Kas kaltas dėl prastų lenkiškų mokyklų rezultatų?

Brandos egzaminų rezultatai byloja apie prastą švietimo kokybę Lietuvos lenkiškose mokyklose – kai kuriose jų egzaminų pasiekimai 3-4 kartus prastesni nei Lietuvos vidurkis. Specialistai tai aiškina nepakankamu valstybinės kalbos mokėjimu, o lenkų mokyklų atstovai, nesutikdami su tokiais rezultatais, kaltina „mokinių kontingentą“.

DELFI pateikia mokyklų palyginimą, sudarytą pagal visų mokyklų istorijos, matematikos ir anglų kalbos 2011 metų baigiamųjų egzaminų rezultatus. Mokinių pasiekimai viešai skelbiami Nacionalinio egzaminų centro puslapyje internete.

Mokyklų tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis vieta visų šalies mokyklų eilėje pagal matematikos, istorijos ir anglų kalbos 2011 m. brandos egzaminų rezultatus

Mokykla	mokomoji kalba	90-100 gavusių dalis (%) lyginant su abiturientų skaičiumi*	vieta visų Lietuvos mokyklų eilėje	75-100 gavusių dalis (%) lyginant su abiturientų skaičiumi*	vieta visų Lietuvos mokyklų eilėje
Geriausia šalies mokykla	lietuvių	192,8	1	213,5	1
Vilniaus Levo Karsavino vidurinė mokykla	rusų	31,0	27	51,7	48
Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinė mokykla	baltarusių	27,3	39	45,5	69
Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija	lenkų	25,0	47	51,9	46
Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija	rusų	23,1	53	47,3	60
Trakų rajono Trakų vidurinė mokykla	dvi(tri)kalbė	23,1	54	26,9	170
Vilniaus Naujamiesčio vidurinė mokykla	rusų	21,8	60	41,8	87
Vilniaus r. Pagirių gimnazija	dvi(tri)kalbė	21,7	65	37,3	104
Vilniaus Lukiškių vidurinė mokykla	rusų	20,9	72	41,9	85
Vilniaus „Ateities“ vidurinė mokykla	rusų	17,5	87	37,5	101
Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokykla	lenkų	17,0	91	37,2	106
Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla	lenkų	15,2	111	22,7	203
Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinė mokykla	rusų	14,9	115	29,8	146
Vilniaus „Juventos“ gimnazija	rusų	14,4	120	45,4	70
Šalčininkų r. Jašiūnų Mykolo Balinskio vidurinė mokykla	lenkų	13,3	129	40,0	91
Vilniaus r. Rukainių vidurinė mokykla	dvi(tri)kalbė	10,7	168	10,7	359
Vilniaus r. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio vidurinė mokykla	lenkų	9,7	185	12,9	327
Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija	dvi(tri)kalbė	9,5	189	16,7	278
Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinė mokykla	rusų	9,3	198	20,4	227
Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija	lenkų	9,2	199	33,3	126
Vilniaus Jeruzalės vidurinė mokykla	dvi(tri)kalbė	8,3	217	25,0	183
Visagino „Gerosios vilties“ vidurinė mokykla	rusų	7,5	229	20,0	232
Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija	dvi(tri)kalbė	7,5	230	10,0	367
Trakų r. Lentvario 1-oji vidurinė mokykla	dvi(tri)kalbė	6,7	249	20,0	234
Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazija	rusų	6,4	252	21,7	212
Vilniaus r. Bezdonių Julijaus Slovackio vidurinė mokykla	lenkų	5,9	266	5,9	410
Vilniaus „Santaros“ vidurinė mokykla	rusų	5,6	276	22,5	204
Trakų r. Rūdiškių gimnazija	dvi(tri)kalbė	5,4	281	13,5	317
Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazija	rusų	4,9	294	13,6	315
Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija	dvi(tri)kalbė	4,7	301	6,3	403
Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija	lenkų	4,6	302	16,9	275
Vilniaus r. Avižienių vidurinė mokykla	dvi(tri)kalbė	4,5	304	11,4	351
Vilniaus r. Mickūnų vidurinė mokykla	dvi(tri)kalbė	4,3	307	13,0	325
Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio vidurinė mokykla	lenkų	4,3	312	27,5	165
Vilniaus Lazdynų vidurinė mokykla	dvi(tri)kalbė	4,1	311	6,1	406
Šalčininkų r. Eišiškių gimnazija	lenkų	2,0	359	8,0	388
Kauno Aleksandro Puškino gimnazija	dvi(tri)kalbė	1,2	370	3,7	436

* Pateikiama visų trijų egzaminų rezultatų suma: matematika(%) + istorija(%) + anglų kalba(%)

Iš sudarytos mokyklų eilės išryškėja aiški tendencija, kad lenkiškose Vilniaus rajono mokyklose, skirtingai nei Vilniaus mieste, egzaminų rezultatai 3-4 kartus prastesni nei Lietuvos vidurkis. Visų Lietuvos mokyklų reitingo pirmajame šimtuke – tik dvi lenkiškos mokyklos.

