Murkdė nosimi į kelnaites
Nuosavų namų kvartale gyvenantys kaimynai dėl dukrų virto priešais. Penkiametė mergaitė buvo tapusi vyresnės kaimynų dukros patyčių objektu.
Vienuolikmetė sugalvojo pasismaginti mažajai kaimynei liepdama uostyti dvokiančias kojines, kišo prie veido purvinas kelnaites.
Kai apie tai sužinojo penkiametės tėtis, sugriebė vienuolikmetę už rankos ir pasiryžo ją nuvesti pas vaikų teisėmis besirūpinančius tarnautojus.
Vyras buvo gerokai įširdęs, tad nenuostabu, kad kaimynų dukra išsigando. Ji įsitvėrė stulpo ir rėkė kiek galėdama, o iš išgąsčio apsišlapino.
Vyras svetimą vaiką paleido tuomet, kai jį ėmė barti kiti kaimynai, pagrasinę iškviesti policiją.
Pareikalavo tūkstančių litų
Ši situacija vien kaimynų barniu nesibaigė. Mažosios dukros gynėjas tapo teisiamuoju. Jis buvo kaltinamas ir nuteistas už chuliganiškus veiksmus bei fizinio skausmo sukėlimą mažametei.
Vienuolikmetės tėvai pareiškė, kad jis taip smarkiai sugriebė mergaitę už rankos, jog liko mėlynės. O tai, kad ji apsišlapino, byloja apie patirtą didžiulį išgąstį. Tai esą lėmė pablogėjusį vaiko miegą ir net mokymąsi.
Vienuolikmetės tėvai prašė priteisti jų dukros naudai 30 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.
Nors kaltinamas vyras teisinosi labai įširdęs dėl savo vaiko skriaudos ir įvykio metu buvęs labai susijaudinęs, tai įvertinta kaip mažareikšmė priežastis.
Po kaltinimų – prašymas neteisti
Vyras buvo nuteistas. Jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, priteista 2 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti bei 900 litų bauda.
Tačiau toks sprendimas netenkino vienuolikmetės tėvų, jie reikalavo daugiau pinigų ir tikino, kad mergaitė dėl patirto streso buvo gydoma ligoninėje.
Kai byla pasiekė aukštesniosios instancijos teismą, reikalai pakrypo kita linkme. Nukentėjusiąja vadinamos mergaitės tėvai panoro susitaikyti su kaimynu ir atsisakė bet kokių pretenzijų. Apie tokio radikalaus nuomonės pakeitimo priežastis galima tik spėlioti.
Teismui beliko atleisti žmogų nuo atsakomybės, o ankstesnį nuosprendį panaikinti.
Tėvas prašė patarimo
Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė nė kiek nenustebo išgirdusi šią istoriją. Nors ir ne dažnai, tačiau panašių atvejų uostamiestyje nutinka kasmet.
Visiškai neseniai į tarnybą skambino susijaudinęs ketvirtokės tėvas prašydamas patarimo.
Sužinojęs, kad mokykloje iš jo dukros nuolat tyčiojasi bei žemina bendramokslė, jis nusprendė susitikti su šios mergaitės mama ir rimtai aptarti problemą.
Nuėjęs į mokyklą vyras susitiko su dukros skriaudike ir pareikalavo mamos telefono. Ši labai išsigando, atsiprašė bendramokslės ir maldavo mamai nieko nesakyti, nes ši esanti labai griežta, tad mergaitė baiminosi bausmės.
Vyras piktai ją išbarė, bet pažadėjo mamai apie dukros piktadarybes nepranešti.
Pabaręs sulaukė šantažo
Po kiek laiko tas pats žmogus sulaukė telefono skambučio. Skambino išbartosios mama.
Ji pareiškė pretenzijas dėl to, kad vyras su jos vaiku kalbėjo nedalyvaujant mamai, šaukė, gąsdino teismais ir šantažavo.
„Bandžiau raminti tą vyrą. Manau, jis nepadarė nieko blogo, nes fizinio smurto nebuvo. Tačiau bet kuriam žmogui, patekusiam į panašią situaciją, patarčiau kalbėti ne su svetimu vaiku, o su jo tėvais“, – teigė G.Aurylienė.
Vaikų teises gina ne tik tam įsteigta tarnyba, bet ir nepilnamečių reikalų inspektorės policijoje, mokyklose – psichologai bei socialiniai pedagogai.
