Privatus mokytojas 2-mečiui, stojamasis interviu į darželį ir mokyklą, visa diena mokykloje ir namų darbų ruoša iki vėlumos. Tai – Honkongo švietimo sistemos bruožai, nuo kurių Lietuvos moksleiviams, verkšlenantiems dėl esą per didelių krūvių, turėtų darytis silpna. Plušėti tenka ne tik mokykloje – darboholizmu persmelktoje kultūroje normalu darbe užsibūti iki paryčių ar net visai negrįžti namo.
© Reuters/Scanpix

Apie tai interviu DELFI pasakojo Honkonge gyvenantis ir kiniškajame Honkongo
universitete profesoriaujantis lietuvis filosofas Saulius Geniušas.

Amerikietę žmoną sutiko Vilniuje

Po filosofijos studijų Vilniaus universitete, S. Geniušas 2000 m. išvyko studijuoti filosofijos magistrantūros į Kanados McMaster universitetą. Jį visada domino europietiška, vadinamoji kontinentinė, filosofija, o minėtame universitete buvo puikios galimybės į ją gilintis.

Po studijų Kanadoje jis su drauge amerikiete, su kuria susipažino studijuodamas Vilniaus universitete, persikėlė į Niujorką. Čia lietuvis studijavo doktorantūrą New School universitete. Paskui vyko studijuoti į Kelno universitetą Vokietijoje, grįžęs į Niujorką, apsigynė disertaciją apie fenomenologiją ir įgijo daktaro laipsnį. Paskui ketverius metus dirbo Virdžinijoje, James Madison universitete.

Iš garsios muzikantų Geniušų giminės kilęs 35-erių metų vyras su šeima – amerikiete žmona ir dukrele – į Honkongą išvyko prieš metus.

„Tai buvo pats sunkiausias apsisprendimas mano gyvenime. Du mėnesius negalėjome nuspręsti – vykti ar ne. Viena vertus, daug kuo Amerikoje buvome patenkinti, bet norėjosi kažko naujo, netikėto, naujo pasaulio. Dabar to visiškai nesigailiu“, – pasakoja S. Geniušas.

Pasak S. Geniušo, kiniškasis Honkongo universitetas toli pažengęs fenomenologinės filosofijos srityje ir atvėrė daug galimybių. Čia jis dėsto studentams ir užsiima tyrinėjimais.

Baltijos šalys – Europos Honkongas

Kol kas S. Geniušas Honkonge buvo sutikęs tik vieną lietuvį. Jis yra girdėjęs, kad viena lietuvė studentė studijuoja kiniškame Honkongo universitete, tačiau progos tuo įsitikinti dar neturėjo.

Ką apie Lietuvą žino kolegos universitete? „Jiems Lietuva yra labai įdomi šalis dėl keleto priežasčių. Visos Baltijos šalys prieš 20 metų čia buvo vadinamos Europos Honkongu. Jiems buvo labai įdomu sužinoti, kodėl šios šalys taip vadinamos, todėl daug jų čia atvyko pažiūrėti Europos Honkongo“, – sakė S. Geniušas.

Saulius Geniušas
Saulius Geniušas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Taip pat daug žmonių Honkonge S. Geniušo klausia apie Baltijos kelią. Šių metų birželio mėnesio pradžioje Honkonge buvo minimi 1989 metais vykę Tiananmenio aikštės protestai už demokratiją, kurie pasibaigė mieste įvesta karine padėtimi ir kelių šimtų civilių žūtimis. Rytų Azijos žiniasklaida rašė apie panašius įvykius, tuo pat metu vykusius kitose valstybėse.

„Pagrindinė žurnalistų mintis tekstuose buvo ta, kad tai, kas įvyko Baltijos kelyje, būtų neįmanomas dalykas Azijoje. O neįmanoma dėl to, kad žmonės per daug materialūs“, – dėsto lietuvis.

Lietuvis Honkonge pamatė kitą pasaulį. Jame ir Amerika pasirodė esanti labai europietiška. Honkongas – tarptautiškiausias iš visų Azijos miestų, tačiau pagal šį rodiklį vis dėlto neprilygsta Niujorkui.

Pašnekovas sako, kad Europa žymi praeitį – apie tai byloja muziejai, galerijos, architektūra, kultūra. JAV daugeliu prasmių S. Geniušui atrodo kaip dabarties įkūnijimas. „Azija, ir ypač Honkongas – tai ateitis. Jie taip mąsto. Jie, tarkime, nemato problemų nugriauti daugelį senų pastatų ir pastatyti naujus. Tai būtų didelė problema Europoje. Jie neturi tokios pagarbos pradžiai, kokią turi Europa“, – sako profesorius. S. Geniušo tvirtinimu, toks požiūris reprezentuoja tam tikrą mąstyseną – tokio mąstymo jis nematė niekur kitur.

Į darželį ar mokyklą – tik po interviu

Tačiau bene labiausiai lietuvį Honkonge stebinantis dalykas – švietimo sistema. S. Geniušo dukrai – 6-eri, ji pradėjo lankyti pirmąją klasę.

