aA
Valdantieji teigia šįmet nuo pražūties išgelbėję 170 mokyklų, tačiau ar tikrai teisingas žingsnis gelbėti klasių nesurenkančias mokyklas finansuojant tai iš valstybės kišenės? Kodėl gelbėjamos tos mokyklos, kurių rezultatai nėra patys geriausi?

Viceministrė įvardijo prastų kaimo mokyklų rezultatų priežastį

„Mokyklų tinklo formavimas – savivaldybės politikos sritis“, – tvirtino laidoje DELFI 11 dalyvavusi švietimo viceministrė Jolanta Urbanovič. Vis dėlto, nors ji teigia, kad tai savivaldybių atsakomybė, į mokyklų tinklą prieš pat rugsėjo pirmąją įsikišo valdantieji. Jų nurodymu ir šįmet bus dalinai valstybės finansuojamos nepilnos 9-10 klasės, nors, remiantis panaikintu nutarimu, nepilnų klasių finansavimas turėjo visu šimtu procentų gulti ant savivaldybių pečių.

J. Urbanovič teigimu, šiuose procesuose svarbiausia, kad nenukentėtų nė vienas vaikas. Kokybė – ministerijos atstovės teigimu, svarbiausia. „Į kiekvieną mokyklą reiktų žvengti atskirai, nes ar tikrai galime teigti, kad mažos mokyklos teikia mažiau kokybiškas paslaugas?“ – tvirtino J. Urbanovič.

Jolanta Urbanovič, Dovilė Šakalienė, Vaidas Bacys
Jolanta Urbanovič, Dovilė Šakalienė, Vaidas Bacys
© DELFI / Karolina Pansevič

Ir nors ministerijos atstovė tvirtina, kad maža mokykla nėra lygu prastai mokyklai, tačiau statistika rodo prastus regionų mokyklų rezultatus. „Žinote, kodėl jie yra ne patys geriausi? Todėl, kad dauguma mokinių yra iš vadinamojo žemesnio ekonominio, socialinio ir kultūrinio konteksto. Jeigu tuos pačius vaikus perkeltume į miesto mokyklą, pažiūrėtume, kokia ten kokybė būtų, – svarstė J. Urbanovič. – Negalime dėti lygybės ženklo, kad maža mokykla yra bloga mokykla.“

Kodėl jie yra ne patys geriausi? Todėl, kad dauguma mokinių yra iš vadinamojo žemesnio ekonominio, socialinio ir kultūrinio konteksto. Jeigu tuos pačius vaikus perkeltume į miesto mokyklą, pažiūrėtume, kokia ten kokybė būtų.
Jolanta Urbanovič

Prieš pat rudenį buvo žengtas žingsnis, kuriuo buvo palikta galimybė toliau jungti klases, nors pats švietimo ministras Algirdas Monkevičius prieš kelias dienas pareiškė, kad vienas svarbiausių planų – kad jungtinių klasių per 3-5 metus nebeliktų. Tad koks iš tikrųjų yra ministerijos kelias, jei veiksmai ir žodžiai prieštarauja vieni kitiems?

Viceministrė J. Urbanovič į klausimą atsakė netiesiogiai, teigdama, kad mokyklų pertvarka – atskirų savivaldybių reikalas. „Kiekviena savivaldybė turi pasirengusi tinklo pertvarkos planą, – teigė J. Urbanovič. – Tikimės, kad savivaldybės pačios be didesnės prievartos išspręs daugumą klausimų.“

Šakalienė: vaikams reikia pavyzdžio, kad galėtų lygiuotis ir temptis

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Dovilė Šakalienė laidoje pacitavo ekonomisto Raimundo Kuodžio „Facebook“ tinkle paviešintą mintį: „Kai asmeniniai politiniai reitingai aukščiau vaikų intereso gauti gerą išsilavinimą, tai kaip tai vadinasi? Korupcija. Ką turi daryti visuomenė su korumpuotais politikais? Mesti lauk“.

Kiekviena savivaldybė turi pasirengusi tinklo pertvarkos planą (...). Tikimės, kad savivaldybės pačios be didesnės prievartos išspręs daugumą klausimų.
Jolanta Urbanovič

D. Šakalienė teigė pritarianti ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkui Egidijui Milešinui, kuris DELFI teigė, kad bandymu išgelbėti klasių nebesurenkančias mokyklas valdantieji žengė žingsnį atgal. „Man, kaip Švietimo ir mokslo komiteto narei, yra svarbi tokių žmonių nuomonė“, – teigė D. Šakalienė.

