aA
Reformos pradžioje išpūstas burbulas, kad Lietuvoje aukštasis mokslas blogos kokybės, jį valdo savų kėdžių įsitvėrę stagnatoriai, tačiau per ketverius reformos metus niekas nepasikeitė. Taip mano laikinasis Vilniaus universiteto (VU) rektorius profesorius habilituotas daktaras Jūras Banys. Jis atskleidė, kodėl VU priešinosi aukštojo mokslo reformai.
Jūras Banys
© DELFI / Kiril Čachovskij

VU iki šiol Seime nėra patvirtinęs statuto, universitetas iki šiol pagal naująją tvarką neišsirinko rektoriaus.

„Tai buvo principinė kova“, – apie VU priešinimąsi buvusio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus aukštojo mokslo reformai sako J. Banys. Pasak jo, kiekviena reforma turi būti paremta finansais, tačiau ši reforma pradėta vykdyti krizės metu, kai lėšų nebuvo.

Vis dėlto finansavimo atžvilgiu VU iš reformos tik išlošė. Štai 2012 m. VU krepšelių pritraukė tiek pat, kiek antras ir trečias pagal dydį universitetai – Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos – kartu paėmus. J. Banio tvirtinimu, dėl krepšelių reformos nukentėjo menininkai bei sportininkai. Laikinąjį VU vadovą stebina, kad meno mokyklą baigęs ir virtuoziškai smuiku griežiantis žmogus, norėdamas gauti krepšelį, turi laikyti lietuvių kalbos egzaminą.

J. Banys taip pat primena reformos pradžią ir Lietuvos aukštąjį mokslą užplūdusią kritiką.

„Nuo ko prasidėjo aukštojo mokslo reforma? Pirmiausia buvo pareikšta, kad visa valdžia nomenklatūra, laikosi įsikibusi savo kėdžių, nieko daugiau nedaro, todėl juos reikia keisti.

„Buvo išpūstas burbulas, kad Lietuvoje aukštasis mokslas blogos kokybės, viskas blogai, valdo stagnatoriai. Iš šono žiūrint atrodė keistokai – siekiančių blogo universitetuose nemačiau. Keista ir dabar – po ketverių metų pasirodo, kad viskas staiga pagerėjo. Nors, pažiūrėjus, vienintelis realus dalykas buvo krepšelių reforma. Ir dėstytojai, ir jų dėstomi dalykai per ketverius metus nelabai pasikeitė“, – konstatuoja J. Banys.

Išsigando politikų įtakos

Vis dėlto daugiausia VU pasipriešinimo sulaukė siūlyta rektoriaus rinkimų tvarka.

„Pagrindinė konflikto su ministerija priežastis buvo rektoriaus rinkimų tvarka – tai, kad rektorių turėjo rinkti taryba, kurioje iš 11 narių 5 skiria ministras, o vieną kartu su ministru universitetas. Tad faktiškai 6 nariai iš 11 skiriami ministro. Mūsų akimis žiūrint tai reiškia, kad rektorius tampa politinio pasitikėjimo figūra“, – dėsto J. Banys.

Čia, sako J. Banys, ir prasidėjo esminis konfliktas: VU pareiškė kovosiantis už universiteto autonomiją. „Galimos įvairios schemos, tačiau lemiamą žodį rektoriaus rinkimuose bet kuriuo atveju turi tarti universiteto bendruomenė arba jos išrinkti atstovai, pavyzdžiui, senatas ir taryba“, – tvirtina pašnekovas.

Konstitucinis Teismas po kurio laiko nusprendė, kad VU buvo teisus: kai kurie reformos principai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.

G.Steponavičius: universitetas ir toliau gyvena laikinumo būsenoje

Gintaras Steponavičius
Gintaras Steponavičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Buvęs švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius sako, kad VU reformai nesipriešino: dalyvavo įvairiose reformos palaikymo konferencijose. Esą VU prieštaravo tik vienam aspektui – universitetų valdymo daliai, o krepšelių sistema iš visų aukštųjų mokyklų jiems buvo bene naudingiausia.

„Tai, kad jie dabar bando pristatyti, jog buvo užsiėmę teisingą poziciją – galiu suprasti jų norą turėti gynybinę situaciją. Bet vadybos ydų VU galime pastebėti ne vieną. Universiteto nenoras atsiverti pakankamai akivaizdus, net ir pasiekiant geriausių rezultatų, sąveikos su verslu, su darbo rinka niekada nebus per daug“, – aiškina G. Steponavičius.

Šiame kontekste G. Steponavičius mato ir valdžių kaitos laukimo aspektą. VU pagal pakoreguotą valdymo modelį Seimui pateikė svarstyti universiteto statutą, tačiau procesas iki šiol nebaigtas. „Tai suponuoja, kad universitetas ir toliau užsiėmęs gyventi laikinumo būsenoje“, – teigė Seimo narys.

Jo tvirtinimu, dėl vykdytos reformos didžiojoje aukštųjų mokyklų dalyje prasidėjo „dinamiškesni procesai“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (17)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Kokia išeitis laukia Pranckiečio situacijoje – ekspertai įvardijo vienintelį būdą išsikapanoti (121)

„Mano manymu, šią situaciją galima išspręsti vieninteliu būdu – Seimas turėtų susėsti ir...

Rimvydas Valatka. Kolchozas „Karbauskio keliu“ žengia į dangų (35)

Kartą seniai seniai prie Naisių pilkalnio iš po nakties išdygo žalias kolchozas, o gal taboras...

Aistros greta parketo: įžūlus „Žalgirio“ sirgalių sumanymas įaudrino „Ryto“ gerbėjus (105)

Prasidėjus „Ryto“ ir „Žalgirio“ rungtynių trečiam kėliniui būrys „Žalgirio“...

Užkalnis: po tokio maisto Neptūnas eina mylėti undinių (74)

Geriausias jausmas, valgant Lietuvoje, būna tada, kai pasijunti esąs ne Lietuvoje, o kur nors kitur....

Tragiška avarija Širvintų rajone: įvykio vietoje žuvo jaunas motociklininkas (45)

Sekmadienį Širvintų rajone įvyko tragiška avarija. Policija pranešė, kad žuvo...

Įspėja dėl moters, graudžia istorija tuštinančios vilniečių pinigines (116)

Šaltą ir drėgną vakarą namo važiavusi vilnietė neliko abejinga pagalbos prašančiai moteriai,...

Dviejuose Lietuvos miestuose sekmadienį užfiksuota padidėjusi oro tarša (10)

Šiandien, sekmadienį, oro tarša Vilniuje ir Kaune buvo padidėjusi. Tokie duomenys pateikiami...