Išsilavinimas: mokėsi Vilniaus 5-ojoje (dabartinė Vilniaus Žvėryno vid. mokykla) ir 40-ojoje vid. mokyklose; baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą; stažavosi kompanijų valdymo srityje BOSSARD universitete (Paryžius).

Sėkmingiausia ir „mistiškiausia“ pamokos: sėkmingiausia, kai nesiruošęs gali gauti geriausią pažymį. Mistiškiausia – kai pasiruošęs gauni tokį įvertinimą, kad nesinori grįžti namo.

- Po mokyklos pasirinkote fiziko profesiją. Kodėl?

- Mokydamasis mokykloje, tikrai nežinojau, kad norėsiu studijuoti būtent fiziką. Pasirinkau šį mokslą, nes atrodė labai mistinis. Tai, ko negali apčiuopti, visada paslaptinga ir įdomu. Iki stojamųjų turėjau dešimt priežasčių, kodėl noriu rinktis šį mokslą, bet didžiausias argumentas iki šiol liko neatskleista fizikos „mistika“.

- Kada ir koks buvo jūsų pirmasis uždarbis?

- Aštuntoje klasėje vienoje Vilniaus parduotuvėje esu krovęs svogūnus į konteinerius, o uždirbtus pinigus išleidau knygoms. Vėliau, studijų metais, gaminome PH matuoklius ir kitokius prietaisus.

- Atskleiskite, kaip tapti „Omnitel“ prezidentu?

- Prieš pradėdamas vadovauti „Omnitel“ kompanijai, turėjau daug kitų darbų – prisidėjau prie magnetinio disko sukūrimo, konsultavau užsienio investuotojus Lietuvoje, dirbau degalų prekybos rinkoje Lietuvoje ir Norvegijoje. Nieko specialiai nedariau – tiesiog gerai atlikau savo darbą. Kai gerai dirbi, kas nors pastebi ir pakviečia prisijungti. Kadangi buvau geras pardavėjas, o vėliau – vadovas, gavau pasiūlymą išbandyti save telekomunikacijų srityje. Čia esu jau beveik 12 metų.

- TOP3 darbai, kuriuos turite kasdien padaryti?

- Peržiūrėti pardavimų rezultatus, pakalbinti kolegas bei partnerius ir atrašyti į laiškus.

- Turite 23 m. sūnų Lauryną ir 14 m. dukrą Indrę Beatričę. Kokios jūsų vaikų svajonės? Ar patariate jiems?

- Sūnus jau baigęs mokyklą ir dirba investicinės bankininkystės srityje, o dukra vis dar svarsto. Mes nuolatos kalbamės ir bandome atrasti, kas labiausiai patiktų jai, o ne man. Mažesni vaikai nelinkę prašyti patarimų, todėl tėvai turėtų jiems padėti. Vyresni vaikai jau ima patys klausti. Man svarbiausia, kad vaikai mėgtų tai, ką daro.

- Kokiais būdais patartumėte lavinti mokinių kūrybiškumą?

- Pats geriausias būdas lavinti kūrybiškumą yra užduoti sudėtingą klausimą. Atsakymų ieškojimas skatina kūrybišką mąstymą.

Profesinės savanorystės projektas „Kam to reikia?!“ su naujienų portalu DELFI skelbia konkursą moksleiviams. Skaitykite interviu su skirtingų sričių specialistais, pažymėtus „Kam to reikia?!“ ženklu, ir laimėkite su vienu iš savo srities profesionalų šešėliavimo pamoką, t.y. galimybę kartu praleisti dieną, stebint jo kasdienį darbą ar net padedant atlikti užduotis.

Sudalyvauti konkurse galite, registruodamiesi čia.