„Jeigu tokie dalykai vyksta tarp vaikų, suaugusieji turėtų pirmiausia susėsti, išsiaiškinti ir ramiai pasikalbėti, o ne bėgti vieni kitus skųsti ar draskyti vaikus. Tai būtų normaliausias būdas bet kurioms problemoms spręsti, o ne tampytis po teismus. Patyčios tarp vaikų buvo, yra ir bus, bet tai nereiškia, kad nieko neturime daryti. Suaugusieji yra neteisūs mokydami vaikus vos išgirdus netinkamą žodį duoti į snukį ar spirti į užpakalį“, – aiškino G.Aurylienė.
Tarpininkai padeda susitaikyti
Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojoms ne naujiena taikyti šeimas, susipykusias dėl vaikų elgesio. Pastebėta, kad tokie pokalbiai, kai dalyvauja tarnybos specialistai, drausmina abi puses, o galutinis rezultatas tenkina visus.
Būta situacijos, kai vieno vaiko mama apskundė jos sūnų baudusį kito vaiko tėvą. Specialistai įsikišo ir surengė abiejų suaugusiųjų susitikimą.
Pokalbio metu įširdusiai moteriai teko išgirsti karčią tiesą, jog jos sūnus nuolat skriaudžia kitą vaiką ir už tai buvo nubaustas. Pradžioje įnirtingai gynusi sūnų moteris galiausiai pripažino ir savo pačios klaidas auklėjant atžalą.
„Jeigu suaugusieji yra normalūs ir protingi, turėtų suprasti, kad savo vaikų poelgius reikia vertinti kritiškai“, – teigė G.Aurylienė.
Moko atpažinti patyčias
Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologas Vidas Karvelis pasakojo, jog Vokietijoje atlikti tyrimai rodo – vaikai, kurių tėvai jų elgesį vertina nekritiškai ir net nusikaltusius užstoja, suaugę statistiškai dažniau turi reikalų su teisėsauga.
Vaikystėje patirtos patyčios vėliau paveikia gyvenimus.
„Absoliutaus patarimo tokiu atveju, kai tėvai sužino, jog jų vaiką skriaudžia bendraamžiai, duoti negaliu. Viena neabejodamas galiu pasakyti – patiems jokiu būdu nesmurtauti, nes tai yra nusikaltimas. Sprendžiant, ką daryti, yra rimtas darbas su psichologu. Tėvams teks keisti santykį su savo vaikais. Abstraktaus patarimo duoti neįmanoma. Tiesiog reikės nemažai dirbti drauge, lygiai, kaip ir smurtaujančio vaiko tėvams“, – dalijosi patirtimi psichologas.
Jis apgailestavo, kad dažniausiai panašios konfliktinės situacijos suvedamos vien į teisinius dalykus.
Norvego Olweuso sukurta patyčių ir smurto prevencijos programa vykdoma ir kai kuriose mūsų bendrojo lavinimo mokyklose, siekiant mažinti patyčių ir kitokio asocialaus elgesio apraiškas. Šios programos tikslas – mokyti visą mokyklos personalą atpažinti, pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti.
Tokiose mokyklose visi vaikai bei jų tėvai mokomi neskirstyti vieni kitų į blogus ar gerus. Bendrą smurto problemą sprendžia visi drauge įsivesdami tam tikras bendravimo taisykles bei jų laikydamiesi. Tai netrumpas procesas, ir jokios prievartos laikantis šių taisyklių nėra.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Galmino komentaras:
"Gana dažnai tenka susidurti su situacija, kai tėvai, kurių vaikai nukentėjo nuo svetimų suaugusiųjų, nenori viešumo bei turėti reikalų su pareigūnais. Mano įsitikinimu, nutylėti tokių dalykų neverta ir net nusikalstama. Reaguodami ir viešindami smurto prieš vaikus apraiškas suaugusieji užbėgs už akių dar didesniam smurtui. Įstatymas yra gana griežtas. Už skausmo sukėlimą mažamečiam asmeniui Baudžiamasis kodeksas numato iki dvejų metų laisvės atėmimą. Todėl tėvai turėtų pamiršti senovinį būdą bėdoms spręsti ir nesiimti auklėti svetimų vaikų fizinėmis bausmėmis. Patarčiau pirmiausia pasikalbėti su to vaiko tėvais, galbūt jie net nežino, kad jis linkęs skriausti kitus. Suaugusieji turi bendrauti su suaugusiaisiais. Svetimo vaiko bausti ar jį kur nors jėga vesti nevalia. Kitas dalykas, kad skriaudos pamatuoti pinigais neįmanoma. Todėl neatmetama galimybė, kad kartais satisfakcijos siekiama reikalaujant pinigų. Tada išeina, kad praturtėti siekiama iš vaiko skriaudos, o tai yra nesąžininga ir negražu."