Jolanta Urbanovič
Jolanta Urbanovič
© DELFI / Karolina Pansevič

Seimo narė įvardijo, kad 2018 metais jungtinių klasių buvo sumažinta iki 1103, šįmet šis skaičius beveik nepasikeitė, jungtinių klasių skaičiuojama 1054.

D. Šakalienė pritarė ministerijos atstovei, kad prasti pasiekimai gali būti socialinių priežasčių pasekmė, tačiau pridūrė, kad būtent dėl to tokiems vaikams ir būtini geri ir stiprūs pedagogai bei geresnės ugdymo sąlygos. „Vaikams klasėje taip pat reikia turėti motyvuotų ir gerai besimokančių vaikų, į kuriuos galėtų lygiuotis ir temptis, – teigė Seimo narė. – Mano akimis, mes turime apsispręsti. Jei norime gero vaikų išsilavinimo, turime žiūrėti į logistiką.“

Vaikams klasėje taip pat reikia turėti motyvuotų ir gerai besimokančių vaikų, į kuriuos galėtų lygiuotis ir temptis.
Dovilė Šakalienė

Direktorius pritaria norui naikinti jungtines klases

Šiaulių rajono Bubių ir Aukštelkės mokyklų direktorius Vaidas Bacys teigė, kad jo vadovaujamose mokyklose mokinių trūkumo problemos nėra, tačiau prie jo vadovaujamos mokyklos prijungtame skyriuje kyla pavežėjimo problemų. „Rytoj turime tėvų susirinkimą, turime galvoti, kaip tėvus pavežti, kad galėtų dalyvauti“, – problemą įvardijo V. Bacys.

Direktorius teigė, kad, jo nuomone, nors šįmet jie net ir nepilnomis klasėmis liko mokytis nedidelėse regionų mokyklose, reiktų galvoti apie tai, kaip juos telkti į didesnes klases regionų centruose. „Jie turėtų būti pavežėjami ir turėtų turėti tam tikrą didesnį ratą draugų, pažinčių, kad būtų įvairovė ir visa kita“, – tvirtino V. Bacys.

Dovilė Šakalienė
Dovilė Šakalienė
© DELFI / Karolina Pansevič

V. Bacys svarstė, ar kas nors yra paskaičiavęs, kiek valstybei kainuoja pavežėjimas. Jo teigimu, kuo mažesnis vaikas, tuo mokykla turėtų būti arčiau jo namų. „Pavyzdžiui, mums iš vienos gyvenvietės pavežti keturiasdešimt vaikų jau reikia mažiausiai dviejų reisų. Reiškia, vaikai į mokyklą atvažiuoja valanda anksčiau“, – teigė V. Bacys.

Ne viena rajono mokykla, norėdama suburti bent minimalias klases, imasi jungimo. „Aš esu prieš jungtines klases, – teigė V. Bacys. – Kai buvau direktoriumi Kurtuvėnuose, mes atsisakėme jungtinių klasių ir su tėvais kalbėdamiesi nukreipėme į kaimyninę mokyklą, juos pavežame.“

Aš esu prieš jungtines klases (...). Kai buvau direktoriumi Kurtuvėnuose, mes atsisakėme jungtinių klasių ir su tėvais kalbėdamiesi nukreipėme į kaimyninę mokyklą, juos pavežame.
Vaidas Bacys

Mažų mokyklų mokiniams papildoma veikla neįdomi

Preliminariais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, mažiausios mokyklos Lietuvoje yra šios: Vilniaus r. Veriškių pradinė mokykla, turinti 11 mokinių, Varėnos r. Vydenių pagrindinė mokykla – 13, Vilniaus r. Dūkštų pagrindinė mokykla – 18, Mažeikių r. Žemalės pradinė mokykla – 20, Tauragės r. Lomių pagrindinė mokykla – 20.

Kodėl tokios mokyklos vis dar egzistuoja? Švietimo viceministrė teigė, kad už tai atsakingos savivaldybės, kurios sprendžia tokių mokyklų būtinumą.

