„Siekis visų yra bendras – užtikrinti, kad mokykla būtų ta vieta, kur gera mokytis, mokyti, kad čia suteiktume ir įgytume visas žinias, kurios yra reikalingos šiuolaikiniame gyvenime“, – užtikrino J. Petrauskienė.
Anot jos, girdime daug nepasitenkinimo mokykla ir švietimu, gausu ir siūlymų, kaip tą keisti ir tobulinti, tačiau ji linkusi remtis ne nuomonėmis, o faktine informacija.
„Galime skirti energiją diskutuoti – kas negerai, kodėl negerai, bet galime kartu spręsti tas problemas“, – ragino ministrė.
Išskyrė, kas ugdymo kokybei – svarbiausia
J. Petrauskienės teigimu, švietimo sistemos kokybei labai svarbu ir stiprūs mokytojai, ir ugdymo turinys.
„Mūsų mokytojai yra tarp labiausiai senstančių, palyginus su kitomis šalimis. Tikrai po kelių metų atskirose srityse susidursime su dideliais iššūkiais pritraukiant naujus pedagogus“, – pripažino ministrė.
Tuo metu ugdymo turinys, pabrėžė ji, tai ir mokymo priemonės, ir vertinimo metodai. J. Petrauskienė pabrėžė, kad brandos egzaminai nevisiškai įvertina moksleivių 12-os metų darbą, todėl bus teikiami siūlymai dėl kaupiamojo vertinimo sistemos.
Žadama daugiau įvairių pamokų
„Stipri mokykla pirma turi būti savarankiška mokykla. Turime užtikrinti, kad stiprios ir kūrybingos mokyklos galėtų dirbti kūrybiškai“, – sakė J. Petrauskienė.
Kalbėdama apie laukiančius pokyčius, ministrė pabrėžė, kad bus daugiau rūpinamasi moksleivių emociniu saugumu – nuo rugsėjo 1 d. visos mokyklos įgyvendins patyčių ir smurto ar kitą pasirinktą prevencinę programą. Planuojama ir teikti pagalbą emigrantų vaikams – bus skiriamos papildomos 3 val. mokiniams, kurie neturi tinkamų sąlygų, pavyzdžiui, ruošti namų darbus namuose.
Rengiamos ir naujos ugdymo programos – bus stiprinamas medijų raštingumas (žadama, kad su informacinėmis technologijomis bus supažindinami dar pradinukai), raštingumo ugdymas (visi 1-10 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas programas, skirtas ir lietuviškoms, ir mokykloms tautinių mažumų kalbomis), su Krašto apsaugos ministerija parengta šalies gynybai skirta pasirenkamojo nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programa vyresnių klasių moksleiviams, į atnaujinamą ugdymo turinį bus įvedamos ir finansinio raštingumo temos. Tiesa, tai neturėtų būti atskiros pamokos.
Pokyčiai – ir abiturientams
Žadama, kad šiais mokslo metais daugiau dėmesio bus skiriama ne tik akademiniams pasiekimams – bus neribojamas pažintinei veiklai skiriamų dienų skaičius, pirmą kartą bus įskaitoma ir socialinė-pilietinė mokinių veikla: ji įtraukiama į pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimą.
Šiais metais abiturientai jau galės rinktis brandos darbą. Jis – neprivalomas, prilyginimas mokykliniam brandos egzaminui, tačiau tai negalės būti egzamino atitikmuo.
„Tai atveria mokykloms savarankiškai apsispręsti ir laisviau organizuoti savo veiklą“, – sakė ji.
Turi didelių planų
Paklausta, ką mano apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio išsakytus planus, kad jau kitąmet tikimasi moksleivius į aukštąsias mokyklas priimti ne pagal jų brandos egzaminų, o pagal metinių pažymių rezultatus, J. Petrauskienė leido suprasti minčių apie tai turinti ir pati.