„Mane nustebino, kad kai jai buvo 5-eri, reikėjo eiti į interviu, kad pakliūtų į mokyklą. Vyksta konkursas ir mokykla renkasi vaikus. Pasirodo, kada vaikui treji, taip pat yra konkursai patekimui į darželius. O kada vaikui dveji, gali samdytis privatų mokytoją, kuris paruoš tavo vaiką konkursui į darželį“, – pasakojo profesorius.

Į interviu atvestą vaiką reikia palikti ir grįžti po valandos. Tėvai dukrai nesakė, kad šis procesus bus svarbus, ji į tai žiūrėjo kaip į galimybę pažaisti. Po interviu ją priėmė į visas mokyklas.

„Tačiau kada ateina Honkongo vaikai, jie žino, koks tai atsakingas laikas ir dėl to daugelis pasirodo prastai. Honkonge į privačias mokyklas patekti sunku“, – sakė S. Geniušas.

Saulius Geniušas
Saulius Geniušas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Interviu metu vaikams užduodama įvairių klausimų. Atrenkant ypač svarbios kalbų žinios, elementari matematika, socialiniai įgūdžiai – žiūrima, kaip kaip vaikas elgiasi su kitais vaikais. Tai nustatoma keliems vaikams davus bendras užduotis.

„Paima kamuolį, numeta į kampą, pasako „neimk“, toliau nieko nedaro ir žiūri, kas paims“, – pasakojo pašnekovas. Privačiose mokyklose mokslas brangesnis nei JAV universitetuose, valstybinėse mokyklose mokslas nemokamas.

Mokiniai mokykloje praleidžia daug laiko – gerokai daugiau nei Europoje ar JAV. Štai pirmokė dukra išvyksta į mokyklą 7 val. ryto, namo grįžta pusę penkių ir jai dar reikia daryti namų darbus. 22 val. ji dar ruošia namų darbus.

„Nežinau, tai gerai ar blogai. Tai daug ko vaikams duoda, bet jie daug ir praranda“, – sakė S. Geniušas.

Dukra mokosi mandarinų ir anglų kalba, kitąmet pradės mokytis kantoniečių – senosios kinų – kalbos. Amerikietės ir lietuvio dukra šiek tiek kalba lietuviškai.

Profesorius pastebi, kad Azijoje moksleiviai gerai paruošiami tiksliesiems dalykams, tačiau humanitarine prasme tiek nuo europiečių, tiek nuo amerikiečių atsilieka. Mokyklos jų tam neparengia.

Suomija, Pietų Korėja, Singapūras ir Japonija – šios šalys laikomos tinkamiausiomis vaikų išsilavinimui. Apie aukštą šių šalių švietimo kokybę byloja tarptautiniai tyrimai. S. Geniušas atkreipia dėmesį, kad trys iš keturių minėtų šalių yra Pietryčių Azijoje.

Įrodo savo vertę išmokę tai, kas siaubingai neįdomu

Honkonge daug studentų išvyksta studijuoti į užsienį – daugiausia JAV, Kanadą ir Europos šalis. Kita didelė dalis renkasi tarp trijų pagrindinių universitetų – Honkongo, kiniško Honkongo bei Mokslo ir technologijų universiteto. Likusieji renkasi penkis Honkongo universitetus arba nesiekia aukštojo mokslo.

Kartą atėjusi studentė S. Geniušui papasakojo tris pastarąsias dienas skaičiusi užduotą Platono „Valstybės“ pirmąją knygą, tačiau nieko nesupratusi. Profesorius pradėjo su ja kalbėtis ir įsitikino, kad ji pagrindinius dalykus suprato. Mergina pareiškė, kad jai nebuvo įdomu, tačiau ji visas tris dienas nedarė nieko kito, tik skaitė Platoną.

„Pradėjau galvoti – kaip tai suprasti. Daugelis studentų pradėjo sakyti, kad jiems tai neįdomu, bet jie tai daro. Po to supratau, kad jiems tai įdomu, bet jie bijo tai pripažinti. Kodėl? Nes mokyklose reikia mokytis tiek daug, daugelis mokymosi yra labai mechaniškas. Tu įrodai savo vertę, jeigu, nepaisant to, kad siaubingai neįdomu, vis tiek sugebi tą išmokti. Europoje ir JAV toks požiūris būtų visiškai nesuvokiamas – jeigu nesudomini studentų, yra viskas“, – pastebėjimu dalijosi filosofijos profesorius.

Vyrauja materializmas be hedonizmo

Honkonge vyrauja darboholizmo kultūra. Ten pamatysi tokių dalykų, kaip niekur kitur. Štai JAV naudoja posakį „nuo 9 iki 5” - tiek dažniausiai trunka darbas.

„Honkonge tokio posakio nėra. Štai kai kuriems mano kolegoms universitete normalu išvykti iš darbo 1 ar 2 valandą ryto. Kai kurie kolegos lieka dirbti per naktį ir toliau nuo ryto tęsia darbą“, – pasakojo S. Geniušas. Jis pats darbe iki nakties nesėdi – išeina iš darbo anksčiau, kad skirtų laiko dukrai.

