aA
Lietuva dar nėra ratifikavusi UNESCO – pasaulinės švietimo ir kultūros organizacijos – Konvencijos prieš diskriminaciją švietime. Švietimas mūsų šalyje – labiau prekė nei žmogaus teisė, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus.
J. Ruškus: švietimas paverstas laisvos rinkos ir diskriminacijos objektu
© Corbis

Jo teigimu, neoliberalioji politika, kolonizavusi Lietuvos švietimą, jį pavertė laisvos rinkos ir diskriminacijos objektu. O pasiūlos bei paklausos santykiu grįsta švietimo politika marginalizavo žmogaus teisę į ugdymą.

„Įvyko stebėtina jungtis – Lietuvos švietimas, dar neatsikratęs sovietinių, drausme ir paklusnumu grįstų, įpročių, impregnavosi neoliberalistiniais efektyvumo, selekcijos ir meritokratijos nuodais. Verslo logikos Lietuvoje vedamas jis tapo efektyvumo, selekcijos ir meritokratijos – vaikų atrankos pagal nuopelnus – įrankiu. Tačiau ekspertai ir visuomenė vis labiau pagrįstai abejoja dėl vaikų atrankos mechanizmų. Visų pirma – dėl nacionalinių brandos egzaminų patikimumo, o šių metų lietuvių kalbos vertinimo rezultatai šokiruoja“, – pažymi profesorius.

Anot jo, nepriimtina tai, kad politikų energija yra nukreipta į diskriminacinės šeimos sampratos įtvirtinimą, surūšiuojant šeimas į valstybės paramos vertas ir nevertas, tačiau neskiriama pastangų kiekvieno Lietuvoje gyvenančio vaiko bei kiekvienos šeimos gerovei palaikyti.

„Kaip paaiškinti, kad Lietuva iki šiol negali aprūpinti visų Lietuvos vaikų nemokamu, visiems laisvai prieinamu kokybišku ikimokykliniu ugdymu, kai turime daug laisvų patalpų ir parengtų pedagogų? Kodėl Lietuvos ateitis, jaunos šeimos, pradedančios kabintis į darbo rinką, turi būti diskriminuojamos ir verčiamos mokėti už savo vaikų ugdymą privatiems ar net valstybiniams darželiams? Kaip paaiškinti, kad Lietuvoje vis dar priimta viešai kalbant teisėtai rūšiuoti vaikus į gabius ir negabius, kai net Nacionalinė pažangos strategija išskiria gabių vaikų rėmimą, nežinia kokiu pagrindu atrūšiuodama kitus, numanomai negabius, vaikus?“, – retoriškai klausia VDU profesorius.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad „orveliška dvasia vaikus surūšiuojantys ir jų likimą nulemiantys momentiniai“ brandos egzaminai įsiūbavo masinį korepetitoriavimą – paralelinę šešėlinę tėvų pinigais apmokamą švietimo erdvę. O mokyklų rūšiavimas į prestižines ir apkiautėles, kaip pavadino vienas mokyklas reitinguojantis žurnalas, buvo priimta kaip norma, nors ir akivaizdu, kad mokyklų misija neapsiriboja egzaminų rezultatais.

Profesoriaus nuomone, prieš septynetą metų įvesti „krepšeliai“ neišsprendė aukštojo mokslo problemų, bet prikūrė jų naujų. Vadinamųjų „krepšelių“ principas įtvirtino vaikų selekciją pagal vis labiau abejotino patikimumo brandos egzaminų rezultatus. Dėl kelių dešimtųjų konkursinio balo skirtumo valstybė vieną vaiką priskiria gabiųjų grupei ir pasiūlo valstybinį studijų kolegijoje ar universitete finansavimą, o kitą vaiką siunčia į mokamas studijas, praktiškai be šansų gauti valstybės finansavimą, net jei jis ar ji studijuos puikiai.

„Nemyli Lietuva savo vaikų, įteisindama diskriminacines švietimo praktikas. Mūsų šalis nėra tokia turtinga, kad galėtų savo piliečių sąskaita leisti paralelines mokamas studijas (įskaitant korepetitoriavimą) ir taip ciniškai švaistyti savo brangiausią turtą – žmones.

Emigraciją dar galėtume stabdyti, iš esmės reformavę švietimo sistemą žmogaus teisių pagrindu. Būtina atsisakyti rinkos sąlygų švietime ir pripažinti švietimą kaip viešąjį gėrį. Turime pripažinti, kad kiekvienas vaikas yra reikalingas, gabus, ir sudaryti jam sąlygas mokytis bei studijuoti pagal savo norus ir gebėjimus, kas įtvirtinta Lietuvos Konstitucijoje“, – pabrėžia profesorius J. Ruškus.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po siaubingų sprogimų Beirute prabilo sukrėstas liudininkas: viduje – tikra katastrofa po sprogimų – mažiausiai 50 žuvusiųjų ir 2,5 tūkst. sužeistųjų, papildyta 23.29 (429)

Galingų sprogimų, antradienį driokstelėjusių Beiruto uoste ir nuniokojusių didelę dalį miesto,...

91-erių Petrutės legendinis grybukų ir voveraičių receptas: juos pirko ir valgė visa Akmenė (59)

Ar pamenate tokias senovines ketaus keptuves , kuriose vaikystėje mamos kepdavo grybukus ,...

Tankūs lietaus debesys trauksis iš Lietuvos: jau netrukus grįš maloni šiluma (3)

Po drėgnesnės savaitės pradžios, šiandien šalies orus jau pilnai ims valdyti aukšto atmosferos...

Gali jį mylėti, gali jo nekęsti, bet Elonui Muskui sekasi tiesiog įspūdingai (141)

Nesvarbu, ar jis jums kelia simpatiją, ar antipatiją: šie metai Elonui Muskui yra fantastiški.

Lietuvius vilioja investavimo į NT naujovė, tačiau ekspertai ragina būti budriems: nepamirškite didelės rizikos (60)

Dėl finansinių iššūkių, patirtų koronaviruso pandemijai apėmus visą pasaulį, gauti paskolą...

„Barcos“ talentus pažinti norintis Šaras sugrąžino Pešičiaus nutrauktą tradiciją (25)

Buvusio Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Šarūno Jasikevičiaus darbai naujame klube...

Šių profesijų atstovai Lietuvoje uždirba mažiausiai: darbuotoja įvardijo dažną darbdavių gudrybę (131)

Kalbant apie ateities architektų, skrydžių oparatorių ir plastikos chirurgų kas mėnesį...

Neįtikėtini filmo „Kaligula“ užkulisiai: prodiuseris juostą pavertė pornografine režisieriui to nežinant, viena aktorių rasta negyva (13)

Filmą „ Kaligula “, kuriame vaidino garsūs aktoriai Malcolmas McDowellas, Peteris O’Toole ir...

Faktai apie seksą, kuriuos kiekviena moteris turėtų sužinoti iki 30 metų (30)

Štai ką reikia sužinoti apie seksą iki sulaukiant 30 metų – Health.com pateikia seksologų ir...

|Maža didelių žinių kaina