„Siūlome šiais metais pradėti nuo brandos darbo. Tai – pirmieji žingsniai link kaupiamojo balo ir realizuojant idėją, kuri buvo išsakyta, taip pat – ir peržiūrint brandos vertinimą, mažinant svorį vien egzaminų ir įvedant kaupiamąjį, kuris pasireikštų tiek vidurkiais tam tikrų dalykų, kurie kaupiami, tiek savarankiškų, neformalių veiklų kaupimu“, – sakė ministrė.
Pasak J. Petrauskienės, turime suprasti, kad per 12 metų moksleiviai įgyja ne tik akademinių žinių.
„Rugsėjo mėnesį turime patvirtinti sąlygas 2019 m. priėmimui į aukštąsias mokyklas ir siūlymas remtis pasiekimais egzaminų metu ir kaupiamojo vertinimo integravimas – tie žingsniai, kuriuos siūlome“, – prasitarė ji.
Ne nesako ir brandos egzaminams
Tiesa, ministrė tikino, kad kol kas nėra planuojama atsisakyti ir valstybinių brandos egzaminų. Tiesiog esą siekiama mažinti jų reikšmę, nulemiant tolesnius žmonių pasirinkimus.
„Valstybiniai brandos egzaminai leidžia palyginti pasiekimus tarp mokyklų, mokinių, bet taip pat kaupiamasis vertinimas yra vienas elementų, kuris naudojamas daugelyje šalių“, – aiškino J. Petrauskienė.
Pasak jos, greičiausiai stojančiojo portfolio ateityje bus sudarytas atsižvelgiant ir į brandos egzamino rezultatus, ir į metinius pažymius, ir į neformaliais kompetencijas.
45 minučių pamoką vadina 16-o a. išradimu
Savo ruožtu viceministras Gražvydas Kazakevičius pabrėžė, kad reikia ugdyti suvokimą, kad 45 minučių pamoka – 16 a. išradimas.
„Mokymasis vyksta visur – ne tik klasėje“, – sakė jis.
Pasak viceministro, susirūpinti reikia ir mikroklimatu klasėse.
„Nesiskundžiama, kad sunku. Daugiau juntama gaida, kad nuobodu. Tos paslaugos, kurias mes siūlome, iš esmės turėtų aktyvinti patį procesą“, – sakė jis.
G. Kazakevičius prasitarė, kad dėl 5 dienų mokslo metų ilginimo spręs mokykla, dėl kitų 5 dienų – savivaldybės. Šių esą buvo prašyta rengti diskusijas, kaip tas dienas panaudoti.
„Viena idėjų – skirti dienas regiono ugdymo turiniui. Pavyzdžiui, kiek Vilniaus savivaldybės mokyklose yra Vilniaus? Tai nėra formalu ar neformalu, tai – ugdymo turinys“, – kalbėjo jis.
Laukia ilgesni mokslo metai
DELFI primena, kad artėjantys mokslo metai bus dešimčia dienų ilgesni – tai numatyta naujuose bendrojo ugdymo planuose, kuriuos J. Petrauskienė patvirtino jau anksčiau.
Pradinukams mokslo metai neilgės, tik bus atsisakyta papildomų 10 dienų trukmės atostogų. Pasak ministerijos, jos trikdė psichologų rekomenduojamą mokymosi ir poilsio balansą. Kaip papildomas 10 dienų išdėstyti 5-11 klasėse, teisė nuspręsti suteikiama pačioms mokykloms, jų steigėjoms savivaldybėms ir mokyklų savininkams. Dėl penkių papildomų ugdymo proceso dienų įgyvendinimo laiko sprendimą priims savivaldybės, dėl kitų penkių spręs pačios mokyklos.
Pradinukams mokslo metai truks 170 dienų arba 34 savaites, 5-11 klasių mokiniams – 181 dieną arba 36 savaites. Pedagogai atostogauja 56 dienas.