Filosofijos profesorius Honkongą apibūdina vienu sakiniu: „Honkongas – tai materializmas be hedonizmo“. Pavyzdžiui, JAV studentai sako norintys gerai apmokamo darbo „nuo 9 iki 5“, o jei klausi, kodėl, atako vieną dieną norintys išeiti į pensiją ir gyventi Floridoje.

Honkongo gyventojai nori kažko panašaus, bet jei klausi, kodėl, gūžčioja pečiais ir klausia: „Kuria prasme „kam“ – tiesiog imi tą ir darai“.

„Tai yra materialistinis gyvenimo būdas be jokio hedonizmo – nėra sampratos, kad kažką darau dėl malonumo. Tiesiog tą darau“, – apibendrina pašnekovas.

Atsikratė provincialumo

S. Geniušas prognozuoja, kad ateityje Vakarams bus sunku konkuruoti su Azijos šalimis.

„Kinų kultūra nepaprastai darbšti. Šia prasme Vakarams bus labai sunku. Kai pagalvoju, kas bus po 20 metų, man labai sunku įsivaizduoti, kaip europiečiai, amerikiečiai bandys konkuruoti su žmonėmis Azijoje. Pagalvokime, kas vyksta Kinijoje – milijonai pradėjo eiti į universitetus, jie bus labai gerai specializuoti ir su jais konkuruoti bus labai sunku dėl kultūrinių priežasčių“, – dėsto pašnekovas.

Pasak profesoriaus, su jais ne tik reikės konkuruoti. Jo manymu, Lietuvai bendrai svarbu užmegzti ryšius su Azijos šalimis. Tą daryti jau pradėjo amerikiečiai, kanadiečiai, vokiečiai ir kitos tautos. Pašnekovo teigimu, studijos šiuose kraštuose taip pat būtų puiki patirtis – ypač tiems, kurie nori patirti kultūrinį šoką.

Jau 13 metų užsienyje gyvenantis S. Geniušas gimtąją šalį aplanko kasmet. Kiek gyvens Honkonge, jis dar nežino. Kol kas kontraktas sudarytas 6 metams.

Ką davė gyvenimas skirtinguose kraštuose? Pasak S. Geniušo, pagyvenus skirtingose šalyse, lieka nedaug provincialumo. Jis aiškina, kad užaugame kultūrose, kur tam tikri dalykai suprantami kaip elementarūs, akivaizdūs, dėl jų nekyla klausimų. „Keliaudamas prarandi tą akivaizdumą, dalykai nebeatrodo akivaizdūs, už kiekvieno akivaizdumo pradeda slypėti klausimas“, – sakė lietuvis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Viešina skandalingas nuotraukas: VU nedelsdamas inicijuoja vidinį tyrimą (107)

Į DELFI redakciją kreipėsi Vilniaus universiteto ( VU ) garažo darbuotojais prisistatę asmenys....

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Karbauskis ir Brazauskas: kas tarp jų bendro? (268)

Ramūnas Karbauskis su savo žemėmis ir giesmele „viskas teisėta“ Lietuvos padangėje nėra...

Varėnos raj. – panika dėl meningokoko: infekcija nusitaikė į vyresnius (1)

Varėnos raj., Valkininkuose, žmones išgąsdino žinia apie žaibine meningokoko forma susirgusią...

Veryga sugalvojo, kuo pakeisti cukraus mokestį (159)

Sveikatos apsaugos ministerija , rodos, rimtai užsimojo gyventojus atbaidyti nuo cukraus. Dar...

Siaubinga: Plungės raj. rastas gyvas vyras smarkiai apirusiu veidu raštu atsisakė pagalbos (76)

Trečiadienį Plungės rajone esančiame Alksnėnų kaime rastas gyvas vyras smarkiai apirusiu veidu,...

Paskelbtas išplėstinis Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas įtraukti Eurolygoje žaidžiantys lietuviai

Likus daugiau nei mėnesiui iki Pasaulio čempionato atrankos rungtynių su Vengrijos ir Kosovo...

Pagaliau prabilo 13 vaikų kalinusios poros artimieji (7)

Ne vienus metus Elizabeth Flores maldaute maldavo suteikti progą susitikti su sūnėnais ir...

Pasibaigus pikantiškai istorijai vėl bus ieškomas vienos didžiausių valstybės įmonių vadovas (74)

Viena didžiausių valstybės įmonių, kurios darbuotojų kiekis pranoksta Prezidentūros, Seimo ir...

6 pažastų niežulio priežastys ir lengvos priemonės, kaip jo išvengti

Niežulį pažastyse dažniausiai sukelia prasta higiena ar drabužiai su ankštomis rankovėmis. Jei...

Rusija žada paskelbti lietuvių „juodąjį sąrašą“ (45)

Rusija žada paskelbti sąrašą lietuvių, kuriems bus draudžiama atvykti į šalį.