau mūsų kultūros ir netgi valstybės patrauklumo ir prestižo vienas iš rodiklių. Kiek apie mus Europoje žinoma, kuo esame jai įdomūs, kaip vertinami? Jeigu mes Europai daromės neįdomūs ar nepatrauklūs, tai derėtų suklusti, susirūpinti. Ir visų pirma mūsų politikams bei valdininkams. To rūpesčio Lietuva ir lituanistika visais lygmenimis tikrai nėra daug. Bent jau Vokietijoje ir konkrečiai Greifswalde tokio rūpesčio beveik nejaučiama...“
A. Judženčio duomenimis, Greifsvaldo Baltistikos institutas yra vienas iš nedaugelio universiteto padalinių Europoje, kuriame galima baigti baltistikos bakalauro studijas ir gauti atitinkamą pažymėjimą. Jo žiniomis, tokia galimybė dar yra Krokuvoje, Varšuvos ir Poznanės (Adomo Mickevičiaus) universitetuose Lenkijoje. Studijuoti kai kuriuos baltistikos dalykus ir mokytis baltų kalbų dar galima Vokietijoje - Miunsteryje ir Frankfurte prie Maino; Prancūzijoje – Paryžiuje; Italijoje – Pizoje ir Parmoje; Čekijoje – Brno; Vengrijoje - Budapešte, Rusijoje - Sankt Peterburge ir Maskvoje, Suomijoje - Helsinkyje, galbūt ir Tartu Estijoje. Už Europos ribų – JAV (Čikagoje) ir Japonijoje (Osakoje).
DELFI dalyvauja žurnalistinių mainų projekte „Iš arti“ („Nahaufnahme“), kurį organizuoja Goethe's institutas. Šio projekto metu žurnalistai iš Vokietijos ir kitų Europos šalių trumpam (2-4 savaitėms) pasikeičia savo darbo vietomis. Gruodį DELFI žurnalistė Vytenė Stašaitytė svečiavosi Vokietijos visuomeninio transliuotojo Deutsche Welle redakcijoje Bonoje. 2013 m. kovą DELFI į savo komandą priims Deutsche Welle žurnalistę Moniką Griebeler. Daugiau informacijos apie šį projektą galite rasti ČIA.