Apžvalgininkas: tai lemia mokymasis ne valstybine kalba

„Aš tikrai nemanau, kad kurių nors tautų moksleiviai mažiau gabūs negu kiti. Manau, visų gebėjimai maždaug tolygūs. O jei tokie rezultatai, vadinasi, kaltos nevienodos mokymosi sąlygos. Manau, tai, kad jie mokosi ne valstybine kalba, yra tiesioginė ir turbūt vienintelė priežastis, dėl ko rezultatai prastesni“, - teigia nepriklausomo švietimo savaitraščio „Dialogas“ apžvalgininkas Vytautas Strazdas.

V. Strazdas pats yra lyginęs vienodo tipo mokyklas, veikiančias tose pačiose gyvenvietėse – po dvi Rudaminoje ir Nemenčinėje. Ir jo tirtu atveju lietuviškų gimnazijų abiturientų rezultatai buvo gerokai geresni už tautinių mažumų mokyklų.

„Pamačiau didelį skirtumą tarp egzaminų rezultatų – kalbomis apie nevienodas gyvenimo sąlygas ir aplinkybes to niekaip nepateisinsi, nes imti tos pačios gyvenvietės vaikai. Dėl to ir manau, kad įtakos turi mokymasis ne valstybine kalba“, - sakė V. Strazdas.

Pasak V. Strazdo, prastesni mokymosi rezultatai atsiliepia tolimesnei jaunuolių karjerai, gyvenimo lygiui. „Tai yra labai blogai – kitų tautybių žmonės turi turėti visas galimybes išlikti savo tautos atstovais, bet sąlygos, kurios verčia kartu gyventi nevienodomis galimybėmis, nėra priimtinos“, - kalbėjo apžvalgininkas.

„Keistais“ ir „nelabai suprantamais“ V. Strazdas vadina lenkų mažumos reikalavimus padėties nekeisti ir daugiau lietuvių kalbos į mokyklas neįsileisti. „Daug požymių, rodančių, kad didžiajai daugumai tokia sistema nepalanki. Galbūt tai palanku kai kuriems jų politikams“, - svarstė V. Strazdas. Jo nuomone, įsileidimas į mokyklas daugiau lietuvių kalba mokamų dalykų – puikus būdas gerai išmokti lietuvių kalbą.

Teisinasi mokinių kontingentu

„Pirma problema – mokinių kontingentas – be motyvacijos arba iš visokių šeimų. Miesto vaikai iš vienų šeimų, kaimo – iš kitų. Antra – tai priklauso nuo mokyklos darbo, pedagogų meistriškumo, kabinetų techninių priemonių, naujų mokymosi sistemų įdiegimo“, - sako Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkas, neseniai Lenkijos užsienio reikalų ministro apdovanotas Jozefas Kviatkovskis.

Visgi jis teigė nelinkęs tikėti reitingo rezultatais. J. Kviatkovskis siūlo tarpusavyje lyginti konkretaus rajono mokyklas – esą tada paaiškėtų, kuri mokykla kaip dirba.

„Aš Vilniaus rajono lenkiškų mokyklų nelyginčiau su, pavyzdžiui, Vilniaus Jėzuitų gimnazija ar Kauno technologijos universiteto gimnazija. Bet palyginčiau su Vilniaus rajone veikiančiomis mokyklomis, kurios pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai. Tai būtų geras palyginimas“, - kalbėjo pašnekovas.

Pasak J. Kviatkovskio, jei abiturientai gerai nemokėtų valstybinės kalbos, jie nelaikytų valstybinio egzamino. O dabar, sako jis, iš 1215 abiturientų 90 proc. renkasi valstybinį egzaminą ir į jį eina įsitikinę, kad išlaikys.

DELFI primena, kad būtent J. Kvetkovskio vadovaujama „Macierz Szkolna“ dar vasarą ragino lenkų pedagogus nesilaikyti dalies Švietimo įstatymo nuostatų, kuriomis lenkų mokyklose įvedama daugiau pamokų lietuvių kalba.

V.Stundys: tai žinoma jau seniai

„Tos tendencijos jau buvo fiksuotos gerokai anksčiau, ir ne vienu atveju. Tą rodo ir tarptautinių tyrimų, kuriuose dalyvavo mūsų mokyklos, rezultatai, tą kasmet rodo ir brandos egzaminų rezultatai“, - teigia Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.

V. Stundys nesiryžo vertinti, kas nulemia prastesnius lenkų mažumos egzaminų rezultatus. Tačiau, mano komiteto vadovas, vieni veiksnių – geras valstybinės kalbos mokėjimas, mokytojų darbe naudojamos metodikos.

V. Stundys pastebi, kad viešumoje tautinių mažumų atstovai teigia priešingai – kad mokymosi rezultatai gerėja. Tokį požiūrį jis vadina politiniu.

„Vienas instrumentų, kuris įgalintų siekti geresnės rezultatų kokybės, yra ir geras valstybinės kalbos mokėjimas. Mes tą suvokiame kaip vieną labai svarbių veiksnių - ne tik brandos egzaminų kontekste, bet ypatingai galvodami apie abituriento sėkmingas studijas aukštojoje mokykloje, kur ypač svarbi pakankama valstybinės kalbos kompetencija“, - kalbėjo komiteto pirmininkas.