Vaidas Bacys
Vaidas Bacys
© DELFI / Karolina Pansevič

O ar neturėtų būti nustatyta, kokia galėtų būti mažiausia mokykla? „Iš esmės mes šiojevietoje turime galvoti apie vaikų interesus. Jų teisę gauti kokybišką švietimą ir sutinku su Vaido požiūriu, kad turime matyti ir socialinį kontekstą. Pasikartosiu: socialinis kontekstas yra toks, kad vaikai savo gyvenimą pradeda nuo skirtingo laiptelio. Jei mes nesuteiksime pagalbos didžiajai daugumai regionuose esančių vaikų, kad mes suteiktume galimybę jiems įveikti galimybių nelygybę, kurioje jie jau gimė, – teigė Seimo narė ir įvardijo, kad kaimo vietovėse 40 proc. mokinių gauna socialinę paramą. – Vaikas, kuris jau gimė skurdesnėmis sąlygomis, turi mažiau galimybių. Tame pačiame kaime galimybių ugdytis neformaliojo švietimo prasme yra daug mažiau.“

Vaikas, kuris jau gimė skurdesnėmis sąlygomis, turi mažiau galimybių. Tame pačiame kaime galimybių ugdytis neformaliojo švietimo prasme yra daug mažiau.
Dovilė Šakalienė

V. Bacys įvardijo, kad jo vadovaujamose įstaigose pradinukų pamokos baigiasi antrą valandą, nes buriamos konsultacijos ir kiti užsiėmimai. „Bet kai kurie tėvai, beje, vyresnių vaikų, net pyksta, nes mes jiems siūlome ir dziudo, ir robotiką, – vardijo direktorius. – Jaunesnių vaikų nepyksta, bet tie, kurie neturi įpročio... Tenka pripažinti, kad kaimo vaikai visuomet buvo nuskriausti dėl neformalaus ugdymo ir šiandien irgi turi mažesnes galimybes.“

Direktoriaus teigimu, tie tėvai, kurie turi finansinių galimybių, vaikus paveža ir iki muzikos mokyklų, tačiau priešingai gyvena mažiau pasiturinčios šeimos. „Tie, kurie sunkiau gyvena, nebegali pasinaudoti tomis paslaugomis, nes dažnai jos yra mokamos“, – teigė V. Bacys.

Visas pokalbis – laidoje DELFI 11.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
1.0000

Top naujienos

DELFI reportažas iš gaisro iškankinto kaimo: primena Černobylį, nėra žmonių, žūsta gyvūnai papildyta 16:38 (267)

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Kauno klinikose nukentėjusios paauglės mama: gydytojas prašė apie tai niekam nepranešti, siūlė kompensaciją (455)

Penktadienį vakare per Lietuvą nuskriejo žinia, kad paauglei iš Jonavos Kauno klinikose į...

Kainos svetur: kiek už duoną ar bananus teks sumokėti Emyratuose (124)

Jungtiniuose Arabų Emyratuose tikrai ne visur vienodos kainos – Abu Dabis ar Dubajus jau...

Sekmadienį yra didelė tikimybė pagerinti Lietuvos orų rekordą (9)

Šeštadienį mūsų laukia dar viena labai šilta ir graži diena. Naktį vietomis tvyrojęs rūkas...

Didžiosios Britanijos parlamentarai pritarė pasiūlymui 3 mėnesiams atidėti „Brexit“ Johnsonas delsti nenori. Papildyta 17:24 (87)

Šeštadienį Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmų deputatai balsavo dėl pataisos,...

Garsus plastikos chirurgas apie moterų norus – „pripūstos“ krūtinės eina užmarštin

Vienas garsiausių Lietuvoje plastikos chirurgų, plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas...

Dirba veikiančiame ugnikalnyje, iš kurio sklinda odą ėdantys nuodai: visa tai – dėl „velnio aukso“ (6)

Tiršti dūmai uždengia dangų virš Ijeno kalno, o ore tvyro sudegusių degtukų kvapas. Iš...

Persirengėliai Niujorko „Comic Con“: ar atpažinsite šiuos veikėjus?

Per pastaruosius porą dešimtmečių cosplay (persirengimas pop kultūros veikėjais) tapo...

Kauno Dainavos rajonas: buvęs „Centrinis purvynas“ ir požeminis upelis (21)

Dainava – dabar viena tankiausiai ir gausiausiai gyvenamų Kauno miesto dalių – buvo sukurta...