Šiųmečio istorijos egzamino užduotis drastiškų staigmenų nepateikė. Egzamino turinys įprastas, banalus ir trafaretiškas.
© DELFI / Tomas Vinickas

Galima diskutuoti, ar, praėjus ketvirčiui amžiaus nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, prasminga tikrinti, kaip mokiniai geba atkartoti Adolfo Šapokos, t. y. 1918–1940 m. kartos, istorikų darbų trafaretus. Taip pat abejotina, ar tebėra prasmingi klausimai su pasirenkamaisiais atsakymų variantais. Tačiau šiandien kur kas svarbiau yra tai, kad egzamino sudarytojai beveik kasmet (su retomis išimtimis) įrodo, jog tinkamai paklausti yra nepaprastai sunki užduotis.

Ne paslaptis, kad egzaminų praktikoje susiduriame su keturiais teksto aiškinimo lygiais: bandome atpažinti teksto autoriaus sumanymą; aiškinamės, kokią žinią siunčia tekstas, atsietas nuo autoriaus asmens; interpretuojame savo pačių mintis ir, galiausiai, bandome atspėti užduoties sudarytojų sumanymą.

Egzamine paskutiniojo interpretacijos lygmens neturėtų būti. Mokiniai neturėtų blaškytis, bandydami suvokti, ko iš jų tikisi užduoties kūrėjai. Vis dėlto realybė yra kitokia.

Šiandienos istorijos egzamine įsiminė keli klausimai, kurie iliustruoja aukščiau išdėstytą mintį.

Pirmiausia daug karštų reakcijų sukėlusiame šaltinių bloke apie architektūros stilius gali nustebinti tekstų pasirinkimas. Cituojami dviejų Lietuvos leidyklų išleisti istorijos vadovėliai. Šių vadovėlių autorių dalykinė kompetencija abejonių nekelia. Gerokai įdomesnis yra testo sudarytojų požiūris: ar jį reikėtų vertinti kaip pataikavimą masiniam skoniui (pateiksime nesunkią užduotį iš visiems žinomo vadovėlio, kad kilstelėtume rezultatus), ar menkai paslėptą reklamą?

Savotiškos ir minėto šaltinių bloko klausimų formuluotės. Prašoma nurodyti po vieną vėliausiai atsiradusio meno stiliaus (šiuo atveju – klasicizmo – D. B.) dailės ir literatūros kūrinį ir, remiantis mokinių savarankiškai pateiktais pavyzdžiais, apibūdinti nurodytą stilių.

Abiturientai nesunkiai gali įvardinti jiems žinomą Apšvietos epochos, laike sutampančios su klasicizmu, literatūros tekstą. Tačiau ar užduoties sudarytojai yra pasirengę situacijai, kuomet kaip prašomas dailės kūrinys bus nurodyti „Nežinomo vyro portretas“ arba „Nežinomos moters skulptūra“?

Aišku, galima sakyti, kad tokiu atveju mokiniai privalo įvardinti kūrinio autorių, kurio pavardė padėtų identifikuoti meno stilių. Tačiau užduotyje tokio reikalavimo nėra. O vien dailės kūrinio apibūdinimas ir įvardijimas vertas 2 taškų.

Beje, formuluojant tokią užduotį, būtų pravartu mokiniams priminti, kad architektūra nepriskiriama dailei. Juk laikomas ne dailės egzaminas, tačiau dėl menko menų terminijos išmanymo galima nesunkiai prarasti įvertinimo dalį.

Nekorektiškų klausimų esti ir kituose šaltinių blokuose. Antai klausiama, kurios disidentinės organizacijos įkūrime aktyviausiai dalyvavo kūrybinės inteligentijos atstovai. Įdomu, kokiais vienetais, anot užduoties autorių, yra matuojamas kūrybinės inteligentijos aktyvumas? Šis klausimas vertas dar dviejų taškų.

Tačiau kalbinės logikos (arba veikiau jos stokos) viršūne laikytinas klausimas iš šaltinių, skirtų Miuncheno sąmokslui analizuoti. Tradicišką klausimą apie pagrindinę pateiktos karikatūros mintį papildo prašymas paaiškinti, „kodėl karikatūros autorius satyriškai vaizduoja to meto politinę situaciją.“ Panašu, kad norima sužinoti, kodėl karikatūristai apskritai užsiima savo amatu. Ar egzamino vertinimo instrukcijoje bus numatyti tokie variantai kaip „autorius norėjo gauti honorarą“, „autorius mokėjo piešti“ arba „autorius pasižymėjo humoro jausmu“? Už šį klausimą galima prarasti dar vieną tašką.

Akivaizdu, istoriografiniai trafaretai, pasirenkamieji atsakymo variantai ir panašūs triukai padeda palyginti nesunkiai peršokti 16 taškų, būtinų norint išlaikyti istorijos egzaminą, kartelę. Drauge liūdna, kad tas pats egzaminas skaudžiausiai baudžia darbščiausius ir protingiausius visų Lietuvos mokyklų abiturientus. Tuos, kurie yra linkę abejoti, mąstyti ir klausti, tuos, kuriems svarbi klausimo formuluotės precizika.

Keli nekorektiški klausimai atima galimybę pretenduoti į aukščiausius įvertinimus ir sudaro nepagrįstą vaizdą, esą mūsų jaunimas – kvailiai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos megaprojektas įgauna formą: Putinui tai ypač svarbu (565)

Tolydžio aiškėjanti Kerčės tilto konstrukcija jau kurį laiką yra vienas iš didžiausią...

Svetimus pinigus saugančiose įstaigose galima rasti tikrai prašmatnių automobilių (15)

Lietuvos banko pranešimas apie tai, kad kredito unija „ Taupkasė “ yra įsigijusi prabangius...

Atviras Krivicko interviu: apie naują verslą, žmonos knygą ir ilgametės santuokos paslaptis (126)

Iš televizijos pasitraukęs Kristupas Krivickas , regis, tapo tik dar įdomesnis žmonėms. Kaip...

Šlapdribos nuniokotai Klaipėdai dar vienas smūgis: vėl skandina lietus (3)

Klaipėdiečiams dar neatsigavus po savaitės pradžioje miestą skandinusios stichijos, sekmadienį...

Panevėžio rajone dingo paauglys, policija, kariai ir savanoriai šukuoja apylinkes (17)

Lapkričio 18 d. apie 11 val. iš namų Panevėžio r., Dembavos k., Melioratorių g., išėjo...

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Lietkabelis“ - „Žalgiris“

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Lietkabelis“ - „Žalgiris“. Tiesiogiai iš...

Lietuvos vyskupai susėdo bendrų pietų su vargstančiaisiais (29)

Sekmadienį minint Vargstančiųjų dieną, sostinės socialinio centro „Betanija“ valgykloje prie...

Pirmieji Seimo metai: visas darbas – tik maišymas toje pačioje sriubos lėkštėje? (242)

Dabartinis Seimas žadėjo dideles ir greitas reformas, bet metai jau prašvilpė, prašvilps ir dar...

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Šiauliai“ - „Pieno žvaigždės“ (1)

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Šiauliai“ - „Pieno žvaigždės“. Tiesiogiai iš...

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Juventus“ - „Dzūkija“ (1)

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Juventus“ - „Dzūkija“. Tiesiogiai iš Utenos.