Tokią išvadą daro buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentė Nerija Putinaitė.
Pagal pirmadienį paskelbtus priėmimo rezultatus, iš valstybinių universitetų labiausiai nukraujavo Šiaulių universitetas: per pirmąjį priėmimo etapą pakviesta 56,2 proc. mažiau stojančiųjų nei pernai. Lietuvos edukologijos universitete studijuoti pakviesta 50,3 proc. stojančiųjų mažiau, Aleksandro Stulginskio universite po pirmojo etapo studentų pakviesta 50,1 proc. mažiau nei praėjusiais metais.
Pastebimai nukraujavo ir Mykolo Romerio universitetas: pakviesta 49,9 proc. stojančiųjų mažiau nei praėjusiais metais. Klaipėdos universitete priėmimo skaičiai susitraukė 46,1 proc.
Lietuvos sporto universitetas sulaukė 21,6 proc. mažesnio stojančiųjų skaičiaus. Vytauto Didžiojo universitetas po pirmojo etapo tenkinasi 16,1 proc. mažesniu studentų skaičiumi, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 11,6 proc.
Itin dramatiškai atrodo kai kurios nevalstybinės aukštosios mokyklos. Kazimiero Simonavičiaus universitetas po pirmojo etapo sulaukė 74,2 proc. mažiau stojančiųjų. Priimtųjų į mokamas vietas Europos humanitariniame universitete sumažėjo 84,2 proc.
Tačiau yra universitetų, kurie priėmimo skaičius augino. 15,1 proc. studentų daugiau priėmė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 7,5 proc. – ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, 10 proc. – Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Vilniaus universitete po pirmojo etapo pakviesta 3,9 proc. daugiau studentų.
N. Putinaitė: universitetuose viskas labai aišku
N. Putinaitė šių metų priėmimo rezultatus lygina su 2015 m. Jos aiškinimu, tai geriau parodo tendencijas.
„Lyginant su 2015 m., priimtųjų į MRU pirmakursių skaičius nukritęs apie 3 kartus. Pats didžiausias kritimas MRU ir tai yra stulbinama. Daugiausia tai lemia tai, kad labai sumažėjo stojančių į mokamas vietas“, – sakė N. Putinaitė.
Kaip pavyzdį ji pateikė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą – čia stojančiųjų skaičius padidėjęs, tai nėra institucija, kuri dempinguotų kainas siekdamas dalyti diplomus.
„Universitetuose viskas labai aišku – į didžiuosius, stipriuosius universitetus trauka padidėjusi, ten stoja su aukštesniais balais. Jie išlošia visada, nes dideliame universitete užsidarius vienai programai, sustiprėja kitos dvi ir skaičiai išsilygina. Tuo metu mažame universitete vienos ar dviejų programų užsidarymas aiškiai justi“, – kalbėjo N. Putinaitė.
„Turbūt negali toks universitetas būti. Seime įtvirtintos pataisos susieja studijas su ūkio ir administravimo veikla – reiškia, skaičiuojant kitų metų biudžetą, ūkio ir administravimo išlaidos bus susietos su realiai vykdomomis studijomis. Jeigu šildomos tik patalpos, jei nebus nieko keičiama, tai bus tik pinigų švaistymas. Manau, iki kitų metų priėmimo turi būti priimti aiškūs sprendimai, ir čia viskas ne dėl minėtų mokyklų mažumo, o dėl aiškios tendencijos“, – sakė TSPMI docentė.
Ji užsimena ir apie personalo savijautą, kada prasti priėmimo rezultatai, kada administracija nelabai žino, kuria linkme eiti. N. Putinaitės aiškinimu, be priimamų sprendimų šie universitetai neišgyvens, o valstybė negali leisti bankrutuoti mokslo ir studijų institucijoms.
N. Putinaitei kyla nerimas, ar, užuot reformavus, silpnų universitetų nebus užsimota subsidijuoti.
„Be aiškios valstybės užduotos krypties, be aiškaus papildomų paskatų sukūrimo ir be aiškios pagalbos, manau, universitetai nepajėgūs priimti tokių sprendimų. Valstybės įsikišimas čia būtinas – jeigu jie būtų norėję jungtis, būtų senai pateikę strateginius planus, kiek ir kokių pastatų parduoda, kiek studijų programų pasilieka, bent jau aš šių planų negirdėjau“, – dėstė N. Putinaitė.
MRU: tai ir prognozavome
MRU studijų ir mokslo prorektorės dr. Ingos Žalėnienės teigimu, universitetas prognozavo stojančių į bakalauro studijas mažėjimo tendenciją. Pagal tai planuotas ir tvarus universiteto biudžetas.
„Mūsų universitetas pritaria pradėtai aukštojo mokslo reformai, kurios tikslas – dar labiau stiprinti studijų kokybę. Dėl to įvedus minimalų 3 balų stojimo balą ir minimalią rentabilumo ribą studijų programų studentų skaičiui, nemaža dalis abiturientų buvo priversti rinktis studijas ne universitetuose, bet kolegijose, profesinėse mokyklose arba apskritai išvykti studijuoti į užsienį. Dėl šios priežasties gerokai sumažėjo ir stojančiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas universitetuose skaičius. Vis tik reiktų įvertinti demografines tendencijas ir tai, kad šiemet ir stojančiųjų buvo mažiau“, – sakoma I. Žalėnienės komentare.
Kaip teigiam MRU pateiktame komentare, universiteto kokybės siekį patvirtina ir Studijų ir kokybės vertinimo centro (SKVC) praėjusią savaitę paskelbti 2010-2016 metų aukštųjų mokyklų studijų programų vertinimo duomenys. Pagal juos MRU turi daugiausia maksimaliam šešerių metų laikotarpiui akredituotų studijų programų skaičių tarp visų Lietuvos universitetų.
Kolegijose tendencijos kitokios
Kolegijų situacija N. Putinaitei atrodo kur kas įdomesnė. Iš kolegijų labiausiai nukraujavo Vilniaus kooperacijos kolegija (31,4 proc.), Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (25,1 proc. mažiau), Utenos kolegija (21,3 proc. mažiau), Šiaulių valstybinė kolegija (20,8 proc. mažiau).
Šįmet išsiskiria augimas Ignaco Lojolos kolegijoje: leidus priimti į valstybės finansuojamas vietas, priėmimas išaugo net 261,9 proc. 20 proc. studentų daugiau šįmet pritraukė Vilniaus verslo kolegija.
Dvi kolegijos – Socialinių mokslų ir Marijampolės – netaikė kolegijoms nustatytos 1,6 balo priėmimo kartelės, tad negalėjo pretenduoti į studijų stipendijas.
„Čia matyti didelė vidinė konkurencija. Universitetų tarpe konkurencijos nematyti – vieni mažėja, kiti išlieka stabilūs. Kolegijų tarpe yra labai įdomių svyravimų, kai kuriuose jų stabilus mažėjimas, bet jis nėra drastiškas“, – komentavo N. Putinaitė.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais krito priėmimas į Panevėžio kolegiją, tačiau šįmet jis stabilizavosi: matyt, svarsto pašnekovė, imtasi veiksmų.
„Kolegijų sektoriuje situacija nėra vienareikšmiška, matyti, kad jos deda pastangas, įtariu, atnaujina programas. Štai ir Utenos kolegija – ji krenta, bet kritimas nėra drastiškas, su svyravimais. Tačiau didelių kolegijų, kaip ir didelių universitetų, efektas išlieka“, – kalbėjo buvusi švietimo ir mokslo viceministrė. Jos aiškinimu, privačios kolegijos panašios į valstybines ir rimtai konkuruoja tarpusavyje.
Į klausimą, kaip reformuoti kolegijų sektorių, vienareikšmio atsakymo nėra. Tam, sako specialistė, reikėtų išsamesnių tyrimų ir analizių.
DELFI primena, kad studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 14 062 asmenys: 7 678 universitetuose ir 6 384 kolegijose.
Į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 8 615 stojančiųjų: 4 200 universitetuose, 4 415 kolegijose. Iš viso studijuoti aukštosiose mokyklose pakviesti 22 677 stojantieji. Palyginimui praėjusiais metais tokių buvo 24 780.
Visi valstybiniai universitetai reikalavo ne mažesnio konkursinio balo kaip 3, didžioji dalis kolegijų – 1,6. Dėl šio reikalavimo universitetai į valstybės nefinansuojamas vietas pakvietė gerokai mažiau stojančiųjų negu pernai. Tikimasi, kad taip bus galima užtikrinti geresnę studijų kokybę dėl geresnio studentų pasirengimo.